Rusija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Российская Федерация
Rusijos vėliava Rusijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Rusija žemėlapyje
Valstybinė kalba rusų
Sostinė Maskva
Didžiausias miestas Maskva
Valstybės vadovai Vladimiras Putinas
Prezidentas
Dmitrijus Medvedevas
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
17 098 242 (neįskaitant Krymo) km² (1)
4,22 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
143 375 006 (9)
8,39 žm./km² (176)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2014 (tikr.)
1,930,633 mlrd. $ (10)
12 926 $ (57)
Valiuta Rusijos rublis (RUB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3 iki +12 (išsk. UTC+5)
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Tarybų Sąjungos žlugimas
1990 m. birželio 12 d.
1991 m. gruodžio 26 d.
Valstybinis himnas Rusijos himnas
Interneto kodas .ru
Šalies tel. kodas +7

Rusija (rus. Россия), oficialiai Rusijos Federacija (rus. Российская Федерация) – valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių miestų pasaulyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos istorija.

Kijevo Rusia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandras Neviškis priima Romos popiežiaus legatus.
Pagrindiniai straipsniai – Kijevo Rusia ir Kijevo kunigaikštystė.

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas.

Kadangi Kijevo kunigaikštystė buvo tiesioginė Kijevo Rusios palikuonė, nėra vieningai nutarta, kokią datą galima laikyti jos pradžia. Kijevo Rusios byrėjimas buvo prasidėjęs jau X a., po Jaroslavo Išmintingojo mirties. Tuomet nuo valstybės atskilo daugybė žemių (Polocko, Naugardo, Rostovo, Černigovo ir kt.), ir valstybės teritorija susitraukė iki Dnepro vidurupio. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į valdžią atėjo Riurikaičių atšaka iš Perejeslavlio kunigaikštystės – Monomachai, kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios vienybę.

Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.

Rusios kunigaikštystės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

B. Čorikovo „Ivanas Žiaurusis užima Narvą“ (1836 m.)
Pagrindinis straipsnis – Rusios kunigaikštystės.

Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.

XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

Rusijos imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petras I Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.
Kruvinasis sekmadienis (1905 m. sausio 9 d.). Caro kareiviai šaudo į beginklius demonstrantus, reikalaujančius reformų.
Pagrindinis straipsnis – Rusijos imperija.

Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo reformomis 1695-1725 m. perorganizavo Maskvos Rusios luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).

Imperatorienė Jekaterina II, valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos. Buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po Mongolų imperijos ir Britų imperijos) ir tęsėsi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir Juodosios jūros pietuose iki Baltijos jūros vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas - imperatorius - iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią.

XX a. pradžioje Rusijojos imperijoje vyko keli perversmai – 1905 m. revoliucija buvo nuslopinta, 1917 m. vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio revoliucija į valdžią atvedė bolševikus, 1922 m. sukūrusius naują valstybę – ˜Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

Rusijos TFSR[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai – TSRS ir TSRS istorija.
Rusijos Federacija ir kaimyninės respublikos prieš susikuriant TSRS 1926 m.

Tarybų Sąjungos pradžia – 1922 m. gruodžio 30 d., kai Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika privertė Užkaukazės TFSR, Baltarusijos TSR ir Ukrainos TSR pasirašyti sąjungos aktą.

1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją, 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą TSRS pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija, kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis Rytų Europoje. 1941 m. Trečiajam Reichui sulaužius Nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su Vakarų sąjungininkais laimėjo 1945 m.

Po karo prasidėjusiame Šaltajame kare Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.

Perestroikos pašto ženklas

1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo.

Valstybė galutinai iširo 1991 m. gruodį – gruodžio 1 d. Ukraina referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 d. pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 d. pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta NVS, gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, gruodžio 31 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo Rusijos Federacija.[1] TSRS suskilo į 15 nepriklausomų valstybių.

Rusijos Federacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Presidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.

1999 m. Rusija įvedė kariuomenė ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius Gruzijos ir Moldovos regionus. Į Gruzijos regioną Abchaziją įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos Padnestrę 1 500 kareivių. [2] 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: Ukrainos ir Baltarusijos. [3]

2008 m. rugpjūčio 8 d. Rusija gindama Pietų Osetiją atakavo Gruziją, prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos kontroliuota Gruzijos separatistinį regioną Abchaziją ir su separastinio judėjimo lyderiu pradėjo Gruzijos pajėgų puolimą iš Abchazijos pusės. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas [4]

2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.

2014 kovo 6 d. Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų prisijungtas prie Rusijos[5], kaip federacinis subjektas ir, kad būtu surengtas referendumas šiuo klausimu. Nesant jokiems užsienio stebėtojams, referendumas susilaukė tarptautinio priešiškumo. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtinta prisijungima[6]. Šiuos veiksmus pasmerkė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Tuo metu rytų ir pietų Ukrainoje prasidėjo neramumai. Donecko ir Luhansko regionuose ginkluoti asmenys užėmė administracinius pastatus. Ten jie paskelbė Donecko[7] ir Luhansko liaudies respublikas[8].

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos politinė sistema.

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 6 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federalinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.

Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.), Eurazijos Sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, APEC, BRICS, Europos Tarybos, Rytų Azijos viršūnių susirinkimo, G20, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Pasaulio Prekybos Organizacijos bei daugelio kitų tarptautinių organizacijų narė.

Politinės partijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūmos frakcijos (pagal 2016 m. rugsėjo 18 d. rinkimų rezultatus):[9]

Pavadinimas Narių skaičius Narių procentas
Vieninga Rusija
343 / 450
76,22%
Rusijos Federacijos Komunistų partija
42 / 450
9,33%
Liberaldemokratų partija
39 / 450
8,66%
Teisingoji Rusija
23 / 450
5,11%

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos federacijos subjektai.
Rusijos federaliniai subjektai.

1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po 2014 m. Krymo aneksijos buvo prijungti dar du subjektai – Sevastopolio federacijos reikšmės miestas ir Krymo respublika. Šiuo metu Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant aneksuotą Krymą ir Sevastopolį)[10]:

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos geografija.

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi. Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Šalyje net 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą[11].

Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias[12] ežeras pasaulyje.

Pagrindiniai regionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos topografija.

Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos ekonomika.
VAZ-2107 buvo gaminta nuo 1985 m. iki 2010 m. Jų buvo pagaminta virš 2 milionų.

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims.

1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis.

Tarptautinis Maskvos verslo centras

Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, oro uostų skaičius Rusijos teritorijoje 19902010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo–tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus. [13]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.Bet pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja ir javų yra prikuliama vis daugiau.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos demografija.

Nors Rusija tarp valstybių užima devintą vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto gyventojų tankumas yra labai mažas – tik 8,3 žm/km². [14] Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.[15] Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai Ukrainoje ir Kazachstane. [16]

Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.[17]

2008 m. į Rusiją imigravo 281 615 žmonės ir iš jos emigravo 39 508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš NVS valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo rusų kalbą.[18][17] Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.[19] Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.[14] Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.[14] Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.[20] 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.[14] Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.)[21].

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: totorių, ukrainiečių, baškirų ir čiuvašų. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip jakutai yra tiurkų kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš Azijos. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo Uralo kalnų; mažiau kaip 25% – Sibire ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose.

Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys)[22]:

Tos pačios apklausos duomenimis, lietuvių Rusijoje yra 45 569.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvoje esanti Kristaus išgelbėtojo katedra yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta

Rusų kalba yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, angliškai – 6,95 mln., totoriškai – 5,3 mln., vokiškai – 2,9 mln., ukrainietiškai – 1,8 mln., lietuviškai – 49 020 gyventojų.[23]

Rusų kalba yra antra labiausiai paplitusi kalba internete po anglų kalbos,[24] ji taip pat yra viena iš dviejų oficialių kalbų naudojamų Tarptautinėje Kosminėje Stotyje [25] ir viena iš šešių oficialių kalbų naudojamų Jungtinių Tautų Organizacijoje.[26]

Religijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – budistais, katalikais, protestantais arba judėjais, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys į Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.[27] Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15 – 20 % gyventojų praktikuoja stačiatikybę, 2 % – kitų pakraipų krikščionybę, 10-15 % – islamą. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.[14] Pasak Zuckermano tyrimo, 24-48 % Rusijos gyventojų yra ateistai, agnostikai arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.[28]

Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,[29][30] apklausos rodo, kad jų yra tik 7 – 9 milijonai.[31] Musulmonais yra didžioji dalis tiurkiškai kalbančių Rusijos gyventojų.[32] Daugelis slavų yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: Buriatijoje, Tuvoje ir Kalmukijoje.[33] Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja šamanizmą, panteizmą ar atlieka pagoniškus ritualus.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Rusijos miestai.
Miestai pagal gyventojų skaičių
Vieta Pagrindinis miestas Federacijos subjektas Populiacija Vieta Pagrindinis miestas Federacijos subjektas Populiacija

