Euras
| Euras | |
|---|---|
| |
|
|
| Lietuviškų 2 eurų monetos aversas | Euro banknotai |
| ISO 4217: | EUR |
| Naudoja: | Euro zona |
| Infliacija: | +5% (2022 m.) |
| Simboliai: | Banknoto: € Monetos: ct |
| Nominalai: | |
| Banknotai: | 5 €, 10 €, 20 €, 50 €, 100 €, 200 €, 500 € eurų |
| Monetos: | 1 ct, 2 ct, 5 ct, 10 ct, 20 ct, 50 ct centų; 1 €, 2 € eurų |
| Spausdina: | Patvirtintos Europos sąjungos narių institucijos |
| Kalykla: | Patvirtintos Europos sąjungos narių institucijos |
| Bankas: | Europos Centrinis bankas |
| www.ecb.eu/ | |
Kitos reikšmės – Euras (reikšmės).
Euras – bendra 20 iš 27 Europos Sąjungos šalių valiuta.[1] Euras kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d. Pakeitė iki tol naudotą ekiu. Grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d.[2][3]
Lietuva eurą oficialiai įsivedė 2015 m. sausio 1 d., pakeisdama litą.[4]
Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą. Pirminiai banknotų dizainai su bendriniais įvairių epochų langais, durimis ir tiltais, neatspindinčiais jokios konkrečios vietos ar paminklo, nuo įvedimo į apyvartą buvo 2013 m. palyginti nereikšmingai pakeisti.[5]
1999 m. įvestas euras iš karto tapo antrąja pagal svarbą rezervine valiuta pasaulyje po JAV dolerio.[6] Per savo gyvavimo istoriją euro kursas yra siekęs ir 0,82 JAV dolerio 2000 m. ir 1,6 JAV dolerio 2008 m., 2007–2008 m. finansų krizės metu. 2022 m. liepą, dėl 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą euro valiuta pirmą kartą per pastaruosius dvidešimt metų pasiekė paritetą su JAV doleriu (1:1).[7]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1999 m. sausio 1 d. bendroji valiuta bloke buvo įvesta apskaitos tikslais ir elektroniniams mokėjimams.[5] Euro zoną tuo metu sudarė 11 ES valstybių narių. Pastarųjų valstybių nacionalinių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota ECB. Graikija prie euro zonos prisijungė 2001 m.
Grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Įvedant grynuosius, naujieji euro banknotai ir monetos bankomatuose, kasos aparatuose ir piniginėse greitai pakeitė Vokietijos markes, Prancūzijos frankus, Italijos liras ir kitas vietines valiutas. Parduotuvių klientai atsiskaitydami senaisiais pinigais grąžą gaudavo eurais pagal fiksuotus valiutų keitimo kursus. Tokiu būdu senosios valiutos buvo išstumtos iš apyvartos, žmonėms išleidus savo likusius nacionalinius pinigus.[5]
2007 m. eurą įsivedė Slovėnija, 2008 m. – Kipras ir Malta, 2009 m. – Slovakija, 2011 m. – Estija, 2014 m. – Latvija, 2015 m. – Lietuva, o 2023 m. – Kroatija.
Euro ženklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Euro ženklą (€) išrinko Europos Komisija. Finaliniame rinkimų etape buvo pateikti du ženklų variantai. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Taip pat šis ženklas, perbrauktas dviem linijomis, simbolizuoja Europą ir euro stabilumą.
Eurą įsivedusios valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2002 m. sausio 1 d. eurą įsivedusios valstybės prie euro zonos buvo prisijungusios jau 1999 m. sausio 1 d. (išskyrus Graikiją, kuri prie euro zonos prisijungė 2001 m.).
