Ričardas Gavelis

Ričardas Gavelis (1950 m. lapkričio 8 d. Vilniuje – 2002 m. rugpjūčio 18 d.) – lietuvių prozininkas, dramaturgas, publicistas, fizikas.

Parašė žymius romanus „Vilniaus džiazas“ir „Vilniaus pokeris“. Vienas ryškiausių lietuviškojo postmodernizmo atstovų. Kūryba drąsi, provokuojanti, permąstanti tautinę, politinę tapatybę ir kitas pamatines kategorijas. Ryškus racionalusis pradas.

Ričardo Gavelio knygų yra išversta į anglų, prancūzų, vokiečių, latvių, lenkų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. 1973 m. Vilniaus universitete baigė fiziką ir gavo fiziko teoretiko diplomą. 1973–1977 m. dirbo Mokslų Akademijos Fizikos institute.

1978–1980 m. dirbo žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. 1992–2002 m. bendradarbiavo dienraštyje „Respublika“, savaitraštyje „Veidas“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neprasidėjusi šventė: apsakymai. Vilnius: Vaga, 1976
Įsibrovėliai: apsakymai. Vilnius: Vaga, 1982
Nubaustieji: apsakymai. Vilnius: Vaga, 1987
Vilniaus pokeris: romanas. Vilnius: Vaga, 1989
Jauno žmogaus memuarai: romanas. Vilnius: Vaga, 1991. – 140 p.
Vilniaus džiazas: romanas. Vilnius: Vaga, 1993
Nemirtingumas. Rekonstrukcijos bandymas: publicistinė knyga apie nužudytą žurnalistą Vitą Lingį. - Kaunas: Kopa, 1994
Paskutinioji Žemės žmonių karta: romanas. Vilnius: Vaga, 1995
Taikos balandis: apsakymai. Vilnius: Alma littera, 1995. – 146 p.
Prarastų godų kvartetas: romanas. Vilnius: Tyto alba, 1997
Septyni savižudybės būdai: romanas. Vilnius: Tyto alba, 1999
Sun–Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste: romanas. Vilnius: Tyto alba, 2002. – 290 p.
Tylos angelas: apsakymai. - Vilnius: Tyto alba, 2006.