Vasario 14
Išvaizda
| Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | |
| 2026 | ||||||
Vasario 14 diena – 45-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 320 dienų (keliamaisiais metais – 321).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Katalikų šalys – Šv. Valentinas;
- Valentino diena – įsimylėjėlių diena.
- Tarptautinė knygų dovanojimo diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kirilas – Lijana – Liliana – Saulė – Saulius – Valentinas – Valius – Vilmantas [1]
- Gustautas – Gustautė – Gutautas – Gutautė – Lilė – Valentas – Valentina
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1009 m. – Kvedlinburgo metraštyje pirmą kartą paminėta Lietuva šalia kitos vienodo statuso valstybės (Rusios) su nurodyta data VII. Id Martii (7-osios kovo idos) pagal ikigrigališką romėnų kalendorių, kai buvo nužudytas šv. Brunonas Kverfurtietis. Istoriografijoje įvykiai dar datuojami kovo 9 d. (data pagal Kvedlinburgo metraštį) ir vasario 23 d. (įvairūs kiti šaltiniai).
- 1370 m. – Rūdavos mūšyje (netoli Karaliaučiaus) Vokiečių ordinas sumušė Lietuvos kariuomenę.
- 1408 m. – Ldk Vytautas Kauno miestui suteikė Magdeburgo teises.
- 1916 m. – Okupacinė vokiečių valdžia nustatė teismų instancijas: aukščiausiąjį teismą, apygardų teismus tik vokiečiams ir taikos teismus okupuoto krašto gyventojams.
- 1919 m. – Filadelfijoje pradėtas leisti pirmasis Amerikos lietuvių kairiųjų socialistų laikraštis „Mūsų tiesa“.
- 1990 m.:
- LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame pažymėta, kad TSRS armijos buvimas Lietuvoje neturi teisinio apibrėžtumo;
- Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia grąžinta tikintiesiems.
- 1993 m. – Algirdas Brazauskas laimėjo pirmuosius visuotinius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus.
- 2001 m. – Miškų institute Kauno rajone atidaryta pirmoji Lietuvoje molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, kurioje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos pavienių genotipų ir medžių rūšių bei populiacijų atkūrimo programos bei vedamos naujos medžių rūšys.
- 2002 m. – Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje atidarytas pirmasis Lietuvoje kaulų čiulpų persodinimo skyrius vaikams.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1757 m. – Kazimieras Nestoras Sapiega, kariuomenės artilerijos generolas (m. 1798)
- 1811 m. – Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (m. 1881 m.).
- 1864 m. – Liudmila Eglė Malinauskaitė-Šliūpienė, poetė (m. 1928 m.).
- 1892 m.:
- Juozas Lazauskas, pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas (m. 1970 m.).
- Kazimieras Ambrozaitis, visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1957 m.).
- 1893 m. – Kazys Bizauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų (m. 1941 m.).
- 1893 m. – Juozas Gutauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1968 m.).
- 1894 m. – Petras Jurgaitis, karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas, savivaldybininkas (m. 1959 m.).
- 1902 m. – Zuzana Jonikaitė, kalbininkė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1981 m.).
- 1903 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1969 m.).
- 1905 m. – Kazys Steponavičius, smuikininkas ir dirigentas (m. 1976 m.).
- 1908 m. – Juozas Budzeika, MIC, Romos katalikų kunigas, vienuolis marijonas, rašytojas, ateitininkas (m. 1983 m.).
- 1924 m. – Leonas Lešinskas, kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2004 m.).
- 1926 m. – Bronislovas Balčytis, matematikas, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2018 m.).
- 1932 m.:
- Kazimieras Mackevičius, sovietinis profsąjungų veikėjas.
- Ksavera Vaištarienė, chemikė (m. 2020 m.).
- 1935 m. – Albertas Vasiliauskas, miškininkas, fitopatologas, politinis veikėjas (m. 2024 m.).
- 1936 m. – Vytautas Česnulis, žurnalistas, redaktorius, istorikas (m. 2022 m.).
- 1937 m. – Irena Regina Merkienė, istorikė, etnologė (m. 2024 m.).
- 1938 m. – Algimantas Krajauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1940 m. – Vladas Gronskas, ekonomistas (m. 2010 m.).
- 1948 m. – Povilas Gylys, ekonomistas, VU profesorius, buvęs politikas, užsienio reikalų ministras.
