Pereiti prie turinio

Moldavai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moldavai
Moldoveni, Молдовень
Gyventojų skaičius 2,9 mln.
Populiacija šalyse Moldavija:
   2 245 693

Ukraina:
   258 619
Rumunija:
   161 846
Rusija:
   156 400
Italija:
   142 583
Ispanija:
   18 387
Kazachstanas:
   14 245
Portugalija:
   13 586
Prancūzija:
   13 000
Graikija:
   9 920
Kanada:
   8 050
JAV:
   7 859
Čekija:
   5 260
Lenkija:
   5 117
Baltarusija:
   3 465
Latvija:
   2 284
Kirgizija:
   778
Lietuva:
   704
Estija:
   645
Kirgizija:
   505
Tadžikija:
   300
Švedija:
   186
Danija:
   92

Kalba (-os) rumunų (moldavų)
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės rumunai, valachai, arumunai, megleno rumunai

Moldavai – pietryčių Europos tauta, kilusi iš Moldovos. Rumunai moldavus laiko viena iš savo etninių grupių, o patys moldavai save dažniausiai laiko atskira tauta. Lygiai taip pat prieštaringas klausimas yra ir moldavų vartojama kalba. 1940 m. Moldovą prijungus prie Sovietų Sąjungos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas tapo bemaž vienintele priežastimi moldavų kalbą paskelbti atskiru kalbiniu vienetu. Atkūrus nepriklausomybę buvo grįžta prie rumuniško lotyniško rašto, o po ilgų ginčų oficialiai Moldovos valstybinė kalba yra vadinama „rumunų kalba“[1]. Didelė moldavų diaspora gyvena buvusiose tarybinėse valstybėse, kur dirba statybų pramonėje.

Terminas „moldavai“ taip pat gali būti vartojamas apibūdinti visus istorinės Moldovos kunigaikštystės, egzistavusios dabartinėse Rumunijos (47,5%), Moldovos (30,5%) ir Ukrainos (22%) teritorijose, gyventojus, nepaisant jų etniškumo.

Moldavų (gelsvai pilka spalva) gyvenamos sritys Moldovoje ir šiaurės rytų Rumunijoje (Vakarų Moldovos ir Bukovinos istoriniai regionai)

Moldavų tauta kaip ir rumunai susidarė susimaišius dakams, romėnams ir iš dalies slavams. Modernios moldavų tautos kultūrinis centras Moldavijos regionas, besidriekiantis per Moldavijos valstybę ir šiaurės rytų Rumuniją.

XV–XVII a. moldavų gyvenvietės kūrėsi daugiausia upių slėniuose, terasose, kalvų pašlaitėse. Buvo būdingas linijinis gyvenviečių planas, vėliau paplito ir lizdinis bei kvartalinis. Valstiečio sodybą sudarė gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (tvartas, lauko virtuvė, kluonas), sodas, daržas ir vynuogynas. Sodybą supo akmeninė arba medinė tvora bei ornamentais puošti vartai. Ankstyvieji moldavų namai buvo sudaryti iš vieno kambario, neretai išdėstyti iš dalies po žeme, o XIX a. jau vyravo trijų kambarių namai (priemenė, gyvenamasis kambarys ir svetainė – kasa marė). Namai puošiami medžio ir akmens ornamentikos darbais. Šiaurinių regionų namai puošti labiau negu pietinių.

Moldavų virtuvėje svarbią vietą užima patiekalaikukurūzų miltų, pieno, daržovių. Tradicinis valgis – tiršta kukurūzų košė mamalyga. Kiti būdingi valgiai: daržovių sriuba čiorba, mėsos sriuba zama, sūrus pyragas placinda, balandėliai, verdami vynuogių lapuose, pupų produktai. Svarbiausias gėrimas – vynas.

Tradiciniai amatai: puodininkystė, vynuogininkystė, kilimų audimas.

Moldavų savimonė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. Moldovos gyventojų surašymo duomenimis, iš 3 383 332 šalies gyventojų (be Padniestrės) 75,81% save vadina moldavais ir tik 2,17% – rumunais[2].

2009 m. spalį „IMAS-Inc“ (Kišiniovas) surengtoje apklausoje respondentų buvo prašoma įvertinti moldavų ir rumunų tautų tapatumą skalėje nuo 1 (visiškai ta pati tauta) iki 5 (visiškai atskiros tautos). Apklausa parodė, kad 26% apklaustųjų (buvo apklausti visų tautybių gyventojai) teigė, jog abi tautos yra tapačios arba labai panašios, tuo tarpu 47% teigė, kad jos skirtingos ar visiškai skirtingos. Rezultatai labai skyrėsi tarp skirtingų kategorijų apklaustųjų. Pavyzdžiui, 33% jaunų respondentų (18–29 m.) moldavų ir rumunų tautas laikė tomis pačiomis arba labai susijusiomis, o 44% – skirtingomis arba labai skirtingomis, atitinkamai rezultatai tarp vyresnių respondentų (virš 60 m.) buvo 18,5% ir 53%. Didesnė proporcija laikančių abi tautas vienodomis arba labai panašiomis buvo tarp tų, kuriems rumunų/moldavų kalba yra gimtoji (30%), taip pat tarp miestų gyventojų (30%), įgijusių aukštąjį išsilavinimą (36%) bei sostinės gyventojų (42%).[3]

Lietuvos moldavai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų (ir 77 rumunų)[4]. Dauguma jų čia atvyko dar tarybiniais laikais. Nuo 1989 m. Lietuvoje veikia Lietuvos rumunų (ir moldavų) kultūros bendrija „Dačija“.[5] Žymiausias moldavų kilmės lietuvis – Viktoras Muntianas.

  1. constcourt.md / Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas (2013 m. gruodžio 5 d.)
  2. statistica.md / Recensamintul populatiei 2004 Population Census 2004
  3. interlic.md / Barometrul Socio-Politic
  4. stat.gov.lt/ [1][neveikianti nuoroda]
  5. old.tbn.lt / Lietuvos rumunų kultūros bendrija "DAČIJA"