Kuršių marios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kuršių marios
Saulėlydis mariose
Marios iš kosmoso

Kuršių marios (seniau vadinta Prūsų jūra; vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo; vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna.

Kuršių marios susidarė per paskutinius 10 tūkst. metų, kai vėjas ir bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Tai yra gana sekli ir beveik gėla (druskingumas beveik niekada neviršija 8 promilių) lagūna. Jos didžiausias gylis yra 5,8 m, o vidutinis – 3,8 m. Vandens tūris yra apie 6 km³. Marių dugnas smėlingas. Dumblingų nuosėdų daugiau tik Vidmarių (marių vidurio) dauburiuose. Prie Ventės rago sutinkama moreninio priemolio bei riedulių. Mariose nemaži žuvų ištekliai, yra gintaro telkinių.

Bendras marių plotas yra 1584 km². Tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 415 km². Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Į Kuršių marias įteka Nemunas, per metus atplukdantis apie 25 km³ vandens. Šiaurinėje marių dalyje yra Klaipėdos sąsiauris, kuriuo marios susijungia su Baltijos jūra ir prie kurio yra įsikūręs Klaipėdos uostas.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausia Kuršių marių problema yra eutrofikacija, kurią sukelia organinės ir biogenetinės medžiagos, kurias atneša Nemunas ir kurios patenka iš pamario gyvenviečių bei Klaipėdos miesto. Ją sustiprina tokios marių hidrologinės savybės, kaip mažas gylis bei ribota vandens apykaita su Baltijos jūra.

Krantas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių marios ištįsusios iš šiaurės į pietus.; Pietuose plačiausios, į šiaurę tolydžiu siaurėja (forma panaši į trikampį) Šiaurėje Klaipėdos sąsiauriu jungiasi su Baltija; prie pat jūros sąsiauris yra 390 m pločio. Vakaruose marias nuo Baltijos skiria Kuršių nerija. Jos rytiniame (marių) krante yra kyšulių – ragų; didžiausi (iš šiaurės į pietus): Agilo, Bulvikio, Grobšto, Rasytės. Didžiausios įlankos Agilo, Pervalkos, Kervaičio, Didžioji ir mažoji Preilos, Brukio. Pietiniai marių krantai daugiausiai žemi, pelkėti. Prie jų vietomis, ypač vidurinėje dalyje, ties Pustų ragu, yra bangų abrazijos atsidentų ir nugludintų riedulių sankaupų. Į rytus nuo marių yra Nemuno deltos žemuma, kurios krantai žemi, pelkėti. Čia yra 2 dideli kyšuliai: virš vandens iškilęs moreninis akmeningas Ventės ragas, piečiau žemas samplovinis smėlingas Liekų ragas. Yra 2 didelės įlankos – Kniaupas ir Gaurinė, arba Karklė. Tarp Ventės rago ir Klaipėdos krantai vietomis kiek aukštesni. Kranto linijos ilgis 324 km.

Terminis ir cheminis rėžimas[taisyti | redaguoti kodą]

Marių vandens terminiam rėžimui būdinga homotermija, nes vėjas gerai išmaišo visus vandens sluoksnius. Giedromis ramiomis vasaros dienomis pakraščiuose vanduo įšyla iki 25 °C. Labiausiai (iki 28 °C) buvo įšilęs ties Nida 1954 metų vasarą. Jūros vanduo, vasarą įsiveržęs į marių šiaurinę dalį vandenį keletu laipsnių atšaldo, o žiemą ir anksti pavasarį – sušildo. Vidutinė metinė vandens temperatūra einant iš pietų į šiaurę mažėja. Marios užšąla gruodžio antroje pusėje. 1911–1972 m. ledo danga vidutiniškai išsilaikė 110 dienų, trumpiausiai – 12 dienų, ilgiausiai – 169 dienų. Vandens skaidrumas pavasarį, tuoj po audrų ir vandens žydėjimo metu ~0,5 m. Ties upių žiotimis ir marių šiaurinėje dalyje, įsiveržus jūros vandeniui, skaidrumas žiemą ir rudenį gali būti >2 m. Vandens reakcija šarminė pH 7,65-8,6; mažiausia – žiemą, didžiausia vasarą.

Marių vandenyje gana daug ištirpusio deguonies, biogeninių medžiagų (fosforo, kalcio, azoto, geležies, silicio, kalcio). Bendra vandens mineralizacija neviršija 0,3 % (300 mg/l), tik šiaurinėje dalyje, kai į marias priplūsta jūros vandens, gali pasiekti iki 7-8 %.

Žuvys[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių marios nuo seno garsėja kaip žuvingiausias Europos vandens telkinys. Jose yra apie 50 žuvų rūšių: 12 rūšių jūrinių (strimelės, menkės, Baltijos kilkės, otai, plekšnės), 11 rūšių praeivių (gyvena ir jūroje, ir mariose, o neršti plaukia į upes) – unguriai, žiobriai, stintos, sykai, ir 27 rūšys gėlavandenių žuvų.

XX a. dėl intensyvios žvejybos ir taršos Kuršių mariose žuvų rūšių sudėtis smarkiai keitėsi, žuvingumas mažėjo. Nuo 1955 metų nebepasitaiko eršketų. Lašišos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 1991–2000 m. pagilinus Klaipėdos kanalą į marias ir Nemuno upyną pradėjo atplaukti gerokai daugiau žuvų. Į marias vis daugiau patenka išvalyto vandens. Padaugėjo lašišų, karšių, žiobrių.

Būdingiausios žuvų rūšys: kuoja, ešerys, raudė, plakis, karšis.[1]

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Vandens ir priekrančių augalija nelabai įvairi – rasta 114 rūšių. Iš dumblių daugiausiai rasta titnagdumblių, vyraujančių pavasarį; gausu ir žaliadumblių bei melsvadumblių, kurių ypač padaugėja vasarą ir rudenį. Vandens žydėjimo metu, vasaros pabaigoje 1 litre marių vandens randama iki 4 mln. fitoplanktono individų.

Buriavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kuršių mariose puikios sąlygos buriavimui, todėl Smiltynėje ir Nidoje yra įsikūrę jachtklubai, priimantys įvairaus dydžio jachtas, už kurių stovėjimą ima mokestį. Taip pat, farvateris tarp Smiltynės ir Nidos sužymėtas specialiais ženklais. Rengiamos ir pramoginės ekskursijos po Kuršių marias bei Ventės ragą. Be to, kasmet organizuojamos regatos, pritraukiančios dalyvių ir žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio.

Žvejyba[taisyti | redaguoti kodą]

1928-38 metais mariose per metus vidutiniškai būdavo sužvejojama 58,5 kg/ha žuvies. Po antrojo pasaulinio karo daugiausiai sugauta 1954 .m (58,7 kg/ha). Daugiausiai sugaunama kuojų, karšių, stintų. Sumažėjo ungurių, žiobrių, lašišų, sykų ištekliai.

Pirmosios žinios apie žvejybą Kuršių mariose aptinkamos XVII a. kryžiuočių kronikose. 1589 m. nurodytos žvejybos taisykles, išdėstyta žuvų realizavimo tvarka. Pagal 1640 m. taisykles buvo įvestas mokestis už žvejybą ir nustatytos žuvies kainos. 1874 m. uždrausta žvejoti naudojant sprogmenis ir nuodingąsias medžiagas, nustatytas leidžiamų gaudyti žuvų kiekis, o kiek vėliau – žvejybos terminai.

Lietuvos gyvenvietės prie Kuršių marių[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Žuvys“. Suarchyvuota nuo originalo 2012-04-28. Nuoroda tikrinta 2014-05-27.