- 1952 m. – Stasys Valiukas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Vladimiras Ščiurovas, politologas, politinis veikėjas (m. 1999 m.).
- 1959 m. – Alvydas Stulpinas, verslininkas, visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Remigijus Žadeikis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1966 m. – Zenonas Baubonis, archeologas.
- 1977 m. – Artūras Fomenka, Lietuvos futbolininkas (m. 2026 m.).
- 1978 m. – Darius Songaila, krepšininkas, žaidęs NBA ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje, 2003 m. Europos čempionas.
- 1987 m. – Radžis Aleksandrovičius, čigonų kilmės Lietuvos dainininkas, „Dainų dainelės“ laureatas, LNK televizijos rengto realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“ dalyvis, patekęs į finalinį etapą (kuriame pralaimėjo dainininkui Merūnui).
- 1991 m. – Andrius Gudžius, disko metikas, savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkas, pirmasis Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionas (2010 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1904 m. – Rudolfas Lymanas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas (g. 1855 m.).
- 1942 m. – Jadvyga Netupskaitė, revoliucinė politinė veikėja (g. 1887 m.).
- 1964 m. – Petras Kubertavičius, aktorius (g. 1897 m.).
- 1991 m. – Vytautas Kriščiūnas, statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
- 1996 m.:
- Juozas Stankūnas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1906 m.).
- Vaclovas Balčiūnas, architektas (g. 1921 m.).
- 1997 m. – Vytautas Sirijos Gira, poetas, prozininkas, vertėjas, poeto Liudo Giros sūnus (g. 1911 m.).
- 1999 m. – Alena Devenienė-Grigaitienė-Vileišytė, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1904 m.).
- 2006 m. – Gemiras Maksimovas, augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
- 2010 m. – Leonas Klumbys, neurochirurgas, medicinos mokslų daktaras, profesorius. Neurochirurgijos pradininkas Lietuvoje (g. 1921 m.).
- 2012 m. – Vytautas Giniotis, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 2022 m. – Rimantas Morkvėnas, mokslininkas, diplomatas (g. 1949 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 269 – Imperatoriui Klaudijui II (Claudius II) kovojant su krikščionimis, buvo nukankintas Romos katalikų Bažnyčios kunigas Valentinas, vėliau tapęs visų įsimylėjėlių šventuoju;
- 1477 – Margeri Brius (Margery Brews) Valentino dienos proga nusiuntė Džonui Pastonui (John Paston) sveikinimą, pirmą pasaulyje žinomą Valentino dienos sveikinimą;
- 1779 – Havajuose nužudytas Džeimsas Kukas (James Cook);
- 1893 – JAV aneksavo Havajus, tačiau prezidentas Groveris Klyvlandas panaikino aneksijos sutartį;
- 1922 – italų mokslininkas Guljelmas Markonis Anglijoje pirmasis pradėjo reguliariai transliuoti radijo laidas;
- 1929 – Al Kaponės žmonės viename iš Čikagos garažų nužudė septynis priešiškos Bagso Morano gaujos narius, norėdami sutrukdyti užgrobti kontrabandinio viskio siuntą;
- 1933 – Paryžiuje pradėjo veikti pirmoji valandas telefonu skelbianti tarnyba;
- 1946 – Pensilvanijos universitete (JAV) pradėjo veikti kompiuteris ENIAC (vadintas elektroninėmis smegenimis);
- 1956 – Maskvoje prasidėjo istorinis XX komunistų partijos suvažiavimas, kuriame Nikita Chruščiovas paskelbė pranešimą apie Josifo Stalino asmenybės kultą;
- 2000 – NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) tapo pirmuoju dirbtiniu asteroido palydovu (ėmė suktis apie Erotą);
- 2003 – Aviai „Doli“ (Dolly), pirmajam pasaulyje klonuotam žinduoliui, suleista mirtina injekcija, kai jai išsivystė lėtinė plaučių liga.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1368 m. – Zigmantas Liuksemburgietis, Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 1437 m.).
- 1602 m. – Pjetras Frančeskas Kavalis, italų kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“[3] (m. 1676 m.).
- 1628 m. – Valentinas Greitreiksas, Greitoreksas, airių žiniuonis, 1666 metais atvykęs į Angliją glostymu gydyti žmonių nuo skrofuliozės ir kitų ligų (m. 1683 m.).
- 1811 m. – Domingo Faustino Sarmiento Albarracín, Argentinos prezidentas (nuo 1868 iki 1874 m.), švietėjas, rašytojas (m. 1888 m.).