Maskva
Maskva
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas

Novosibirskas
Novosibirskas

1 Maskva Maskva 10 126 424 11 Ufa Baškirija 1 042 437
2 Sankt Peterburgas Sankt Peterburgas 4 661 219 12 Volgogradas Volgogrado sritis 1 011 417
3 Novosibirskas Novosibirsko sritis 1 425 508 13 Permė Permės kraštas 1 001 653
4 Žemutinis Naugardas Žemutinis Naugardas 1 311 252 14 Krasnojarskas Krasnojarsko kraštas 909 341
5 Jekaterinburgas Sverdlovsko sritis 1 293 537 15 Saratovas Saratovo sritis 873 055
6 Samara Samaros sritis 1 157 880 16 Voronežas Voronežo sritis 848 752
7 Omskas Omsko sritis 1 134 016 17 Toljatis Samaros sritis 702 879
8 Kazanė Tatarstanas 1 105 289 18 Krasnodaras Krasnodaro kraštas 646 175
9 Čeliabinskas Čeliabinsko sritis 1 077 174 19 Uljanovskas Uljanovsko sritis 635 947
10 Rostovas prie Dono Rostovo sritis 1 068 267 20 Iževskas Udmurtija 632 140
2002 m. surašymo duomenys[34]



Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Rusijos kultūra

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas
  2. http://www.geopolitika.lt/?artc=881
  3. Geopolitika.lt „Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina“ http://www.geopolitika.lt/?artc=431
  4. Economist.com: Russia resurgent
  5. http://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbti-galutiniai-krymo-referendumo-rezultatai.d?id=64289124
  6. Ukraine: Putin signs Crimea annexation
  7. A. Zacharčenko paskelbė apie naujos valstybės – „Malorosijos“ sukūrimą
  8. 'Luhansk Will Never Be The Same Again:' In Kyiv, A Blogger Reflects On His Native City
  9. Выборы в Госдуму
  10. Konstitucija, 65 straipsnis
  11. UNESCO World Heritage Centre. „Russian Federation“. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  12. „Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)“. geology.com. Nuoroda tikrinta 2008-03-24. 
  13. Путин дал команду на взлет. rbcdaily.ru
  14. 14,0 14,1 14,2 14,3 14,4 CŽV faktų knyga: Rusija
  15. Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą
  16. Russians left behind in Central Asia, BBC News, November 23, 2005.
  17. 17,0 17,1 „Demographics“. Federal State Statistics Service. Suarchyvuotas originalas 2009-02-22. Nuoroda tikrinta 2009-02-21. 
  18. „Demography“. Federal State Statistics Service. Suarchyvuotas originalas 2008-02-25. Nuoroda tikrinta 2008-03-05. 
  19. „Russia cracking down on illegal migrants“. International Herald Tribune. 15 January 2007. Suarchyvuotas originalas 15 September 2008. 
  20. „Demographics“. Library of Congress. Nuoroda tikrinta 2008-01-16. 
  21. [www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]
  22. 2002 metų surašymo duomenys
  23. 2002 metų surašymo duomenys
  24. https://w3techs.com/blog/entry/russian_is_now_the_second_most_used_language_on_the_web
  25. http://global.jaxa.jp/article/special/expedition/wakata01_e.html
  26. http://itre.cis.upenn.edu/~myl/languagelog/archives/000854.html
  27. „(Rusiškai) Опубликована подробная сравнительная статистика религиозности в России и Польше“. religare.ru. 6 June 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  28. http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html
  29. „Fact Box: Muslims In Russia“. Radio Free Europe. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  30. Page, J. „The rise of Russian Muslims worries Orthodox Church“. Nuoroda tikrinta 2007-12-27.  Nežinomas parametras |published= ignored (pagalba)
  31. „20Mln Muslims in Russia and mass conversion of ethnic Russians are myths — expert“. Interfax. Nuoroda tikrinta 2008-04-01. 
  32. „Russia::Religion“. Encyclopædia Britannica Online. 2007. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  33. Nettleton, S. „Prayers for Ivolginsky“. CNN. Nuoroda tikrinta 2007-12-27. 
  34. „Russian Census of 2002“. 1.4. Cities and towns with population of 50 thousand people and over. Federal State Statistics Service. Nuoroda tikrinta 2008-01-16. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Rusija

Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai:

Rusijos profilis:

Kita informacija apie Rusiją:

Rusijos media: