Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įkurta 1990 m.
Trumpinys
Tipas
Agentūros pirmtakė
Jurisdikcija Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Būstinė A.Vivulskio g. 11,
Vilnius, Lietuva
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Monika Navickienė
Darbuotojų skaičius
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Tinklalapis www.socmin.lt
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Ministerijos pastatas A. Vivulskio g.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse.

Vadovauja Ministro Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos Prezidento skiriamas socialinės apsaugos ir darbo ministras.[1]

Tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ministerijos veiklos tikslai:[2]

  • formuoti darbo santykių ir darbo apmokėjimo bei socialinės partnerystės politiką,  organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti darbuotojų saugos ir sveikatos, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti valstybinio socialinio draudimo (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, pensijų) politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti pensijų (pensijų kaupimo, socialinio draudimo, valstybinių, šalpos ir kitų pensinio pobūdžio išmokų) politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti piniginės socialinės paramos (socialinių pašalpų ir kompensacijų nepasiturintiems gyventojams, išmokų vaikams, socialinės paramos mokiniams, paramos mirties atveju, kitos piniginės socialinės valstybės paramos) politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti socialinių paslaugų politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, įstatymų numatytais atvejais ją įgyvendinti;
  • formuoti šeimos ir vaiko teisių apsaugos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti jaunimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • formuoti socialinės integracijos (neįgaliųjų, vyresnio amžiaus (nuo 55 metų) asmenų, politinių kalinių, tremtinių ir jų šeimos narių, užsieniečių, smurtą patiriančių asmenų, prekybos žmonėmis aukų, sergančiųjų priklausomybės ligomis, asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, kitų pažeidžiamų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų) ir lygių galimybių politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
  • formuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
  • formuoti nevyriausybinių organizacijų plėtros, savanoriškos veiklos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
  • užtikrinti tarptautinių santykių su užsienio, tarptautinėmis ir Europos Sąjungos institucijomis formavimą ir palaikymą bei tarptautinių ir Europos Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. Vilniuje, susikūrus pirmajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo įsteigta atskira viešųjų darbų ir maitinimo ministerija su socialinės apsaugos, maitinimo ir darbo departamentais. 1919 m. pr. Vyriausybės buveinę perkėlus į laikinąją sostinę Kauną, viešųjų darbų ir maitinimo ministerija buvo pertvarkyta į darbo ir socialinės apsaugos bei tiekimo ir maitinimo ministerijas. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija, neilgai tegyvavusi, 1919 m. spalio 29 d. įstatymu buvo panaikinta, o jos darbas pavestas vidaus reikalų ministerijai, įsteigiant naują darbo ir socialinės apsaugos departamentą su trimis skyriais: darbo, socialinės apsaugos ir tremtinių grąžinimo.

Nuo 1924 m. pradžios Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją, kuri 1937 m. vėl pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu. Apie dvidešimt metų čia buvo koncentruojamas valstybinio socialinės apsaugos darbo vykdymas ir tvarkymas. Socialine apsauga vadinta valstybės globa tų gyventojų, kurie dėl savo socialinės būklės negali savęs iki galo, kaip reikiant aprūpinti ar sudaryti tinkamas sau gyvenimo sąlygas greta kitų, šiuo požiūriu pajėgių gyventojų sluoksnių. Tuomet socialinė apsauga skirstyta į šias pagrindines sritis: darbo apsaugą, socialinį draudimą ir socialinę globą.

Sovietinės okupacijos metais socialinės apsaugos sritims valdyti įsteigtas Socialinio aprūpinimo liaudies komisariatas, 1960 m. įkurta Socialinio aprūpinimo ministerija, 1988 m. ji pavadinta Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerija.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę socialinės apsaugos politikai įgyvendinti 1990 m. įsteigta Socialinės apsaugos ministerija, 1994 m. ji pavadinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.[1]

Ministrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas:MNavickienė.jpg
Nuo 2020 m. gruodžio 11 d. socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja Monika Navickienė.
Ministras Partija Laikotarpis[3] Ministrų kabinetas
Nuo Iki
Socialinės apsaugos ministerija (1990 – 1994 m.)
1 Algis Dobravolskas Nepriklausomas 1990 m. kovo 24 d. 1992 m. liepos 30 d. K. Prunskienės
A. Šimėno
G. Vagnoriaus
2 Teodoras Medaiskis Nepriklausomas 1992 m. liepos 30 d. 1993 m. spalio 21 d. A. Abišalos
B. Lubio
A. Šleževičiaus
3 Laurynas Mindaugas Stankevičius Nepriklausomas 1993 m. spalio 21 d. 1994 m. liepos 12 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (nuo 1994 m.)
4 Mindaugas Mikaila Nepriklausomas 1994 m. liepos 12 d. 1996 m. gruodžio 4 d. L. Stankevičiaus
5 Irena Degutienė Tėvynės sąjunga 1996 m. gruodžio 4 d. 2000 m. lapkričio 9 d. G. Vagnoriaus (II)
R. Pakso
A. Kubiliaus
6 Vilija Blinkevičiūtė Naujoji sąjunga 2000 m. spalio 30 d. 2008 m. gruodžio 9 d. R. Pakso (II)
A. Brazausko
A. Brazausko (II)
G. Kirkilo
6 Socialdemokratų partija
7 Rimantas Jonas Dagys Tėvynės sąjunga 2008 m. gruodžio 9 d. 2009 m. liepos 22 d. A. Kubiliaus (II)
8 Donatas Jankauskas Tėvynės sąjunga 2009 m. liepos 22 d. 2012 m. gruodžio 13 d. A. Kubiliaus (II)
9 Algimanta Pabedinskienė Darbo partija 2012 m. gruodžio 13 d. 2016 m. gruodžio 13 d. A. Butkevičiaus
10 Linas Kukuraitis Nepriklausomas 2016 m. gruodžio 13 d. 2020 m. gruodžio 11 d. S. Skvernelio
11 Monika Navickienė Tėvynės sąjunga 2020 m. gruodžio 11 d. dabar I. Šimonytės

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]