- 1895 m. – Maksas Horkheimeris, žydų kilmės vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos įkūrėjas (m. 1973 m.).
- 1902 m. – Svetoslavas Minkovas, bulgarų rašytojas. Bulgarų modernistinės fantastinės literatūros pradininkas (m. 1966 m.).
- 1908 m. – Piotras Šelestas, buvęs tarybinis partinis veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys, Ukrainos KP vadovas (m. 1996 m.).
- 1913 m. – Woody Hayes, futbolo treneris Ohajo valstijoje, JAV[4] (m. 1987 m.).
- 1917 m. – Herbert Aaron Hauptman, 1985 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5].
- 1921 m. – Richard Reeve Baxter, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, humanitarinės teisės specialistas, Harvardo universiteto (1959–1979) profesorius, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas.
- 1938 m. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (m. 2023 m.).
- 1941 m. – Juris Zvirgzdinis, Latvijos rašytojas.
- 1945 m. – Hansas Adamas II, princas, Lichtenšteino valdovas.
- 1973 m. – Tyus Edney, buvęs JAV krepšininkas, treneris.
- 1974 m. – Renee Ilene Sandstrom, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, dainų autorė bei aktorė.
- 1980 m. – Michelle Ye Xuan, Honkongo aktorė[6].
- 1982 m. – Marianas Gaborikas, Slovakijos ledo ritulininkas.
- 1983 m. – Bakaris Sanja, iš Senegalo kilęs Prancūzijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“. Taip pat žaidžia Prancūzijos futbolo rinktinėje.
- 1985 m. – Filipas Silvainas Senderosas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Fulham klubo gynėjas.
- 1987 m.:
- Edinsonas Robertas Kavani Gomesas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.
- Julija Savičeva, Rusijos popdaininkė. Dalyvavo 2004 m. Eurovizijos dainų konkurse, kuriame užėmė 11 vietą.
- 1988 m.:
- Asia Nitollano, Amerikiečių dainininkė, šokėja ir modelis, kuri laimėjo televizijos realybės šou Pussycat Dolls Present: The Search for the Next Doll.
- Anchelis Fabianas di Marija, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis kariojo krašto saugo pozicijoje. Ispanijos klubo Real Madrid CF žaidėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1009 m. – Šv. Brunonas, iš Kverfurto (Aukštutinė Saksonija) grafų giminės kilęs katalikų vienuolis, misionierius ir rašytojas (g. 973 m.).
- 1400 m. – Ričardas II, nuo 1377 iki 1399 metų buvęs Anglijos karaliumi[7] (g. 1367 m.).
- 1779 m. – Džeimsas Kukas, anglų jūrininkas, viena reikšmingiausių asmenybių geografinių atradimų istorijoje (g. 1728 m.).
- 1943 m. – Davidas Hilbertas, vokiečių matematikas, įvedęs į matematiką daug fundamentalių idėjų, suformulavęs garsiąsias 23 neišspręstas matematikos problemas. Jo vardu pavadinta Hilberto erdvė (g. 1862 m.).
- 1989 m. – Džeimsas Bondas, amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą[8] (g. 1900 m.).
- 2005 m. – Rafikas Hariris, Libano ministras pirmininkas, žuvo susprogdinus bombą automobilyje. Pasikėsinimo metu žuvo dar 16 žmonių ir 120 m. buvo sužeista (g. 1944 m.).
- 2021 m. – Karlosas Menemas, Argentinos prezidentas (nuo 1989 m. liepos 8 d. iki 1999 m. gruodžio 10 d.). Peronistų partijos narys (g. 1930 m.).
- 2023 m. – Jerry Jarrett, JAV profesionaliųjų imtynių federacijos Total Nonstop Action Wrestling (TNA) įkūrėjas, buvęs imtynininkas (g. 1942 m.).[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vasario 14 (Day.lt)
- ↑ Mirė mokslininkas, diplomatas Rimantas Morkvėnas. 15min.lt. 2022-02-19. Nuoroda tikrinta 2022-02-19.
- ↑ Pjetras Frančeskas Kavalis.
- ↑ Woody Hayes. Biografija. Archyvuota kopija 2010-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ Michelle Ye Xuan. Informacija.
- ↑ Ričardas II.
- ↑ Džeimsas Bondas Archyvuota kopija 2012-05-23 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Jerry Jarrett Passes Away At 80-Years-Old