Darbo partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Darbo partija
Sutrumpinimas „Darbiečiai“
Lyderis Šarūnas Birutis
Įkurta 2003 m.
Būstinė Ankštoji g. 3, Vilnius
Narių skaičius 15 966[1]
Politinė ideologija centrizmas, socialliberalizmas, populizmas
Svetainė
http://www.darbopartija.lt/

Darbo partija (šnek. darbiečiai) – Lietuvos politinė partija, įkurta 2003 m. spalio 18 dieną.

Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo partijos logotipas sudarytas iš tolumoje esančio saulės disko, rodančio perspektyvą, atspindinčio ateities siekius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Steigiamajame suvažiavime buvo išrinkta partijos vadovybė, patvirtinti veiklos prioritetai. Partijos pirmininku tapo Viktoras Uspaskichas, pavaduotojais – Viktoras Muntianas ir Žilvinas Padaiga.

2003 m. lapkričio 25 dieną Darbo partija buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.

2004 m. kovo 20 dieną įvyko pirmasis Darbo partijos suvažiavimas. Jo metu buvo pristatyta partijos programos įgyvendinimo strategija, Darbo partijos taryba, kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimą bei Europos Parlamentą. Šio suvažiavimo metu buvo išrinktas trečiasis Darbo partijos pirmininko pavaduotojas socialinių mokslų daktaras Antanas Bosas.

2006 m. balandžio 30 d. iš partijos gretų pasitraukė septyni Seimo nariai. Jie vėliau susibūrė į naują Pilietinės demokratijos frakciją. Iš partijos pasitraukė ir vienas jos įkūrėjų Viktoras Muntianas, likęs eiti Seimo pirmininko pareigas.

2006 m. rugpjūčio 26 d. vyko septintasis Darbo partijos suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas naujas Darbo partijos pirmininkas – Kęstutis Daukšys. Kartu su nauju pirmininku suvažiavimas patvirtino ir naują Darbo partijos vadovybę. Darbo partijos pirmininko pavaduotojais tapo Šarūnas Birutis, Antanas Bosas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė ir Jonas Pinskus.

2007 m. lapkričio 17 d. aštuntajame Partijos suvažiavime partijos pirmininku buvo perrinktas partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskich. Partijos pirmininko pavaduotojais tapo Loreta Graužinienė, Antanas Bosas, Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, Ona Juknevičienė, Raimondas Mockeliūnas, Mečislovas Zasčiurinskas.

Buvęs partijos vadovas Viktoras Uspaskichas ir Loreta Graužinienė su Prezidente Dalia Grybauskaite. Vilnius, 2009.05.17 d.

Į 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimą buvo išrinkta 10 „darbiečių“: Viktoras Uspaskich, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys, Virginija Baltraitienė, Valentinas Bukauskas, Saulius Bucevičius, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas, Dangutė Mikutienė, Kęstutis Daukšys. Seimo frakcijos seniūnu tapo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, jo pavaduotojais – V. Gapšys ir V. Baltraitienė; pastaroji taip pat buvo išrinkta Seimo vicepirmininke.

2009 m. birželį Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Jo vietą Seime užėmė Jonas Pinskus, o Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnu buvo išrinktas Vytautas Gapšys.

2011 m. vasario mėnesį vykusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas Darbo partija laimėjo 165 mandatus. Po šių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ėmė dirbti net 8 atstovai, o Jonui Pinskui atsisakius Seimo nario mandato ir tapus Vilniaus miesto vicemeru, jo vietą parlamente užėmė Jonas Kondrotas.

2011 m. kovo mėnesį prie Darbo partijos prisijungė „Naujoji sąjunga“, kurios pirmininkas Artūras Paulauskas tapo Darbo partijos pirmininko pavaduotoju.

2012 m. gegužės 11–12 dienomis Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame Europos liberalų demokratų ir reformų partijos (ELDR) tarybos posėdyje Darbo partija buvo priimta į šios politinės organizacijos gretas.

2012 m. spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose į LR Seimą pateko 29 Darbo partijos nariai: Viktoras Uspaskich, Virginija Baltraitienė, Šarūnas Birutis, Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras, Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė, Gediminas Jakavonis, Jonas Kondrotas, Raimundas Markauskas, Dangutė Mikutienė, Petras Narkevičius, Raimundas Paliukas, Artūras Paulauskas, Audronė Pitrėnienė, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Vitalija Vonžutaitė, Mečislovas Zasčiurinskas, Zita Žvikienė.

2012–2016 m. Seime Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas buvo išrinktas Seimo pirmininku, o jo pirmuoju pavaduotoju tapo V. Gapšys.

2013 m. Darbo partija susijungė su Lietuvos leiboristų partija. Darbo partija kaip juridinis asmuo buvo išregistruota. Naująja partija tapo Darbo partija (leiboristai), pirmininkas – Vytautas Gapšys.

2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas pripažino V. Gapšį kaltu Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Nuteistajam skirta 35 750 Lt bauda.

2013 m. spalio 26 d. Šiauliuose vykusiame bendrame Darbo partijos (leiboristų) ir Krikščionių partijos suvažiavime absoliučia balsų dauguma buvo pritarta šių dviejų partijų susijungimui. Nutarta, kad naujoji partija vadinsis Darbo partija ir turės ankstesnį Darbo partijos logotipą. Naujosios partijos pirmininke išrinkta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 4,68 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir negavo nei vieno mandato.[2] Antrame rinkimų ture partija gavo 2 mandatus. Juos laimėjo Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras.[3] Abu nariai prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime.

2016 m. gruodžio 11 d. suvažiavime Kėdainiuose partijos pirmininke išrinkta Živilė Pinskuvienė.

2017 m. liepos 25 d. vykusiame neeiliniame Darbo partijos tarybos posėdyje pareiškimą atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų pateikė pirmininkė Živilė Pinskuvienė. Laikinai pirmininko pareigas pradeda eiti Šarūnas Birutis.

Darbo partijos byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. gegužės 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai buvo pateikti partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai V. Vonžutaitei, iždininkei M. Liutkevičienei ir buhalterei Nijolei Steponavičiūtei (vėliau jai įtarimai buvo panaikinti). 2006 m. birželio 22 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą partijos atsakingajam sekretoriui V. Gapšiui. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2006 m. birželio 29 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą partijai kaip juridiniam asmeniui. 2006 m. liepos 18 d. V. Uspaskichui nurodyta atvykti į Generalinę prokuratūrą, bet jis nepasirodė, rugpjūčio 25 d. teismas V. Uspaskichui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Tą pačią dieną paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas Europos arešto orderis. 2006 m. rugsėjo 15 d. V. Uspaskichas buvo sulaikytas Maskvoje. 2007 m. rugsėjo 26 d. V. Uspaskichas suimtas tarptautiniame Vilniaus oro uoste, rugsėjo 27 d. teismas V. Uspaskichui skyrė namų areštą.

2008 m. balandžio 14 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo V. Uspaskichas, V. Vonžutaitė, V. Gapšys, M. Liutkevičienė ir partija buvo pripažinti kaltais.[4]

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje veikia 60 skyrių[5]. Du partijos skyriai veikia užsienyje – Londone (JK) ir Čikagoje (JAV).

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Narių tinklalapiai