Būtingės naftos terminalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Būtingės naftos terminalo statyba. Tiesiamas jūrinis vamzdynas, 1998 m.
Talpyklų parkas

Būtingės naftos terminalas – naftos terminalas Baltijos jūroje ir Būtingėje, ties Lietuvos valstybės siena su Latvija, skirtas importuoti ir eksportuoti naftą. Terminalas pradėjo veikti 1999 m. ir šiuo metu priklauso lenkiško kapitalo įmonei „AB ORLEN Lietuva“.

Šalia talpyklų parko auga saugomas Būtingės ąžuolas.

Terminalo veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienataškio švartavimosi tipo SPM (angl. Single point mooring) naftos terminalas. Tanklaiviai švartuojasi prie SMP plūduro (angl. Single point mooring buoy), plūduriuojančio jūroje apie 7,5 km atstumu nuo kranto. Žarnomis nafta perpumpuojama iš tanklaivio per SPM plūdurą į jūros dugne nutiestą naftos vamzdyną, kuriuo pasiekia terminalo talpas krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būtingės naftos terminalas buvo pradėtas planuoti 1993 m. Terminalui valdyti 1995 m. įkurta atskira bendrovė AB „Būtingės nafta“, kuri, reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, 1998 m. buvo įjungta į AB „Mažeikių nafta“ grupę (šiuo metu „AB ORLEN Lietuva“). Terminalą suprojektavo JAV bendrovė „Fluor Daniel“, statybų ir inžinerijos korporacijos „Fluor Corporation“ padalinys. Statybos rangos darbus atliko ta pati „Fluor Daniel“ bei Vokietijos bendrovė „Preussag Wasser & Rohrtechnik“.[1]

1999 m. liepos 22 d. Būtingės naftos terminalas buvo atidarytas pripildant pirmąjį naftos tanklaivį.[2] Iki 2006 m. liepos mėn. Būtingės naftos terminalas eksportavo rusišką Urals (arba R.E.B.C.O.) naftą. 2006 m. liepos mėn., nutrūkus naftos tiekimui „Draugystės“ vamzdynu, terminalas pradėjo dirbti importo režimu, aprūpindamas Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą žaliava. 2013 m. rugpjūčio mėn. aptarnautas tūkstantasis tanklaivis terminalo istorijoje.[3]

Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. kovo 6 d., įvykus avarijai, į jūrą išsiliejo 0,3 t naftos.[4] Tų pačių metų lapkričio 23 d. įvyko didžiausias incidentas per terminalo veiklos istoriją, kai kraunant naftą į Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen" trūko povandeninė transportavimo žarna. Incidento metu į Baltijos jūrą iš viso išsiliejo 59 t naftos ir buvo užteršta 4 760 m² jūros paviršiaus.[5]

Charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausius Būtingės naftos terminalo veiklos ir valdymo principus nustato LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Būtingės naftos terminalo nuostatai[6]. Naftos terminalą sudaro:

  • 91,5 km ilgio naftotiekis, jungiantis Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą su Būtingės terminalu, ir siurblinė Mažeikiuose;
  • 63 ha ploto talpyklų parkas Būtingėje, galintis priimti iki 250 tūkst. m³ žalios naftos;
  • 7,5 km ilgio jūrinis vamzdynas ir plūduras, prie kurio švartuojasi tanklaiviai.[7]

Per metus terminalas gali eksportuoti iki 14 mln. t, importuoti – iki 12 mln. t naftos, o įmanoma aptarnauti iki 150 000 t talpos tanklaivius.[8] Nuo 2006 m., sustojus naftos tiekimui „Draugystės“ vamzdynu, terminalo krova susieta su Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos produkcijos apimtimis. Nuo terminalo atidarymo per pirmuosius keturiolika veiklos metų iš viso jame perkrauta apie 95,4 mln. t naftos.[3]

Pastačius terminalą, jo plūduro apsaugos zona tapo siena, skirianti Lietuvos ir Latvijos teritorinius vandenis. Plaukiant į Latviją plūdurą privaloma aplenkti daugiau nei 15 km spinduliu, o prie plūduro negalima priplaukti arčiau kaip 1 km.[9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]