Kauno apskritis
Kitos reikšmės – Kauno apskritis (reikšmės).
| Kauno apskritis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||
| Valstybė | |||||||
| Administracinis centras | Kaunas | ||||||
| Savivaldybių skaičius | 8 | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 89 | ||||||
| Įkūrimo data | 1994 m. | ||||||
| Gyventojų | 588 656 (2)[1] | ||||||
| Plotas | 8 089 km² (3) | ||||||
| Tankumas | 73 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | LT-KU | ||||||
| Kauno apskritisVikiteka | |||||||
Kauno apskritis – teritorinis vienetas, viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje, Aukštaitijos (dešiniajame Nemuno krante), Suvalkijos (kairiajame krante), Dzūkijos (Birštono savivaldybė ir rytinis Prienų rajonas) ir Žemaitijos (Raseinių rajonas) etnografiniuose regionuose.[2] Centras – Kaunas. Apskričiai priklauso 8 savivaldybės – Birštono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė ir Raseinių.
Ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos valstybės administracinis-teritorinis vienetas su centru Kaune, matyt, atsirado apie 1398 m., kai oficialiuose dokumentuose minimas Kauno seniūnas Jonas Sungaila. 1486 m. atstačius Kauno pilį, ji tapo pavieto centru, o valdovo paskirtas vietininkas buvo vyriausiasis pilies pareigūnas, kuris valdė aplinkines teritorijas. Po 1564–1566 m. administracinės ir teismų reformos Lietuva pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į pavietus (apskritis), tuomet Kauno apskritis pirmąkart įgavo aiškiai apibrėžtas ribas. 1791 m. iš 20 parapijų buvo sudaryta nauja Prienų apskritis.
1795 m. po ATR žlugimo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemės atiteko Rusijai, tuomet Kauno apskritis priskirta Vilniaus gubernijai, vėliau – Lietuvos gubernijai, nuo 1843 m. Kauno gubernijai.
I pasaulinio karo metu užėjus vokiečiams, 1915–1918 m. Kauno apskritis priklausė Oberosto Lietuvos sričiai. Po karo atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. gruodžio 20 d. Kauno gubernija padalinta į 7 apskritis, pirmoji šalyje įkurta Kauno apskritis. Šiai apskričiai priklausė Kauno apylinkės, kadangi Kauno miestas turėjo miesto-apskrities statusą. 1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardą. Užėję sovietai 1950 m. atliko administracinę reformą, kuria visos Lietuvos apskritys buvo panaikintos.
Dabartinė Kauno apskritis atkurta 1994–1995 m. naujose ribose, jai priskirtos 8 savivaldybės.[3]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno apskrityje vyrauja apdirbamoji pramonė. Čia pagaminama apie penktadalis visos Lietuvos pramonės produkcijos. Apskrityje išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė.
Svarbiausi produktai yra šie: baldai, verpalai, audiniai, medikamentai, mėsa ir jos produktai, pieno produkcija, miltai, kombinuotieji pašarai, mineralinės trąšos, sieros ir fosforo rūgštis, konservuoti produktai, statybinės plytos, padarinė mediena, durpės, popierius, alus ir nealkoholiniai gėrimai, degtinės ir likerio gaminiai, mineraliniai vandenys.
Parduotos produkcijos apimtis 2005 m. daugiausia didėjo Kauno m., Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonuose. Pagal parduotos produkcijos apimtį Kauno apskritis – viena iš pirmaujančių šalyje.
2003 m. duomenimis apskrityje buvo įregistruotos 56 valstybinės bei 26 583 privačios įmonės, iš jų Kauno miesto savivaldybėje yra 80 % uždarųjų akcinių bendrovių, 60 % akcinių bendrovių, 68 % individualių įmonių.
Į užsienį daugiausia eksportuojama tekstilės gaminių, drabužių, kailių, elektros mašinų, medienos bei medienos gaminių, baldų. Pagrindinės eksporto rinkos – Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, Rusija bei JAV. Integracija į tarptautines rinkas paskatino pramonės įmones siekti geresnės produkcijos kokybės ir atitikimo tarptautiniams standartams (daugelio įmonių gaminiai atitinka ISO standartus), todėl auga pramonės įmonių produkcijos konkurencingumas Rytų ir Vakarų rinkose.
Žemės ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiąją apskrities teritorijos dalį užima žemės ūkio paskirties žemė (56,5 %), miškai – 28,1 %, vandenys ir kita žemė – 9,1 %. Didžioji dalis žemės yra privati, nuosavybė atkurta 75,3 % viso ploto.
Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Taip pat Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose pastebimas ženkliai didesnis derlingumas.
Kauno apskrities gyventojai mažiau nei vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, šioje sferoje dirba tik 7 % visų užimtų gyventojų, kai vidutiniškai Lietuvoje – 14,7 % visų užimtų gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis Kauno apskrityje iki 2003 m. birželio 1 d. buvo įregistruota 38 925 ūkiai, kurių žemės plotas 388 200 ha. Vidutinis ūkio dydis – 9,97 ha.
Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausia yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos. Pusę visų pasėlių sudaro javai. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos.
Apskrityje veikia ir yra plėtojami mokslinio tyrimo institutai, žemės ūkio specialistų ruošimo centrai, žemės ūkio technikos gamyba. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas Kaune, mokslinio tyrimo institutai Babtuose, Raudondvaryje, Dotnuvoje (Kėdainių raj.), žemės ūkio technikos gamykla (Raseinių raj.).
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis neturi pakankamai aukščiausios kokybės turistinių išteklių, tačiau turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro vidaus vandens telkiniai – ežerai ir upės, miškai.

Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, Kauno apskrityje minėtini Kauno marių regioninis parkas, Nemuno kilpų, Dubysos regioninis parkas, Aukštadvario, Panemunių, Tytuvėnų, Krekenavos regioninių parkų dalys, viena rezervatinė apyrubė, 36 valstybiniai, 50 savivaldybių, 35 valstybinių parkų draustiniai, Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos, Verknės upių slėniai. Kauno apskrityje taip pat gausu etnokultūros paveldo objektų.
Paskutiniais metais pastebimas turizmo paslaugų verslo augimas. Didėja pajamos iš atvykstamojo turizmo, taip pat didėja pajamos iš išvykstamojo turizmo. Didėja į apskritį atvykstančių turistų iš kitų šalių, ypač iš Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, srautas, bei vietinių turistų skaičius.
Kauno apskrities apgyvendinimo įstaigos sudaro 9,5 % bendro Lietuvos įmonių skaičiaus, jose apgyvendinta 16,3 % bendro šalies svečių skaičiaus. Net 82,6 % svečių gyveno Kauno mieste.
Susisiekimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno apskritis – vienintelis regionas Rytų Baltijos valstybėse, kuriame susikerta du visos Europos transporto koridoriai – I ir IX B automobilių kelių koridoriai, I ir IX D geležinkelio koridoriai.
Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis – 344,6 km, krašto kelių – 602,6 km, rajoninių kelių – 1929,1 km. Vietinių kelių ilgis – 8 818 km (įskaitant gatves Kaune ir kituose miestuose), iš jų 1 817 km – su patobulinta danga (21%).
Apskrityje gerai išvystytas geležinkelio transportas, kuriuo galima keliauti ir vežti krovinius visomis kryptimis, be to, projektuojamas Europinės vėžės geležinkelis, eisianantis nuo Lenkijos sienos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Šalia Kauno esančioje Karmėlavoje veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.
Švietimas ir mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno apskrityje veikia 7 universitetai (trečdalis visų šalies aukštųjų mokyklų), juose studijuoja 46 tūkstančiai studentų. Studentų skaičius per 5 metus padidėjo 38,5 %. Švietimo, mokslo sektoriaus kaita veikia Kauno apskrities ekonomiką, socialinę ir demografinę situaciją.
Kaune veikia vienintelis Lietuvoje Kauno apskrities pedagoginis muziejus.
Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius apskrityje mažėja (nuo 383–1999 m. iki 338–2003 m.). Vidutinis mokinių skaičius – 333. Vykdant švietimo reformą prognozuojamas tolimesnis mokyklų ir mokinių skaičiaus mažėjimas.
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 13 miestų, jie nurodyti pagal dydį eilės tvarka 2025 m.:[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kauno apskritis yra geografiniame Lietuvos centre. Apskrityje, užimančioje 12,4 % visos šalies teritorijos, 2005 m. gyveno ~ 20 % šalies gyventojų (tai antroji vieta šalyje). Pagal gyventojų tankį (85 žm./km²) apskritis 1,63 karto viršija Lietuvos vidurkį (53 žm./km²). Tankiausiai apgyvendinta Kauno miesto savivaldybė – 2315,9 žm./km², o rečiausiai – Raseinių rajono savivaldybė – 27,4 žm./km². Daugiau nei pusė (54 %) apskrities gyventojų 2005 m. gyveno Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.
Šiuo metu pastebima mažesnių miestelių nykimo ir Kauno miesto priemiesčių augimo tendencija. Formuojasi žvaigždės pavidalo urbanistinė sistema, kurios branduolys – Kaunas, ryšių spinduliai – link Jonavos, Kėdainių, Vilkijos, Prienų, Žiežmarių.
Bendros demografinės tendencijos Kauno apskrityje panašios į visos šalies. Gyventojų skaičius per 10 metų sumažėjo 67 tūkstančiais, t. y. 9,7 %. Lietuvoje per tą patį laikotarpį (1994–2004 m.) – 9,3 % (274 tūkstančiais). Gyventojų sudėtis pagal tautybę – vienalytė. Lietuvių apskrityje – 93,9 % (Lietuvoje – 83,4 %).
| 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur.[5] | 2013 m. | 2015 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 701 529 | 677 270 | 612 532 | 592 816 | 583 047 | 563 347 | 569 571 | ||
| ||||||||
Tarptautinė partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaliningrado sritis, Rusija
Kronobergo lenas, Švedija
Frederiksborgo grafystė , Danija
Vestfoldo grafystė, Norvegija
Salonikų prefektūra, Graikija
Komija, Rusija
Peijet Hemė , Suomija
Ulan Udė, Rusija
Charkovo sritis, Ukraina
Palenkės vaivadija, Lenkija
Vitebsko sritis, Baltarusija
Bioblingeno apskritis, Vokietija
Zaporožės sritis, Ukraina
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos apskričių ir savivaldybių gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos etnografiniai regionai. – Žemėlapis, patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės 2023 m. vasario 7 d. nutarimu TN-2.
- ↑ Kauno apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-07-23).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 m. gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Statistiniai duomenys Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Apskrities miestai ir miesteliai Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno apskrities lankytinos vietos Archyvuota kopija 2008-01-20 iš Wayback Machine projekto.
- Keletas žymesnių apskrities bažnyčių Archyvuota kopija 2008-01-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno regiono turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2006-04-23 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |


