Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 188 361 straipsnis

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 188 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Holger Pedersen (1867–1953), vienas iš dėsnio formuluotojų

Pederseno dėsnis, arba ruki taisyklė, – fonetinis dėsnis, kurį slavų kalboms nepriklausomai vienas nuo kito 1894 m. suformulavo Ch. Ulenbekas (ol. Ch. Uhlenbeck) ir 1895 m. H. Pedersenas (dan. H. Pedersen). Į mokslinę apyvartą greičiau įėjo H. Pederseno straipsnis, todėl dėsnis imtas vadinti jo vardu. Vėliau, 1922 metais, A. Mejė (pranc. A. Meillet) šį dėsnį pradėjo taikyti visoms sateminėms kalboms, taigi – ir baltų. Dėsnis reiškėsi nevienodai, skirtingose kalbose sąlygos buvo ne tokios pačios.

Sekant H. Pedersenu (dan. H. Pedersen), šio fonetinio pokyčio atvejus galima apibrėžti taip: *s po , *i, *i̯, , *u, *u̯, *r, *k pavirto liežuvio užpakaliniu pučiamuoju (ch), jei po jo nėjo sprogstamieji priebalsiai *p, *t arba *k. Vėliau junginys *kx buvo supaprastintas į *x. Pagal pokytį sąlygojusius garsus r, u, k, i, šis dėsnis taip pat vadinamas „ruki taisykle“. Dėl Pederseno dėsnio poveikio slavų prokalbės garsynas pasipildė trečiuoju liežuvio užpakaliniu priebalsiu (ch). *s virsta *x, pavyzdžiui, tokiose gramatinėse formose: u, i, o kamienų daugiskaitos vietininke, parodomųjų įvardžių daugiskaitos kilmininke ir vietininke, taip pat – kai kurių veiksmažodžių aoristo formose.

Jau H. Pedersenas darė prielaidą, kad šis pokytis vyko dviem etapais: *s > (ʃ) > *x. Vėliau jį palaikė ir kiti mokslininkai, pavyzdžiui, A. Mejė (pranc. A. Meillet), A. Seličevas, A. Savčenka. A. Mejė netgi manė, kad slavų prokalbė buvo paveldėjusi „rytiečių“ (tai yra rytų indoeuropiečių) , prieš nepriešakinės eilės balsius jį pavertusi , bet prieš priešakinės eilės balsius jį išsaugojusi, t. y. vedė analogiją su kaita *k/ ir *g/. Tokiu būdu A. Mejė įprastinę chronologiją apverčia aukštyn kojom, pripažindamas š kaip pirminį formose slav. бышѧ, slav. оуши ir х kaip antrinį formose slav. быхъ, slav. оухо. J. Ševeliovas šią hipotezę laiko itin mažai tikėtina, nes slavų prokalbės istorijoje žinomas liežuvio užpakalinių priebalsių virtimas palataliniais (suminkštintaisiais), o ne atvirkščiai.

Galimo pokyčio > *x tipologinė lygiagretė turima taip pat ir ispanų kalbos raidoje. S. Bernšteinas tvirtina virsmą buvus tiesioginį ir pažymi, kad mokslui žinomi tiesioginiai dantinių priebalsių liežuvio užpakaliniais virsmai.

Daugiau…


Naujienos


birželio 22 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje


Rinktinė iliustracija

Königsberg Castle courtyard.jpg
Istorinė Karaliaučiaus pilis, Karaliaučius
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Nuošalės schema

Nuošalė yra futbolo ir kai kurių kitų panašaus tipo sporto šakų taisyklė, ribojanti žaidėjų veiksmus prieš priešininko komandos vartus. Nuošalė būna tada, kai žaidėjas (ar keli žaidėjai) būna nuošalės pozicijoje, kada kiti jų komandos draugai liečia kamuolį, ir užsiima aktyviais atakos veiksmais.

Pagal asociacijos futbolo taisykles, žaidėjas (ar keli žaidėjai) yra nuošalėje tada, jeigu jis yra arčiau priešininkų vartų nei kamuolys ir antras arčiausiai savo vartų esantis besiginančios komandos žaidėjas. Dažniausiai tai reiškia, kad tarp žaidėjo ir vartų yra tik varžovų vartininkas. Buvimas nuošalėje nėra taisyklių pažeidimas, nuošalė fiksuojama tik jei į žaidimą įsitraukęs žaidėjas yra nuošalėje tuo momentu, kai jo komandos draugas paliečia kamuolį. Nuošalė nefiksuojama, jei kamuolį spiria priešininkų komandos žaidėjas arba jei nuošalėje esantis žaidėjas nėra aktyviai įsitraukęs į ataką. Nuošalė nefiksuojama kampinių, smūgio nuo vartų ar išmetimo iš už šoninės linijos metu. Nuošalė taip pat nefiksuojama, kuomet puolančios ekipos žaidėjas yra savo aikštės pusėje.

Aktyvus dalyvavimas atakoje, pagal 2003 metais papildytas FIFA taisykles, yra tada, kai žaidėjas:

  • gauna perdavimą ir puolimo tikslais liečia kamuolį
  • kokiu nors būdu trukdo varžovų gynėjui ar gynėjams
  • gauna pranašumą, būdamas nuošalėje (pvz., gali pasiimti nuo gynėjo po smūgio atšokusį kamuolį ar pan.)

Nors šios taisyklės tinka bendriems atvejams, daug vietos interpretuoti paliekama teisėjui, tad jis ir sprendžia, ar tikrai yra nuošalė. Kai kurie teisėjai nuošalės neskaito ir tada, kai varžovai tiesiog perima kamuolį (t. y. nuošalė tiesiog pakenktų varžovų komandai, nes taip jie prarastų laiko savo naujai atakai pradėti). Nuošalė nefiksuojama, jei žaidėjas pats turėdamas kamuolį ir neperdavinėdamas jo komandos draugams išbėga iš nenuošalės pozicijos į nuošalės poziciją.

Šios savaitės iniciatyva yra futbolas.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga