Religija Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos kultūra
Lietuvos kultūra
Praktikos
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Vilniaus katedra, Romos katalikų maldos namai.
Kauno mečetė, islamo maldos namai.
Vilniaus choralinė sinagoga, judaizmo maldos namai.
Vilniaus kenesa, karaimų maldos namai Vilniuje.
Romuviečių sueigos vieta, Žemaičių Alkas, Šventojoje.

Lietuvoje religinių organizacijų veiklą nustato Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas,[1] jame nustatoma, kad religija yra atskirta nuo valstybės, kartu pripažįstama kiekvieno žmogaus tikėjimo bei religinių apeigų laisvė.

Religinės bendrijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Religinės bendrijos, Lietuvoje pripažintos tradicinėmis:[2]

Kitos religinės bendruomenės ir tikėjimai irgi gali būti pripažinti įstatymo numatyta tvarka, tačiau nuo 1995-ųjų metų naujų tikėjimų į tradicinių sąrašą įtraukta nebuvo. Be tradicinių religijų, Lietuvoje veikia ir įvairūs Naujieji religiniai judėjimai bei sektos.

Seimas 2001 m. liepos 12 d.nutarimu Nr. IX-464 suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai. Sąjunga veikia Lietuvoje nuo XX a. pradžios. Pripažinimas reiškia, kad pripažinta valstybės religinės bendrija yra valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalis, kuri yra valstybės palaikoma.

Nebūtinai tai reiškia materialinį palaikymą, kuris dažniausiai siejamas su konkrečios religinės bendrijos naudojamų kultūrinių vertybių (pastatų, paveikslų, liturginių drabužių ir pan.) palaikymu skiriant valstybės biudžeto lėšas.

Šiuo metu Seime užregistruoti du projektai suteikti tokį pripažinimą Jungtinei Metodistų Bažnyčiai Lietuvoje ir Krikščionių sekmininkų bažnyčių sąjungai Lietuvoje.

Naujieji religiniai judėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje naujieji religiniai judėjimai (NRJ) dažniausiai priskiriami visi tikėjimai, neįtraukti į Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje esantį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašą. Dalis Lietuvoje veikiančių netradicinių religinių bendruomenių turi gana ilgą istoriją (pvz., septintosios dienos adventistai, sekmininkai, metodistai, Naujoji apaštalų bažnyčia, Jehovos liudytojai), ir gali gauti valstybės pripažintų religinių bendrijų statusą. Tokį statusą jau turi Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga.

NRJ banga kilo 1989–1995 m., Lietuvai atgaunant nepriklausomybę; šis laikotarpis taip pat pasižymėjo dideliais pokyčiais visuomenės gyvenime apskritai. Vėliau ši banga nuslūgo, naujųjų religinių bendruomenių narių skaičius pastebimai nebeauga, nors pačių naujųjų religinių judėjimų daugėja.

Visoms netradicinėms religinėms bendruomenėms, įskaitant ir NRJ, save priskyrė apie 0,48 proc. Lietuvos gyventojų. Naujieji religiniai judėjimai, veikiantys Lietuvoje:[3][4][5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas.
  2. Lietuvos gyventojai pagal tikybą 2001 ir 2011 m. surašymų duomenis.
  3. Sud. M. Ališauskienė „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ VDU, Versus aureus, 2014 m. PDF
  4. Naujieji religiniai judėjimai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  5. Lietuvos gyventojai pagal tikybą 2001 ir 2011 m. surašymų duomenis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]