Šilalės rajono savivaldybė
![]() | |||||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Apskritis | Tauragės apskritis | ||||||||||||||||||
Miestai | Šilalė (6281 gyv.) | ||||||||||||||||||
Gyventojų (2020) | 21887 (39) | ||||||||||||||||||
Gyventojų tankumas | 24,1 žm./km² (40) | ||||||||||||||||||
Plotas | 1188 km² (32) | ||||||||||||||||||
Meras | Algirdas Meiženis (2019–) | ||||||||||||||||||
Svetainė | silale.lt | ||||||||||||||||||
|
Šilalės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje. Centras – Šilalė.
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji dalis rajono yra Žemaičių aukštumoje. Čia stūkso aukščiausia Žemaitijos kalva – Medvėgalis (234 m). Vakaruose paviršius žemėja į Vakarų Žemaičių plynaukštę, o pietuose – į Karšuvos žemumą (ten žemiausia rajono vieta, 43 m, Jūros slėnyje Tauragės raj. paribyje).
Pro rajoną teka Jūra su intakais Lokysta, Akmena, Aitra, bei kitos – Yžnė, Ašutis, Tenenys, Ašva. Telkšo 7 ežerai (didžiausias – Paršežeris), rajonui priklauso dalis Balskų tvenkinio, yra užtvankų ant Kisės, Lokystos, Geniutalio, Pienaujos, Ašučio, Yžnės, Pelos ir kt. Miškingumas – 23,5 %. Auga daugiausia eglynai, nors yra ir pušynų, beržynų. Didžiausi miškų masyvai – Pagramančio–Didkiemio miškai, Tenenių miškai. Yra Jūros ichtiologinio draustinio ir Pagramančio regioninio parko dalis. Rajone stūkso 33 piliakalniai.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4,3 °C, liepos mėnesio +17,0 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 809–927 mm (Laukuva – drėgniausia šalies vieta). Vidutinė sniego danga būna 26 cm storio.[1]
Akmenos rėva
Kraštovaizdis žvelgiant nuo Bilionių piliakalnio
|
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Tauragės apskrities 18 apylinkių ir Rietavo apskrities 14 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1962 m. rajonui perduotos Plungės rajono 2 apylinkės, Skaudvilės rajono 3 apylinkės, Varnių rajono 5 apylinkės, o Šilalės rajono 1 apylinkė perduota Klaipėdos rajonui. 1966, 1968, 1978 ir 1983 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1977 m. dvi apylinkės sujungtos į vieną.
1995 m. įsteigta Šilalės rajono savivaldybė. 2008 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-436 buvo nuspręsta, kad 2009 m. sausio 1 d. įsteigiamos 63 seniūnaitijos.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 (suskirstymas) |
783 | 32 apylinkės | ||
1954 (suskirstymas) |
16 apylinkių | |||
1959 (suskirstymas) (surašymas) |
805,95 | 38048 | 16 apylinkių |
|
1962 | 806 | 16 apylinkių |
| |
1963 (suskirstymas) |
11 apylinkių | |||
1967 | 1190 | 40200 | ||
1970 (surašymas) |
1200 | 37451 | 11 apylinkių |
|
1972 (suskirstymas) |
1189,61 | 11 apylinkių | ||
1976 (suskirstymas) |
1188 | 34700 | 11 apylinkių | |
1979 (surašymas) |
33486 | 10 apylinkių |
| |
1987 | 1188 | 32000 | 9 apylinkės |
|
1989 (surašymas) |
1188 | 31640 | 6 apylinkės |
|
2001 (surašymas) |
1188 | 31570 | 12 kaimo seniūnijų |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m. | ||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
38 048 | 37 451 | 33 486 | 31 640 | 31 570 | ||
2007 m. | 2011 m.sur.[2] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
30 433 | 26 520 | 26 047 | 25 533 | 24 200 | ||
|
Urbanizacija:
- Miestuose – 5492 (20,71 %)
- Kaimuose – 21028 (79,29 %)
Lytinė sudėtis:
- Vyrų – 12752 (48,08 %)
- Moterų – 13768 (51,92 %)
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 91,8 %
- evangelikai liuteronai – 0,5 %
- stačiatikiai – 0,1 %
- kiti – 0,4 %
- netikintys/nenurodė – 7,1 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajone yra:
- 1 miestas – Šilalė;
- 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai;
- 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2011 m.):
- Šilalė – 5492
- Kvėdarna – 1597
- Laukuva – 832
- Pajūris – 784
- Kaltinėnai – 728
- Pajūralis – 493
- Šiauduva – 376
- Upyna – 375
- Vingininkai – 357
- Naujasis Obelynas – 335
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šilalės rajonas yra Žemaitijos krašto dalis, priklauso Pietų Žemaitijos paregioniui, varniškiams.
