Europos Parlamentas

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Europos Parlamentas
Įkurta	1952 m. rugsėjo 10 d.
Trumpinys	EP
Tipas	Europos Sąjungos institucija
Agentūros pirmtakė
Jurisdikcija
Būstinė	Briuselis, Belgija
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Europos Parlamento pirmininkas
Darbuotojų skaičius	705 (8 politinės grupės)
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Tinklalapis	europarl.europa.eu

Posėdžių salė

Europos Parlamentas (EP) – Europos Sąjungos įstatymų leidžiamoji institucija, sąjungos parlamentas. Narius nuo 1979 m. tiesioginiuose kas penkerius metus vykstančiuose rinkimuose renka Europos Sąjungos piliečiai. Šiuo metu parlamentas susideda iš 705 narių, paskutinieji rinkimai vyko 2019 m. Europos parlamente nariai yra susiskirstę į politines grupes ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.

Tarp pagrindinių funkcijų – Europos Sąjungos teisės aktų svarstymas ir priėmimas. Parlamentas taip pat tvirtina Europos Komisijos vadovą bei gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisija.

Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.

Organizacija

• Šiuo metu parlamentarai yra susiskirstę į 7 politines grupes (frakcijas)
• Ruošiantis plenarinėms sesijoms parlamentarai dirba 20-yje komitetų.

Pagrindinės politinės grupės

Partija	Ideologija	Įkūrimo metai	Narių skaičius dabartiniame parlamente
Europos liaudies partija – Europos demokratai	Konservatoriai – krikščionys demokratai	1953	264
Europos socialistų partija	Socialdemokratai		200
Europos liberalų ir demokratų aljansas už europą	Liberalai	2004	90
Europos demokratų partija (PDE)	Centristai	2004	16
Europos jungtinė kairė – Šiaurės žalioji kairė (GUE-NGL)	komunistai – žalieji	1989	39
Europos žalieji	Žalieji	2004	42
Nepriklausomybė ir demokratija	euroskeptikai	2004	37

Prezidiumas

Frakcijų patalpos

Galerija publikai

EP Pirmininkai

Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.

Pirmininkas renkamas Europos Parlamento slaptu balsavimu. Laimi absoliučią balsavusių narių balsų daugumą surinkęs kandidatas. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.

Maltos politikė Roberta Metsola yra dabartinė Europos Parlamento pirmininkė, išrinkta 2022 m. sausio mėn.

Europos Parlamento rinkimai

Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.

Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:

• Tai turi būti proporcinio atstovavimo sistema arba vieno perleidžiamo balso sistema;
• Šalis gali būti padalinta į kelias rinkimų apygardas, jei tai pernelyg nesumažins rinkimų sistemos proporcingumo;
• Rinkimų slenkstis sąrašams negali viršyti 5 procentų.

Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos. Pavyzdžiui, Lietuvą nuo 2014 m. atstovauja 11 parlamentarų.

Lietuvos atstovai Europos Parlamente

Po paskutinių 2019 m. vykusių rinkimų, Lietuvą Europos Parlamente atstovauja:

1. Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
2. Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija)
3. Stasys Jakeliūnas (nepriklausomas)
4. Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
5. Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
6. Aušra Maldeikienė (nepriklausoma)
7. Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
8. Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija)
9. Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
10. Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
11. Viktor Uspaskich (Darbo partija)