Kalvarijos savivaldybė
Kalvarijos savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
![]() | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Apskritis | ![]() | ||||||
Administracinis centras | Kalvarija | ||||||
Seniūnijų skaičius | 4 | ||||||
Įkūrimo data | 1999 m. | ||||||
Meras | Nerijus Šidlauskas | ||||||
Gyventojų | 10 093[1] | ||||||
Plotas | 441 km² | ||||||
Tankumas | 23 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 246,1 m | ||||||
Tinklalapis | kalvarija.lt | ||||||
![]() |
Kalvarijos savivaldybėVikiteka |
Kalvarijos savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Administracinis centras – Kalvarija.
2005 m. buvo ligoninė, 3 ambulatorinės gydymo įstaigos, 7 medicinos punktai, pensionas, vaikų laikinosios globos namai, dvi vidurinės, suaugusiųjų vidurinė, 5 pagrindinės, muzikos mokyklos, vaikų lopšelis-darželis, dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 5 bažnyčios, 14 kultūros centrų, 13 bibliotekų, Turizmo ir verslo informacijos, sporto, globos ir užimtumo centrai, Kalvarijos krašto etnografijos ir V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejai. 3 poilsiavietės – Kalvarijos pakraštyje, prie Jurgežerių (veikia vaikų vasaros poilsio stovykla Gintaras) ir Orijos ežerų.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4 % Lietuvos gyventojų). Kalvarijos savivaldybės teritorija yra Sūduvos aukštumoje, šiaurinėje dalyje vyrauja lyguminis, pietinėje – kalvotas reljefas. Didžiausias aukštis – 246,1 m (Aistiškių kalva) šiaurės vakaruose prie Aistiškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra – 4,6 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių iškrinta 603–641 mm per metus.
Vandenys. Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją teka Šešupė ir jos intakas Kirsna. 32 ežerai, didžiausi – Orija, Reketijos ežeras, Janavas, Šarkis, Raudeniškių tvenkinys ir kiti tvenkiniai. Yra Sūsios, Raudenio pelkės.
Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, šiaurės ir šiaurės rytų pakraštyje – rudžemiai, pelkėtose vietovėse yra durpžemių, kai kur – smėlžemių.
Miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočių) užima 12,5% Kalvarijos savivaldybės teritorijos. Didžiausias yra Sūsninkų miškas, prie Lenkijos sienos driekiasi – 2000 ha bevardis miškų masyvas.
Naudingosios iškasenos: durpės (Sūsios durpynas), smėlis, žvyras, molis.
Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio geomorfologinis draustinis, Vyžupio šaltinis (hidrologinis gamtos paminklas), trys savivaldybės saugomi draustiniai.[3]
|
54° 29' 20‘’ | |||||||||||
22° 59' 30‘’ |
|
23° 24' 00‘’ | |||||||||
54° 15' 10‘’ |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
![]() |
Kalvarijos savivaldybės istoriniai sąrašai |
![]() | |
2009 m. gyvenvietės | |
![]() | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
![]() |
Savivaldybė buvo suformuota per savivaldybių reformą 1999 m. gruodžio 21 d. iš pietinės Marijampolės rajono dalies ir nedidelio ploto Vilkaviškio rajono pietryčiuose:
- Marijampolės rajono savivaldybės kadastrinės vietovės (Kalvarijos seniūnija, Liubavo seniūnija, Sangrūdos seniūnija): Akmenynai, Brukai, Jungėnai, Jusevičiai, Kalvarijos miestas, Liubavas, Mockai, Salaperaugis, Sangrūda, Senoji Radiškė, Tarprubežiai, Trakiškiai;
- Vilkaviškio rajono savivaldybės kadastrinė vietovė (dalis Bartninkų seniūnijos): Aistiškiai.
2009 m. rugpjūčio 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-49-11 įsteigta 14 seniūnaitijų.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1999 m. | 459 | 15 000 | 1 miestas (Kalvarija) | |
2001 m. (Išsamiau) |
441 | 13 883 | 4 seniūnijos | 1 miestas, 172 kaimai |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
![]() ![]() | ||||||
2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[4] | 2014 m. | 2021 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
13 883 | 13 492 | 12 012 | 11 635 | 10 093 | ||
|
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2011 m. gyveno 12 056 žmonės:[5]
|
2001 m. gyveno 13 883 žmonės:[6]
|
Pagal tikybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Romos katalikai – 91,1 %
- stačiatikiai – 0,4 %
- kiti – 0,2 %
- netikintys/nenurodė – 8,1 %
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 1 miestas – Kalvarija;
- 172 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Kalvarija – 3982
- Jungėnai – 750
- Sangrūda – 313
- Jusevičiai – 297
- Mikalauka – 227
- Mockai – 200
- Sūsninkai – 189
- Liubavas – 188
- Brukai – 187
- Akmenynai – 172
|
Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kalvarijos savivaldybės administracija.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalvarijos savivaldybei yra priskirtos 4 seniūnijos (skliausteliuose – jų centrai):
- Akmenynų seniūnija (Akmenynai)
- Kalvarijos seniūnija (Kalvarija)
- Liubavo seniūnija (Liubavas)
- Sangrūdos seniūnija (Sangrūda)
Partnerystės ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savivaldybės, su kuriomis Kalvarijos savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:[7]
Suvalkai, Lenkija, nuo 2003 m.
Sokulka, Lenkija, nuo 2003 m.
Alpago savivaldybė, Italija, nuo 2005 m.
Dambrava, Lenkija, nuo 2009 m.
Punsko valsčius, Lenkija, nuo 2009 m.
Bartėnų valsčius, Lenkija, nuo 2012 m.
Seinai, Lenkija, nuo 2015 m.
Suchovolos valsčius, Lenkija, nuo 2016 m.
Štabino valsčius, Lenkija, nuo 2018 m.
Venglineco valsčius, Lenkija, nuo 2019 m.
Švietimas ir ugdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalvarijos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
- Akmenynų pagrindinė mokykla
- Jungėnų pagrindinė mokykla
- Kalvarijos gimnazija
- Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazija
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visoje Kalvarijos savivaldybėje 2004 m. pagaminta 0,1% Lietuvos pramonės produkcijos. Vyrauja maisto (pienas, miltai, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė.
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, žemės ūkio naudmenos užima 73,4% savivaldybės teritorijos, iš jų 82,7% – ariamoji žemė, 16,3%-pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% – sodai ir uogynai. Ūkio vidutinis dydis 10 ha. Savivaldybės teritorijoje 2004 m. išauginta po 0,8% Lietuvos javų, cukrinių runkelių ir bulvių, pagaminta 0,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,0% pieno).
Per Kalvarijos savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Via Baltica, geležinkelis Kazlų Rūda-Šeštokai. 1991–2006 m. veikė Lietuvos ir Lenkijos pasienio Kalvarijos (Budzisko) punktas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 242 psl.}}
- ↑ Kalvarijos savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 241 psl.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
- ↑ Bendradarbiavimas Archyvuota kopija 2022-05-29 iš Wayback Machine projekto., Kalvarijos savivaldybė, 2022-08-24. Nuoroda tikrinta 2022-11-19.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Savivaldybės svetainė Archyvuota kopija 2010-07-22 iš Wayback Machine projekto.