 Apie Vikipediją
|
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 174 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis
|
Aukojimo ugnis, mitologiškai atitinkanti dievą Agnį
Vedinė mitologija – senovės indoarijų genčių, ~II tūkstm. pr. m. e. apsigyvenusių šiaurės vakarų Indijoje ir vėliau patraukusių į pietus, mitinių pasakojimų ir siužetų visuma. Vedinė mitologija atspindėta Vedų (visų pirma Rigvedos, taip pat Atharvavedos) tekstuose, kartais prie jos priskiriama ir vėlyvesnė brahmanų, aranjakų, upanišadų mitologija. Nors pastarieji tekstai plačiai tebenaudoja vedinius įvaizdžius, jų pasaulėvaizdis jau skirtingas, jiems būdingas mistinis-filosofinis braižas. Vedinė mitologija klostėsi tarp II tūkstm. – I tūkstm. pr. m. e. vid. Keičiantis indoarijų gyvenimo būdui iš klajokliško į sėslų, mitologija ėmė kisti, skaidytis, atsirado abstrakcijų sudievinimas ir palaipsniui išsivystė hinduistinė mitologija. Be pagrindinių vedinių tekstų („šruti“), apie senovės arijų mitologiją taip pat žinoma iš vėlyvesnių apeiginių, komentatoriškų tekstų, iš dalies iš hinduistinės, budistinės mitologijos, lyginamosios kalbotyros duomenų (etimologija). Vedinės mitologijos užuominų rasta ir Artimuosiuose Rytuose (vedinis Mitanio superstratas).
Vedų mitologija skleidžiasi per patį žodį veda, kuris reiškia „vydimas, vydėjimas“, t.y., sykiu regėjimas ir žinojimas.
Vedinės mitologijos pagrindas yra senovės indoeuropiečių mitologija. Tuo pačiu, Vedos yra vienas pagrindinių indoeuropiečių mitologijos šaltinių. Didelė dalis vedinių mitologinių siužetų, dievavardžių atsikartoja kitose mitologinėse indoeuropiečių tradicijose (iranėnų, graikų, keltų, baltų, slavų). Tačiau priešingai, nei kitose mitologijose, vedų mitologijoje mitai dar daugiau mažiau susiję į bendrą visumą, išlaikyta kalbinė ir vaizdinė archaika.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1097 − Prasidėjo pirmasis Kryžiaus žygis.
- 1805 − įvyko Trafalgaro mūšis prie Gibraltaro sąsiaurio, kuriame anglų eskadra (27 linkorai ir 4 fregatos), vadovaujami admirolo Horacijo Nelsono, sutriuškino jungtinį prancūzų ir ispanų laivyną (33 linkorai ir 7 fregatos), kurioms vadovavo prancūzų admirolas Pjeras-Šarlis Vilnevas. H. Nelsonas buvo mirtinai sužeistas.
- 1923 − Miuncheno "Deutsches Museum" profesorius Valteris Bauersfeldas pirmą kartą pademonstravo planetariumą.
- 1938 − A. Hitleris pasirašė slaptą įsakymą parengti Vokietijos kariuomenę visai Čekoslovakijai ir Klaipėdos kraštui okupuoti.
|
 Mėnesio šalys
|
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija
|
|
|
Savaitės iniciatyva
|
|
Buivydiškių dvaras – dvaras Buivydiškėse (lenk. Bujwidziszki), Vilniaus rajone.
Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Dvarą supa Sudervėlės upelio tvenkiniai.
Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų. Buivydiškės, arba Budziviškės minimos dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje. Manoma, kad priklausė Pilaitės pilies valdomai teritorijai.
1493 m. minimas Šventaragio dvaras, todėl istorikų manymu, Buivydiškės galėjo būti vadinamos Šventaragio Suderve.
XVa. II pusėje - XVI a. pirmojoje pusėje Buivydiškių dvarą po bevaikio Vaitiekaus Šventaragio, sūnaus Šedbaro, mirties atiteko Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilaičiui. Po to dvarą valdė jo anūkas Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), vėliau šio sūnus Vilniaus vyskupas, kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600).
1681 m. dvaras buvo išnuomotas jėzuitų vienuoliams. Paskutinis Radvilų giminės dvaro savininkas buvo Dominykas Jeronimas Radvila (1786–1813).
Dvaras buvo užstatytas Trakų vaivadijos statytojui (lenk. budowniczy) Jonui Skardžinskiui, o XIX a. pr. atiteko civiliniam patarėjui, bajorų maršalui Antanui Lapui.
1865 m. dvaras už skolas parduotas tikrajam civiliniam patarėjui Vosyliui von Tyzenhauzui. Šis dvaro pastatus rekonstravo, pastatė naujus ūkinius.
Šios savaitės iniciatyva yra dvarai.
Daugiau…
|
|