Jėzuitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jėzuitai
Ihs-logo.svg
Vienuolija Jėzuitai
Įsteigta 1540 m.
Lietuvoje nuo 1569 m.

Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ordino įkūrėjas – baskas Ignacas Lojola (14911556). Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui.

Jėzaus Draugija – tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių bendruomenė, bendradarbiaujanti su pasauliečiais. Jėzuitai visame pasaulyje kuruoja dešimtis aukštųjų ir šimtus vidurinių mokyklų. Bent 50 kalbų leidžia periodinius leidinius ir knygas.

Ordino struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Jėzuitų bažnyčia Romoje

Jėzaus Draugija veikia 120-yje pasaulio šalių, yra susiskirstę į 90 provincijų, kurios pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą yra apsijungusios į 11 asistencijų. Jėzaus Draugija turi apie 22 000 narių, 48 iš jų – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje. Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija priklauso Vidurio Europos asistencijai, į kurią įeina ir Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Vokietijos provincijos.

Jėzuitams vadovauja visam amžiui renkamas Generolas („generalinis vyresnysis“), kuris su pagalbininkais reziduoja Romoje. Jis skiria savo pagalbininkus provincijolus, jų patarėjus ir kai kuriuos namų vyresniuosius.

Generolą iki gyvenimo pabaigos renka ir visos Draugijos veiklą liečiančius klausimus sprendžia Generalinė kongregacija – aukščiausia Jėzaus Draugijos valdymo įstaiga. Nors Generolas yra renkamas iki gyvenimo pabaigos, ordino konstitucija leidžia jam savanoriškai grąžinti savo įgaliojimus.

Generalinę kongregaciją sudaro provincijolai ir iš kiekvienos provincijos rinkti delegatai. Paskutinė – 35-oji Generalinė kongregacija įvyko 2008 m. pradžioje Romoje.

Kas ketveri metai provincijose vyksta kongregacijos, kurios, esant poreikiui, siūlo sušaukti Generalinę kongregaciją.

Jėzuitų provincijas sudaro jėzuitų bendruomenės. Kiekvienai jėzuitų bendruomenei vadovauja vyresnysis. Siekiama, kad visus bendruomenės narius vienytų bendra apaštalinė dvasia ir uolumas. Stodami į ordiną jėzuitai duoda skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus.

Ordino vadovybė[taisyti | redaguoti kodą]

Jėzaus Draugijos 33-ioji Generalinė kongregacija 1983 m. rugsėjo 13 d. generolu išrinko olandą Peterį-Hansą Kolvenbachą (Peter-Hans Kolvenbach) (g. 1928 m. lapkričio 30 d.). 2006 m. vasario 2 d. Peteris-Hansas Kolvenbachas informavo Jėzaus Draugiją, kad grąžins savo įgaliojimus 2008 m., kai jam sukaks 80 metų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ignacas Lojola

1540 m. rugsėjo 27 d. popiežius Paulius III oficialiu raštu – bule Regimini militantis Ecclesiae – patvirtino Jėzaus Draugiją. Šis vienuolių ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola). Ordinas pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. 1773 m. popiežius ordiną uždarė, bet 1814 m. ordinas vėl buvo atkurtas.

Jėzuitai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas V. Protasevičius. 1608 m. sudaryta jėzuitų bendruomenės Lietuvos provincija[1]. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, paskui įsikūrė ir kituose miestuose. Jie steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. jėzuitai įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. 1820 m. caro valdžios, jėzuitai iš Lietuvos buvo išvaryti. Po Pirmojo pasaulinio karo jie vėl čia įsikūrė. Sovietmečiu jėzuitai gyvavo pogrindyje. 1990 m. oficiali jėzuitų veikla buvo atgaivinta.

Žymūs Lietuvos jėzuitai:

Veikiančios švietimo įstaigos:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 40.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Jėzuitai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka