Gintaro kelias

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gintaro kelias
Gintaro šaltiniai Europoje

Gintaro kelias yra senovinis prekybos kelias, kuriuo buvo gabenamas gintaras. Vandeniu ir svarbiausiais takais per daugelį amžių kelias vedė iš Europos į Aziją ir atgal, ir iš šiaurinės Afrikos į Viduržemio jūrą.

Gintaras buvo gabenamas iš Šiaurės ir Baltijos jūrų krantų Vyslos ir Dniepro upėmis į Italiją, Graikiją, Juodąją jūrą, ir Egiptą prieš tūkstančius metų ir vėliau.

Romos Imperijos laikais pagrindinis kelias vedė į pietus nuo Baltijos kranto Prūsijoje per Bojų žemę (dabar Čekijos Respublika ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Garsus senovės Egiptiečių faraonas Tutanchamonas arba 'Tut' buvo palaidotas su brangenybėmis tarp kurių rasti ir dirbiniai iš baltiško gintaro. Taip pat gintaras buvo siunčiamas iš Šiaurės jūros į Apolono šventyklą Delfuose kaip auka. Nuo Juodosios jūros, prekyba galėjo būti tęsiama į Aziją kitu prekybos keliu – Šilko keliu.

Senieji prūsų miestai Viskiautai ir Drusuo buvo pradinis gintaro kelio į pietus taškas. Skandinavijoje gintaro kelias, kaip manoma padėjo pagrindus Šiaurinei Bronzos amžiaus kultūrai darydamas Viduržemio jūros įtaką labiausiai nutolusioms šiaurės Europos šalims.

Gintaro kelias šiomis dienomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien turistinis maršrutas „Gintaro kelias“ driekiasi Baltijos pajūriu nuo Kaliningrado iki Latvijos. Gintaro kelio objektai:

[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka