Kuršių marios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kuršių marios
Saulėlydis mariose
Marios iš kosmoso

Kuršių marios (seniau vadinta Prūsų jūra; vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo; vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna.

Kuršių marios susidarė per paskutinius 10 tūkst. metų, kai vėjas ir bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Tai yra gana sekli ir beveik gėla (druskingumas beveik niekada neviršija 8 promilių) lagūna. Jos didžiausias gylis yra 5,8 m, o vidutinis – 3,8 m. Vandens tūris yra apie 6 km³. Marių dugnas smėlingas. Dumblingų nuosėdų daugiau tik Vidmarių (marių vidurio) dauburiuose. Prie Ventės rago sutinkama moreninio priemolio bei riedulių. Mariose nemaži žuvų ištekliai, yra gintaro telkinių.

Bendras marių plotas yra 1584 km². Tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 415 km². Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Į Kuršių marias įteka Nemunas, per metus atplukdantis apie 25 km³ vandens. Šiaurinėje marių dalyje yra Klaipėdos sąsiauris, kuriuo marios susijungia su Baltijos jūra ir prie kurio yra įsikūręs Klaipėdos uostas.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia Kuršių marių problema yra eutrofikacija, kurią sukelia organinės ir biogeninės medžiagos, kurias atneša Nemunas ir kurios patenka iš pamario gyvenviečių bei Klaipėdos miesto. Ją sustiprina tokios marių hidrologinės savybės, kaip mažas gylis bei ribota vandens apykaita su Baltijos jūra.

Bioįvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvys[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių marios nuo seno garsėja kaip žuvingiausias Europos vandens telkinys. Jose yra apie 50 žuvų rūšių: 12 rušių jūrinių (strimelės, menkė, Baltijos kilkės, otai, plekšnės), 11 rušių praeivių (gyvena ir jūroje, ir mariose, o neršti plaukia į upes - unguriai, žiobriai, stintos, sykai ir 27 rūšys gėlavandenių.

XXa dėl intensyvios žvejybos ir taršos Kuršių mariose žuvų rušių sudėtis smarkiai keitėsi, žuviningumas mažėjo. Nuo 1955 metų nebepasitaiko eršketų. Lašišos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 1991-2000 m. pagilinus Klaipėdos kanalą į marias ir Nemuno upyną pradėjo atplaukti gerokai daugiau žuvų. Į marias vis patenka daugiau išvalyto vandens. Padaugėjo lašišų, karšių, žiobrių.

būdingiausios rūšys : kuoja, ešerys, raudė, plakis, karšis.[1]

Buriavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių mariose puikios sąlygos buriavimui, todėl Smiltynėje ir Nidoje yra įsikūrę jachtklubai, priimantys įvairaus dydžio jachtas, už kurių stovėjimą ima mokestį. Taip pat, farvateris tarp Smiltynės ir Nidos sužymėtas specialiais ženklais. Rengiamos ir pramoginės ekskursijos po Kuršių marias bei Ventės ragą. Be to, kasmet organizuojamos regatos, pritraukiančios dalyvių ir žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio.

Lietuvos gyvenvietės prie Kuršių marių[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Žuvys“. Suarchyvuota nuo originalo 2012-04-28. Nuoroda tikrinta 2014-05-27.