Gruzinai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gruzinai
Gruzinai tautiniais drabužiais
Gruzinai tautiniais drabužiais
Gyventojų skaičius ~8 mln.
Populiacija šalyse Gruzija Gruzija:
  3 996 314[1]

Turkija Turkija:
  200 000-1 500 000 (apytiksliai)[2]
Rusija Rusija:
  198 000 (kitais duomenim arti milijono)[3]
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV:
  150 000(apytiksliai)
Iranas Iranas:
  50 000 vartoja Fereydani kalbą(apytiksliai)300 000 gruzinai; iki 5 milijonų (iš dalies) gruzinų kilmės (apytiksliai)[4]
Ukraina Ukraina:
  34 200(apytiksliai)[5]
Brazilija Brazilija:
  17 752
Azerbaidžanas Azerbaidžanas:
  14 900[6]

Kalba (-os) gruzinų
Religijos krikščionys stačiatikiai, musulmonai
Giminingos etninės grupės kiti kartvelai: megrelai, lazai, svanai

Gruzinai (gruz. ქართველები = kartvelebi, siūlomas naujadaras: kartvelai, sakartveliečiai)[7] – pietų Kaukazo tauta, gyvenanti Gruzijoje. Dauguma gruzinų yra krikščionys ir priklauso senai Gruzijos stačiatikių bažnyčiai. Apsikrikštijusi IV a. (327 m.) Gruzija yra antroji krikščioniška valstybė istorijoje.

Dėl strateginės padėties tarp Rytų ir Vakarų gruzinus veikė daugybė civilizacijų. Jie įpynė kitų kultūrų elementus į savo tradicijas ir sukūrė savitą turtingą kultūrą, kuri ypač klestėjo viduramžiais. Gruzijos šaknys buvo senovės genčių sąjungoje, bet XI a. pradžioje išsivystė struktūrizuota feodalinė sistema ir susikūrė vieninga karalystė, dominavusi Kaukaze iki mongolų įsiveržimo XIII a. Esant kaimyninių imperijų grėsmei ir vidiniams neramumams gruzinai išliko daugiau ar mažiau nepriklausomi iki Rusijos aneksijos XIX a. ir atgavo nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos 1991 m.

Žymūs gruzinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]