Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 196 568 straipsniai Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 196 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Bendras leprozoriumo vaizdas Klaipėdos leprozoriumas – istorinė sergančių lepra (raupsais) diagnozavimo, izoliacijos ir gydymo įstaiga Rytų Prūsijos, o vėliau Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje. XIX a. Klaipėdos krašte buvo išplitusios infekcinės ligos, tame tarpe ir trachoma. Visgi pastarosios ligos epidemiją pavyko suvaldyti: jei 1898 m. registruoti 470 granulomatoziniai ligoniai, tai 1913 m. tokių buvo užfiksuota jau tik 15. Sudėtingiau buvo su raupsais. Prūsijos karalystėje pirmąkart ši liga buvo aptikta 1848 m., kai samdinė iš Žemaitijos Ažpurviuose per ketverius metus užkrėtė valstiečių šeimą su trimis vaikais. Iš Ažpurvių ši liga išplito į Vanagus ir kitus kaimus, o galiausiai ir į Smeltę (sergančiųjų ratas šiose vietovėse apėmė 36 žmones). Su žemaičiu samdiniu 1880 m. raupsų užkratas pateko į Karklę. Dar vienas židinys (15 ligonių) atsirado Vytaučiuose, buvo ir ir kitų ligos apimtų kaimų. Kai Klaipėdos krašte apsikrėtę susirgo du vaikai, medicinos specialistai sunerimo. Tarptautiniame kongrese 1892 m. Eduardas Ardningas tarptautinę visuomenę informavo apie lepros atsiradimą Klaipėdos apylinkėse. Didelį susirūpinimą skaitytojų tarpe sukėlė Klaipėdos gydytojo Juliaus Pindikovsko Vokietijos medicinos savaitraštyje pateiktas krašto sergančiųjų lepra ir mirusių nuo jos sąrašas. Jis buvo bene pirmasis, iškėlęs pasiūlymą Klaipėdos krašte steigti leprozoriumą. Norėdamas ištirti epidemijos pobūdį į infekuotą kraštą 1896 m. atvyko Alfredas Blaško, kuris nustatė, kad liga plito iš gretimų Kauno ir Kuršo gubernijų, ypač iš pastarajai priklausiusios Gruobinios apskrities. Tų pačių metų rugsėjį Prūsijos Švietimo ministerija inspektuoti užkrėstą teritoriją atsiuntė Robertą Kochą, kurį lydėjo Klaipėdos apskrities gydytojas Peteris Urbonovičius. Kochas turėjo įvertinti susirgimų mastą ir pasiūlyti priemones ligai suvaldyti. 1897 m. sušauktoje tarptautinėje konferencijoje Berlyne jis pranešė, kad esminis ir greičiausias problemos sprendimas būtų leprozoriumo įsteigimas. Pagal klaipėdiečio inžinieriaus Jozefo Kalenbergo projektą, dalyvaujant Prūsijos karalystės prezidentui Vilhelmui fon Bismarkui ir švietimo ministrui Robertui Bosė, 1899 m. liepos 18 d. leprozoriumas buvo iškilmingai atidarytas. Prūsijos valstybei tai atsiėjo 97 500 markių arba 4432 markių vienos lovos įrengimas. Iškart po atidarymo buvo priimti 15 vietinių ligonių, vėliau į gydymo įstaigą vežama iš visos Vokietijos, du atvyko iš Paryžiaus ir Javos salos (Indonezija). Įstaigos veikla netrukus davė teigiamus rezultatus: kai 1907 m. tik buvo užfiksuotas pirmas susirgimas Šilutės apskrityje, po griežtos ligonio izoliacijos šioje teritorijoje liga išnyko. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį Naujienos Rugsėjo 15 d. pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, viešojo transporto žygiu Vilnius pradėjo Europos judumo savaitę [1]. Rugsėjo 14 d. pirmoji plūdri atominė elektrinė „Akademik Lomonosov“ atvilkta darbui iš Murmansko į Čiukčiją [2]. Rugsėjo 13 d. Anykščių lajų tako plėtimas: pradėta statyti pakabinamą pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Šventąją [3]. Rugsėjo 12 d. Džonsonas pranešė apie galimybę tarp Škotijos ir Šiaurės Airijos pastatyti 35 km ilgio tiltą [4]. Rugsėjo 11 d. užsienio žiniasklaidą apskriejo rezervuotų staliukų „Ronaldo ir Messi“ Vilniuje instaliacijos [5]. Rugsėjo 10 d. Norvegijos „Barnevernet“ pralaimėjo bylą Strasbūro teisme dėl vykdomo „vaikų grobimo“ [6]. Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti rugsėjo 15 dienos įvykiai Lietuvoje 1920 − įkurtas futbolo klubas „LFLS Kaunas“. 1989 − paskelbta apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. 1991 − Klaipėdoje pradėtas leisti laikraštis „Vakarų ekspresas“. Pasaulyje 1776 − Anglijos kariuomenė okupavo Niujorką. 1830 − geležinkelyje įvyko pirmasis nelaimingas atsitikimas – atidarant pirmąją pasaulyje geležinkelio stotį Mančesteryje mirtinai sužeistas žmogus. 1882 − Britai užėmė Kairą. 1916 − Somos mūšyje pirmą kartą panaudoti tankai. 1935 − naciai Vokietijoje priėmė Niurnbergo įstatymus. Pagal juos iš visų žydų buvo atimta jų pilietybė, atidaryti getai, svastika tapo nacionaline vėliava. Keisti

Rinktinė iliustracija Kraštovaizdis Kriaunų apylinkėse (Rokiškio rajonas) Straipsnių iliustravimo projekto puslapis Keisti Savaitės iniciatyva Anglų kalbos paplitimas Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų. Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba. Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.). Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes: Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas Mersijos saksų jutų Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotynų abėcėlė išstūmė germanų rašmenis – runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių. Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais. Naujoji anglų kalba remiasi Londono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus Škotiją) kaip rašto kalba. Anglų kalba – analitinė. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra naudininko, galininko ir abliatyvo junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi linksniais, parodo prielinksniai. Žodžio vieta sakinyje griežta. Žodyne daug prancūzų, lotynų, skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę tarmių bei regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos. XVII–XIX a. paplito Didžiosios Britanijos kolonijose. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu. Šios savaitės iniciatyva yra anglų kalba. Daugiau… Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Vikiportalai Vikiprojektai

Kiti projektai

	Vikižodynas Laisvasis žodynas		Vikicitatos Aforizmai, sentencijos		Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos		Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka
	Vikišaltiniai Įvairūs tekstai		Vikiknygos Vadovėliai, knygos		Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas		Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas
	Vikiduomenys Žinių bazė		Vikiversitetas Mokomoji medžiaga		Vikikelionės Kelionių vadovas		MediaWiki Viki programinė įranga