Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1942 m. Lietuvos apskričių ir valsčių žemėlapis.[1]
1942 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko 1942 m. gegužės 27 d. okupacinės vokiečių valdžios iniciatyva, siekiant nustatyti darbingos liaudies dydį. Neapskaičiuoti žydai ir Klaipėdos kraštas. Surašymas apėmė Lietuvos generalinę apygardą, jo duomenimis, Lietuvoje tuo metu gyveno, be žydų, apie 2,9 mln. žmonių: 81,1 proc. lietuvių, 12,1 proc. lenkų, 3 proc. rusų, 2,9 proc. baltarusių.[2]
Surašymą vykdė Lietuvos statistikos valdyba, vadovaudamasi Pirmojo ir vidaus reikalų generalinio tarėjo 1942 m. balandžio 2 d. patvirtintais nuostatais dėl visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo vykdymo.[3] Pasirengimas surašymui vyko keletą savaičių, tačiau, kaip pastebėjo lokalinę demografiją ir mažų miestelių istoriją nagrinėjęs istorikas Stanislovas Buchaveckas, ne visa to surašymo medžiaga pateko į archyvus, o ir rasti sąrašai yra su daugybe netikslumu, taisymų ir iškraipymų.[4]