Europos diena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Europos Taryba šią šventę švenčia gegužės 5 d., Europos Sąjunga – gegužės 9 d.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas (Robert Schuman) pakvietė Prancūziją, Vokietiją ir kitas Europos šalis suvienyti savo sunkiąją pramonę – anglies ir plieno gamybą. Šios šakos buvo svarbiausios karo pramonėje. Pagrindinė plano idėja buvo tokia: tas, kas nekontroliuoja anglių ir plieno gamybos, nebus pajėgus kariauti. Netrukus prie plano prisijungė Italijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų vyriausybės. 1951 m. balandžio mėn. šešios valstybės Paryžiuje pasirašė susitarimą dėl Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo. Taip Europa pradėjo įgyvendinti taikos iniciatyvą. R. Šumano pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga. 1985 m. Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Milane buvo nuspręsta gegužės 9 d. švęsti kaip taikos, Europos dieną. Anot kitų šaltinių, 1949 m. gegužės 5 d. Londone buvo pasirašytas Europos Tarybos nutarimas, tad Europos diena būtų galima laikyti ir gegužės 5-ąją.

Europos dienos šventė Vilniuje, 2012 m.

Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Organizuojami Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga, diskutuojama visai Europai svarbiais klausimais.

Europos Konstitucija visus Europos Sąjungos simbolius būtų teisiškai įtvirtinusi ES sutartyse, tačiau 2005 m. sutarties ratifikuoti nepavyko, simboliai toliau naudojami de facto. Konstitucijos pakeitimu tapo Lisabonos sutartis, kurioje šešiolika valstybių, tarp jų ir Lietuva, pareiškė palaikančios simbolius.[1] 2008 m. spalio mėn. Europos Parlamentas formaliai pripažino Europos dieną.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]