Kalvarijos savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kalvarijos savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis
Miestai Kalvarija
Gyventojų (2017 m.) 11085 (56)
Gyventojų tankumas 29,3 žm./km² (32)
Plotas 441 km² (50)
Įkūrimas 2000
Meras Valdas Aleknavičius
Svetainė kalvarija.lt
  54° 29' 20‘’  
22° 59' 30‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Kalvarijos savivaldybė Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 24' 00‘’
  54° 15' 10‘’  

Kalvarijos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4% Lietuvos gyventojų). Savivaldybės centras – Kalvarija.

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.

Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.

Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.

Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.

Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.

Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai. [1]


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:

2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1999 459 15000
2001
(surašymas)
441 13883 4 seniūnijos: Akmenynų seniūnija, Kalvarijos seniūnija, Liubavo seniūnija, Sangrūdos seniūnija
  • 1 miestas
  • 172 kaimai

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 2001 m. ir 2014 m.
2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur.[2]
13 883 13 492 12 012
2012 m. 2013 m. 2014 m.
11 921 11 777 11 635


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 12 056 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 13 883 žmonės:[4]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybėje yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):

Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.

Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).

Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 19912006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų. [5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 241 psl.
  2. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  3. 2011 m. surašymo duomenys
  4. 2001 m. surašymo duomenys
  5. Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 242 psl.}}

Nuoroda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kalvarijos savivaldybė
Commons-logo.svg

Vikiteka