Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 193 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Memento mori (lot. atmink, kad mirsi) – lotynų kalbos posakis, primenantis, kad žmogus yra mirtingas. Plačiai vartojamas viduramžių krikščionybės teorijoje ir praktikoje, vaizduojant mirtingumą, pabrėžiant žemiško gyvenimo tuštybę, laikiną turtų ir siekių pobūdį. Ši frazė dažniausiai siejama su ars moriendi („menu numirti“), atitinkama Vakarų literatūra. Memento mori yra svarbi asketinių disciplinų dalis kaip charakterio tobulinimo priemonė, ugdanti atsiskyrimą ir kitas dorybes, nukreipianti dėmesį į sielos nemirtingumą ir pomirtinį gyvenimą.
Mene memento mori yra meninis ar simbolinis priminimas apie mirtingumą. Europos krikščioniškojo meno kontekste „posakis [...] išsivystė su krikščionybės augimu, kuris pabrėžė dangų, pragarą ir sielos išgelbėjimą pomirtiniame gyvenime“.
Platono dialoge „Faidonas“, kuriame primenama apie Sokrato mirtį, pristatoma idėja, kad tinkama filosofijos praktika yra „apie nieką kitą, išskyrus mirimą ir buvimą mirusiu“. Klasikinės antikos stoikai ypač pasižymėjo šios disciplinos darbais, o Senekos laiškuose gausu priminimų pamąstyti apie mirtį. Stoikas Epiktetas sakė savo mokiniams, kad jie, bučiuodami savo vaiką, brolį ar draugą, turėtų sau priminti, kad jie yra mirtingi, ribojantys savo malonumus, kaip tai daro „tie, kurie stovi už triumfatorių nugarų ir primena jiems apie jų mirtingumą“.
Daugiau…
|
Naujienos
- Sausio 23 d. Venesuelos parlamento lyderis Juan Guaidó pasiskelbė šalies prezidentu, gavo JAV palaikymą.
- Sausio 22 d. Davose prasidėjo Pasaulio Ekonomikos Forumas. Pirmą kartą neatvyko JAV delegacija.
- Sausio 21 d. viešai patvirtinta, Revolut banko įkūrėjo N. Storonskio tėvas – aukštas Gazprom pareigūnas.
- Sausio 21 d. paryčiais Lietuvoje vyko pilnas Mėnulio užtemimas.
- Sausio 20 d. pranešta, kad mirė seniausias pasaulio vyras, 113 m. japonas Masazo Nonaka.
- Sausio 19 d. tradicinėse Krikšto šventės žiemos maudynėse Rusijoje dalyvavo 2,4 mln. žmonių.
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1482 − pirmą kartą išspausdinta šventoji žydų knyga Tora.
- 1546 − nieko nepublikavęs 11 metų, Francois Rabelais išleidžia „Gargantiua ir Pantagriuelio“ tęsinį: Tiers Libre.
- 1849 − užpatentuota vokų gamybos mašina.
- 1918 − Sovietų Rusija paskelbė dekretą apie Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos atskyrimą nuo Bažnyčios bei atėmė iš jos visas juridines teises į nuosavybę.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Nobelio literatūros premijos medalis Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.
Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.
Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.
Kiekvienais metais Švedijos Akademija išsiuntinėja prašymus siūlyti kandidatus Nobelio literatūros premijai gauti. Kandidatus siūlyti gali Akademijos nariai, literatūros draugijų ir akademijų nariai, buvę Nobelio literatūros premijos laureatai, rašytojų organizacijų vadovai. Negalima premijai pasisiūlyti savęs.
Pasiūlymai Akademijai turi būti pateikti iki vasario 1 d., po to Akademija juos nagrinėja. Balandžio mėnesį Akademija kandidatų sąrašą susiaurina iki maždaug dvidešimties, o vasarą – iki 5 autorių. Spalio mėnesį Akademijos nariai balsuoja, ir daugiau nei pusę balsų surinkęs kandidatas skelbiamas Nobelio literatūros premijos laureatu.
Pagal statutą premiją kasmet gali gauti ne daugiau kaip trys asmenys. Tačiau iki šiol nebuvo atvejo, kad vienais metais trys rašytojai būtų gavę Nobelio premiją. Keturis kartus premija buvo paskirta dviem rašytojams. Premija gali būti apdovanoti tik gyvi rašytojai.
Piniginė premija nuo jos paskyrimo laikų svyruoja ir dabar yra maždaug 10 milijonų Švedijos kronų. Laimėtojui taip pat įteikiamas aukso medalis ir diplomas.
Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premija.
Daugiau…
|
|
