Suvestinis Europos aktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Suvestinis Europos aktas (angl. Single European Act) – Europos Bendrijų valstybių narių sutartis, pasirašyta 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge. Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).

Suvestiniu aktu šis dokumentas pavadintas todėl, kad iš pradžių tarpvyriausybinė konferencija rengė du dokumentus: Europos Bendrijų steigimo (Paryžiaus ir Romos) sutarčių pataisas ir EB valstybių bendradarbiavimo užsienio politikos srityje nuostatus. Komisijos siūlymu buvo nuspręsta abu dokumentus sujungti į vientisą tekstą.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SEA poreikis atsirado kylant nepasitenkinimui tarp Europos Bendrijų narių dėl nepakankamai laisvos prekybos tarp šių šalių. Verslo ir politikos lyderiai norėjo suderinti įstatymus tarp šalių ir išspręsti politinius skirtumus.

Sutartimi buvo siekiama sukurti bendrą rinką iki 1993 metų, todėl įstatymų leidimo procesas pakoreguotas taip, kad skatintų didesnį bendradarbiavimą tarp institucijų. Tokiu būdu Europos Parlamentas pirmą kartą įgavo „svorį“ įstatymų leidyboje, o ES Taryboje įvestas dar platesnis daugumos balsavimas. Pagal šią procedūrą, ES Taryba galėjo ne tik kvalifikuota dauguma priimti teisės akto pasiūlymą, veikdama su Parlamento parama ir pagal Komisijos siūlymą, bet ir panaikinti pasiūlyto teisės akto atmetimą Parlamente vienbalsiai jį priimdama.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvestinis Europos aktas buvo pirmą kartą atliktos nuoseklios Europos Bendrijų steigimo sutarčių peržiūros rezultatas. Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).

Pagrindiniai pakeitimai: siekiant sėkmingai sukurti Bendrą rinką iki 1993 m., sprendimai Taryboje pradėti dažniau priimti kvalifikuota balsų dauguma (taip vienai valstybei tapo sunkiau vetuoti siūlomą teisės aktą), sukurtos bendradarbiavimo ir pritarimo procedūros, kuriomis Parlamentui suteikiama daugiau įtakos.


Pasirašyta
Įsigaliojo
Dokumentas
1948
1948
Briuselio sutartis
1951
1952
Paryžiaus sutartis
1954
1955
Pakeista Briuselio sutartis
1957
1958
Romos sutartys
1965
1967
Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis
1975
N/A
Europos Vadovų Tarybos išvados
1985
1985
Šengeno sutartis
1986
1987
Suvestinis Europos aktas
1992
1993
Mastrichto sutartis
1997
1999
Amsterdamo sutartis
2001
2003
Nicos sutartis
2007
2009
Lisabonos sutartis
                         
Europos Sąjungos ramsčiai  
Europos Bendrijos  
Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM)
Europos anglių ir plieno bendrija Sutartis baigė galioti 2002 m. Europos Sąjunga (ES)
    Europos ekonominė bendrija
        Šengeno taisyklės   Europos Bendrija (EB)
    TREVI Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse  
  Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
          Europos politinis bendradarbiavimas Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
Nekonsoliduoti organai Vakarų Europos Sąjunga (VES)    
Sutartis nutraukta 2011 m.