Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
199 253 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Vytis iš 1575 m. Erazmo Komino rankraščio

Vytis (lenk. Pogoń, blrs. Пагоня, ukr. Погоня) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (1336–1795 m.), Lietuvos valstybės (1918–1940 m. ir nuo 1990 m.) herbas, taip pat Baltarusijos herbas (1918–1919, 1991–1995 m.), dabartinės Baltarusijos opozicijos simbolis. Tai simbolis, kuriame pavaizduotas baltas raitelis raudoname fone.

Antspaudai su raito riterio, rankoje iškėlusio kalaviją ar ietį, atvaizdu tarp Vakarų Europos valdovų, pradedant XII a., tapo labai populiarūs. Nuo XIII a. tokie antspaudai naudoti ir Rusios kunigaikščių, pavyzdžiui, Aleksandro Neviškio. Pirmasis Lietuvos kunigaikštis, savo antspaude naudojęs Vytį buvo Polocko valdovas Narimantas Gediminaitis-Glebas (1338–1341 m.). Pirmoje išsamioje Lietuvos istorijoje – plačiojoje Lietuvos metraščių redakcijoje (vad. Bychovco kronikoje, XVI a. 3 dešimtm.) Vyčio herbo atsiradimas aiškinamas tokia legenda: „Narimantas, sėsdamas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, savo Kentauro herbą perleido savo broliams, o sau pasidarė herbą – raitelį su kalaviju. Tas herbas reiškia subrendusį valdovą, kuris gebės kalaviju apginti savo tėvynę.“ Tačiau veikiausiai tai buvo atskiras atvejis, susijęs su šv. Glebo vaizdavimo tradicija. Vėliau raitelis su iškeltu kalaviju atsiranda ant Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo bei jo sūnų antspaudų. Kaributas, Lengvenis, Skirgaila ir kiti Algirdo broliai turėjo po kelis portretinius antspaudus, kuriuose jie pavaizduoti raiti. Jogaila pradžioje vaizduotas su ietimi vietoje kalavijo, o kartais ir su slibinu po žirgo kanopomis, o po Kęstučio, nuo 1381 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio, nužudymo Vytis buvo ir ant jo sūnaus Vytauto antspaudo (prieš Kęstučiui tampant didžiuoju kunigaikščiu, ant jo antspaudo vaizduotas pėsčias karys). Būtent Vytautui esant didžiuoju kunigaikščiu, raitelis su iškeltu kalaviju įgavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo prasmę. Vytauto majestotiniame antspaude (XV a. pr.) valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laiko didžiojo kunigaikščio valdžią reiškiantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą (jame pavaizduotas raitelis), kuris lyg karalių valdžios obuolys simbolizuoja jo valdomą Lietuvos valstybę.

Daugiau…

gegužės 7 d. įvykiai
Lietuvoje
  • 1904 − panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas.
  • 1937 − Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempione.
  • 1995 − pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos bevizio režimo sutartis.

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Džeimsas Vatas

Džeimsas Vatas (angl. James Watt; 1736 m. sausio 19 d. – 1819 m. rugpjūčio 19 d.) – britų inžinierius, išradęs garo mašiną. Londono karališkos bendruomenės narys 1785 m. Nuo 1757 m. dirbo mechaniku Glazgo universitete, kur susipažino su vandens garų savybėmis ir pats su dideliu tikslumu ištyrė, naudodamasis D. Papeno katilu, prisotintų garų temperatūros ir slėgio priklausomybę.

1763–1764 m. taisydamas T. Niukomeno garo mašinos modelį, priėjo išvadą, kad gan didelė šitos mašinos garų naudojimo priežastis: cilindro sienelių atšalimas iki aušinimui naudojamo vandens temperatūros, įpurškimo metu. Išeitis sumažinti garų naudojimą kiekį – atskira kondensuotų garų patalpa. Pasinaudodamas šia idėja, Dž. Vatas 1765 m. sukonstravo eksperimentinę mašiną su 16 cm pločio cilindru, o 1768 m. pirmą didžiulę garo mašiną, kurios konstrukcija turėjo ir trūkumų: kondensatoriaus, cilindro. 1769 m. Vatas įsigijo anglišką patentą „garų vartojimo kiekiui sumažinimo, o vėliau ir benzino mašinose“, kuriose buvo realizuoti nauji technikos pasiekimai: garo marškiniai naudojami palaikyti temperatūros lygi cilindre, garo rotorinio variklio projektas ir kiti. 1774 m. garo variklio konstravimas baigėsi; vėlesni tyrimai parodė, kad šitas variklis buvo daugiau nei 2 kartus našesnis už geriausius T. Niukomeno prieš tai konstruotus. 1782 m. Vatas gavo anglišką patentą garo varikliui. Džeimsas įvedė pirmąją galios matavimo sąvoką – arklio galia (vėliau jo garbei buvo pavadintas kitas matavimo vienetas – Vatas). Dėka ekonomiškumo Džeimso garo mašina tapo populiari ir suvaidino svarbiausią vaidmenį pereinant prie mašinų gamybos (Pramonės perversmas).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra eponimai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga