Kalvarijos savivaldybė
| Kalvarijos savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva
| ||||||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Kalvarija | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 4 | ||||||
| Įkūrimo data | 1999 m. | ||||||
| Meras | Nerijus Šidlauskas | ||||||
| Gyventojų | 10 093[1] | ||||||
| Plotas | 441 km² | ||||||
| Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 246,1 m | ||||||
| Tinklalapis | kalvarija.lt | ||||||
 Vikiteka |
Kalvarijos savivaldybėVikiteka | ||||||
Kalvarijos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Administracinis centras – Kalvarija.
2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4 % Lietuvos gyventojų). Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.
Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.
Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.
Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.
Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.
Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai.[3]
| ||||||||||||||
| 54° 29' 20‘’ | |||||||||||
| 22° 59' 30‘’ |
|
23° 24' 00‘’ | |||||||||
| 54° 15' 10‘’ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Kalvarijos savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas
| |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas
| |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas
| |
Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:
- Marijampolės rajono savivaldybės kadastrinės vietovės (Kalvarijos seniūnija, Liubavo seniūnija, Sangrūdos seniūnija): Akmenynai, Brukai, Jungėnai, Jusevičiai, Kalvarijos miestas, Liubavas, Mockai, Salaperaugis, Sangrūda, Senoji Radiškė, Tarprubežiai, Trakiškiai;
- Vilkaviškio rajono savivaldybės kadastrinė vietovė (dalis Bartninkų seniūnijos): Aistiškiai.
2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1999 m. | 459 | 15 000 | 1 miestas (Kalvarija) | |
| 2001 m. (Išsamiau) |
441 | 13 883 | 4 seniūnijos | 1 miestas, 172 kaimai |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[4] | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 13 883 | 13 492 | 12 012 | 11 635 | 10 093 | ||
| ||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 12 056 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 13 883 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 91,1 %
- stačiatikiai – 0,4 %
- kiti – 0,2 %
- netikintys/nenurodė – 8,1 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kalvarija;
- 172 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kalvarija – 3982
- Jungėnai – 750
- Sangrūda – 313
- Jusevičiai – 297
- Mikalauka – 227
- Mockai – 200
- Sūsninkai – 189
- Liubavas – 188
- Brukai – 187
- Akmenynai – 172
| |||||||||||
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):
- Akmenynų seniūnija (Akmenynai)
- Kalvarijos seniūnija (Kalvarija)
- Liubavo seniūnija (Liubavas)
- Sangrūdos seniūnija (Sangrūda)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės, su kuriomis Kalvarijos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[7]
Suvalkai, Lenkija, nuo 2003 m.- Sokulka, Lenkija, nuo 2003 m.
Alpago savivaldybė, Italija, nuo 2005 m.- Dambrava, Lenkija, nuo 2009 m.
- Punsko valsčius, Lenkija, nuo 2009 m.
- Bartėnų valsčius, Lenkija, nuo 2012 m.
- Seinai, Lenkija, nuo 2015 m.
- Suchovolos valsčius, Lenkija, nuo 2016 m.
- Štabino valsčius, Lenkija, nuo 2018 m.
- Venglineco valsčius, Lenkija, nuo 2019 m.
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Akmenynų pagrindinė mokykla
- Jungėnų pagrindinė mokykla
- Kalvarijos gimnazija
- Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazija
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).
Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 1991–2006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 242 psl.}}
- ↑ Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 241 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ Bendradarbiavimas Archyvuota kopija 2022-05-29 iš Wayback Machine projekto., Kalvarijos savivaldybė, 2022-08-24. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2010-07-22 iš Wayback Machine projekto.