Eurą įsivedusios Europos Sąjungos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg){kind=small}
Oficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne euro zonos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis | Pakeista nacionalinė valiuta | ISO 4217 | Data |
|---|---|---|---|
 Monakas
|
Monako frankas | MCF | 2002 m. sausio 1 d. |
 San Marinas
|
San Marino lira | SML | 2002 m. sausio 1 d. |
.svg){kind=small} Vatikanas
|
Vatikano lira | VAL | 2002 m. sausio 1 d. |
 Andora
|
Prancūzijos frankas, Ispanijos peseta | FRF, ESP | 2012 m. balandžio 1 d. |
Neoficialiai eurą įsivedusios ne Europos Sąjungos ir ne euro zonos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis | Pakeista valiuta | ISO 4217 |
|---|---|---|
 Kosovas
|
Serbijos dinaras | RSD |
 Juodkalnija
|
Serbijos dinaras | RSD |
Euro neįsivedusios ES valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Planuojančios įsivesti eurą šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis | Nacionalinė valiuta |
|---|---|
 Vengrija
|
Vengrijos forintas |
 Bulgarija
|
Bulgarijos levas |
 Lenkija
|
Lenkijos zlotas |
 Rumunija
|
Naujoji Rumunijos lėja |
 Čekija
|
Čekijos krona |
Euro įsivesti neplanuojančios ES valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis | Nacionalinė valiuta |
|---|---|
 Danija
|
Danijos krona |
 Švedija
|
Švedijos krona |
Euras Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva nuo 2004 m. birželio buvo prisijungusi prie VKM II. Buvo tikimasi, kad Lietuva eurą įsives nuo 2007 m. sausio 1 d., bet Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos ataskaitas dėl Lietuvos tinkamumo, nusprendė, kad Lietuva neatitinka visų Mastrichto kriterijų (vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė, nei reikalaujama)
Lietuvoje leistose eurų monetų averse turėjo būti modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA ir 2007, aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių, atsižvelgiant į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, taip pat valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ ženklas. Taip Lietuvos bankas nusprendė 2004 metais.
2014 m. birželio 4 d. Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus ir gali prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d.[8] 2014 m. liepos 23 d. Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas teigiamas sprendimas, kuris leido Lietuvai įsivesti eurą 2015 m.
2014 m. birželio 16 d. pradėtos kaldinti lietuviškos euro monetos, siekiant išbandyti jų ruošinius, matavimo kontrolės įrangą ir kaldinimo įrankius. Masiškai lietuviškos eurų monetos kalykloje pradėtos kaldinti vasaros pabaigoje.
2014 m. gruodžio 1 d. dieną pradėti pardavinėti euro monetų rinkiniai visuomenei susipažinti Lietuvos banko ir komercinių bankų skyriuose, o nuo gruodžio 4 d. ir paštų skyriuose.
2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą ir tapo devynioliktąja šią valiutą įsivedusia šalimi.[9]
2015 m. gruodžio 14 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleido proginę 2 eurų vertės lietuvišką monetą su lietuvišku žodžiu „ačiū“, skirtą lietuvių kalbai. Tai buvo pirmoji lietuviška proginė eurų moneta.[10]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Europos pinigai (sud. Stasys Kropas, Rūta Kropienė). – Vilnius: Lietuvos bankas, 2005. – ISBN 9986-651-40-9
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „ES davė Kroatijai galutinį sutikimą nuo 2023 m. prisijungti prie euro zonos“. LRT. 2022-07-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ Euras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Davulis, Gediminas. Bendroji valiuta euras: tarptautinė reikšmė bei perspektyvos. Vadyba. ISSN 1648-7974. – 2014, Nr. 2 (25), p. 119-130. PDF
- ↑ „Lithuania to adopt the euro on 1 January 2015“. Europos Sąjungos Taryba. 2014-07-23. Suarchyvuotas originalas 2014-12-20. Nuoroda tikrinta 2014-07-23.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 „Europos Sąjungos bendrajai valiutai sukanka 20 metų“. LRT. 2021-12-31. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ Rezervinė valiuta. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ „Lietuvos bankas: silpstantis euro kursas gali paveikti prekių ir paslaugų kainas, tačiau šis poveikis nėra dominuojantis“. LRT. 2022-07-13. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
- ↑ http://www.delfi.lt/verslas/verslas/lietuva-sulauke-sprendimo.d?id=64960043
- ↑ Lietuvoje įvestas euras
- ↑ Milijonas 2 eurų monetų su žodžiu AČIŪ mokys europiečius lietuvių kalbos Archyvuota kopija 2015-12-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Heiko Otto (ed.). „Euras banknotai“ (anglų ir vokiečių). Nuoroda tikrinta 2017-09-14.
| ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||