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestai, su kuriais Šilalės rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geležinkelių nėra, keliai jungia Šilalę su Plunge per Rietavą, Telšiais per Laukuvą ir Varnius, bei Taurage – apskrities centru per Pagramantį. Beveik per vidurį Šilalės rajoną kerta A1 magistralė, jungianti Kauną su Klaipėda, iki jos netoli iš daugumos rajono vietų.
Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atstovaujamoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šilalės rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajonui priskirtos 14 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Bijotų seniūnija (Bijotai)
- Bilionių seniūnija (Bilionys)
- Didkiemio seniūnija (Didkiemis)
- Kaltinėnų seniūnija (Kaltinėnai)
- Kvėdarnos seniūnija (Kvėdarna)
- Laukuvos seniūnija (Laukuva)
- Pajūrio seniūnija (Pajūris)
- Palentinio seniūnija (Palentinis)
- Šilalės kaimiškoji seniūnija (Šilalė)
- Šilalės miesto seniūnija (Šilalė)
- Tenenių seniūnija (Teneniai)
- Traksėdžio seniūnija (Šilalė)
- Upynos seniūnija (Upyna)
- Žadeikių seniūnija (Žadeikiai)
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šilalės rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla
- Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija
- Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija
- Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
- Obelyno pagrindinė mokykla
- Padievyčio pagrindinė mokykla
- Pajūralio pagrindinė mokykla
- Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
- Pajūrio žemės ūkio mokykla
- Požerės pagrindinė mokykla
- Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
- Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla
- Šilalės suaugusiųjų mokykla
- Tenenių pagrindinė mokykla
- Upynos vidurinė mokykla
- Žadeikių pagrindinė mokykla
- Žvingių pagrindinė mokykla
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šilalės rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 191 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Erškėčių keliu. – Kaunas: Aušra, 1996–2009. – 2 d.
- D. 2: atsiminimai, pasakojimai, straipsniai apie tremtį, okupacijos padarytas žaizdas Šilalės krašte ir kitose Žemaitijos vietose: knygą skiriame Lietuvos tūkstantmečiui / LPKTS Šilalės filialo taryba (sud. Teresė Rubšytė-Ūksienė, Loreta Kalnikaitė). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 427 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-587-9
- Šilalės rajono savivaldybės gyventojai ir būstai: Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 m. visuotinio surašymo rezultatai. – Vilnius: Statistikos departamentas, 2004. – 57 p. – ISBN 9955-588-56-X
- Einantį kelias pasitinka: Šilalės rajono moksleivių kūryba. – Vilnius: Trys žvaigždutės, 2004. – 94 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-98-9
- Šilalės krašto kryždirbiai ir dievdirbiai (sud. Klemensas Lovčikas, Vaidilutė Jončaitė-Lovčikienė, Soneta Būdvytienė). – (Šilalės kraštas; T. 9). – Klaipėda: Druka, 2008. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-003-0
- Lietuvos dvarų sodybos: atlasas: Šilalės rajono savivaldybė (sud. Rasa Butvilaitė, Kazys Misius). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. – 300 p.: iliustr. – ISBN 978-609-447-006-6
- Atskambėjo aidas: Šilalės krašto dainos: natos / Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (sud. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis). – Klaipėda-Šilalė: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 148 p. – ISBN 978-9986-31-300-7
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|