Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 32 000 metų senumo kromajoniečio veido rekonstrukcija Kromanjoniečiai − taip vadinami anatomiškai šiuolaikiški žmonės, gyvenę Europoje prieš 40000−10000 metų, Viurmo ledynmečio laikotarpiu.
Manoma, kad anksčiausiai kromanjoniečių kultūros pėdsakus pastebėjo Rubenas de La Vialė 1660 m. aptikęs piešinius Nijo urve Pirėnų kalnuose, tačiau jis juos palaikė nupieštais maždaug tuo pačiu metu. 1868 m. tiesiant kelią ties Prancūzijos Lez Ezi miesteliu Dordonės upės slėnyje buvo atidengta ertmė Kro Manjono (Cro Magnon) uoloje, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo senovėje užgriuvusio urvo dalis. Joje geologas Luji Lartė (Louis Lartet) atrado šešių priešistorinių žmonių skeletų fragmentus, akmens įrankių, pervertų kriauklių, kaulo pakabukų ir išraižytus elnio ragus. Šie žmonės gyveno kaip neandertaliečiai, naudojo akmens įrankius, apsistodavo urvuose, neaugino augalų ir tikriausiai nemokėjo statyti nuolatinių pašiūrių, tačiau skyrėsi nuo neandertaliečių savo anatomija, kuri buvo panaši į šiuolaikinių žmonių. Šie žmonės buvo pavadinti kromanjoniečiais. 1879 m. Ispanijoje Marselinas Sanzas de Santuola su dukterimi savo valdose Altamiros urve aptiko puikiai išsilaikiusių piešinių. Jis tikėjo jų giliu senumu, apie tai paskelbė. Nepaisant dėmesio ir Ispanijos karaliaus Alfonso XII apsilankymo urve, buvo netikima, kad pirmykščiai žmonės galėjo sukurti tokio lygmens meno kūrinius, kurie buvo dinamiškesni už viduramžių tapytojų darbus. De Santuola buvo kaltinamas slaptu piešinių padirbimu.
Europoje buvo rasta daugiau urvų su kromanjoniečių palaikais ir nustatyta, kad jie gyveno atskirai nuo neandertaliečių. Atradus radiometrinio datavimo metodus nustatyta, kad neandertaliečiai yra žymiai senesni priešistoriniai žmonės: jų palaikai datuoti 300 000−30 000 metų senumu, kai kromanjoniečių − 35 000−10 000 metų senumu. Viena kaukolė, rasta Kromanjone, datuota 32 000 metų senumu. Kromanjoniečiai pirmieji iš žmonių turėjo išsiskiriantį smakrą, jų smegenų tūris buvo apie 1600 cm³, šiek tiek didesnis nei dabartinių žmonių. Kūnas buvo 166−171 cm aukščio, tikėtina, su išvystytu raumenynu. Kromanjoniečių galūnių žemutinės dalys proporcingai buvo ilgesnės už viršutines lyginant su neandertaliečiais, kas buvo kilmės iš šilto klimato kraštų požymis. Jie taip pat buvo apie 10 cm aukštesni už neandertaliečius, plokštesnio, platesnio veido su mažesne nosimi.
Daugiau…
|
Naujienos
- Gruodžio 2 d. JK pirmoji šalis pasaulyje, patvirtinusi Pfizer ir BioNTech sukurtą vakciną nuo koronaviruso. [1]
- Gruodžio 1 d. Kinija nuleido į Mėnulį zondą paimti grunto mėginių - sieks pakartoti TSRS ir JAV sėkmę. [2]
- Lapkričio 30 d. naujoji Moldovos prezidentė pasiūlė Rusijos taikdariams palikti Padniestrės regioną. [3]
- Lapkričio 29 d. Klaipėda surado vietos Dangės krantinėje prišvartuoti nurašytam karo laivui Sūduvis. [4]
- Lapkričio 28 d. Kinijoje pristatytas pirmasis savarankiškai šalyje sukonstruotas branduolinis reaktorius. [5]
- Lapkričio 27 d. pirmą kartą Lietuvoje metų automobilio rinkimuose nugalėtoju paskelbtas elektromobilis. [6]
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Žemėlapis, rodantis grupuočių veikimo teritorijas 1989−2001 m. Afganistane Afganistano pilietinis karas – pilietinės kovos, vykusios Afganistane tarp 1989 m. TSRS kariuomenės pasitraukimo ir 2001 m. „Talibano“ valdžios nuvertimo.
Po sovietų armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudžahedų karas su likusia komunistine vyriausybe. Kovos iki 2001 m. skirstomos į tris fazes:
- 1989−1992 m., kai mudžahedai kovojo su komunistine vyriausybe ir ALDP;
- 1992−1996 m., kai mudžahedų grupės kovojo tarpusavyje;
- 1996−2001 m., kai Afganistano didžiumą kontroliavo „Talibanas“.
Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo, bet nenutraukė pagalbos Nadžibulos vyriausybei, įskaitant „Skud“ raketas, šarvuotą techniką, lėktuvus ir artileriją. Buvo tikima, kad ji žlugs greitai, tačiau vyriausybinės pajėgos gerai įsitvirtino keliuose svarbiausiuose miestuose. 1989 m. kovą-gegužį jie laimėjo Džalalabado mūšį atremdami mudžahedų bandymą užimti miestą. Mudžahedų grupuotės buvo susiskaldžiusios dviejuose lygmenyse. Etniniu pagrindu buvo prieštaros tarp puštūnų ir kitų pajėgų, kuriose daugiausiai rinkosi tadžikai, uzbekai, chazarai ir kiti. Skyrėsi požiūris į tai, kokia valstybė Afganistanas turi būti. Buvo pasisakančių už konstitucinę monarchiją, kiti pasisakė už islamo teokratinę valstybę.
Vykstant kovoms ALDP pozicijos vis silpnėjo, daug kareivių dezertyravo. Kai kurie mudžahedų vadai, Achmadas Šachas Masudas ir Džalaludinas Hakanis, pasiekė reikšmingų pergalių. Pastarojo pajėgos užėmė Chostą, o Masudas susitarė, kad ALDP generolas Abdul Rašidas Dostumas perbėgtų mudžahedų pusėn, kas stipriai prisidėjo prie komunistų valdžios nuvertimo. 1991 m. vasarį JAV nutraukė paramą Afganistano grupuotėms ir gruodį TSRS nutraukė ginklų tiekimą vyriausybei. Tą patį mėnesį Kabule atsidarė JTO būstinė. 1992 m. pradžioje Rusija nutraukė kitą paramą, įskaitant naftą ir dujas. Masudo pajėgos užėmė svarbią Bagramo karinių oro pajėgų bazę, kai Dostumo pajėgos kontroliavo Kabulo oro uostą ir kitus svarbius objektus sostinėje. 1992 m. balandžio 17 d. Muhamedas Nadžibula pasislėpė JTO būstinėje Kabule, komunistinė vyriausybė žlugo.
1992 m. balandžio 24 d. susitarimu tarp mudžahedų buvo patvirtinta laikinoji vyriausybė. Dėl prezidento posto buvo sutarta, kad jį užims rotaciniu principu vis kitas politikas. Prezidentu tapęs Burnahudinas Rabanis po dvejų metų atsisakė užleisti postą. Vienas įtakingiausių mudžahedų vadų Gulbudinas Hekmatijaras nesutiko su nauja vyriausybe, nors buvo ministru pirmininku, ir su savo pajėgomis bandė užimti sostinę, taip prasidėjo kovos tarp mudžahedų. 1994−1996 m. G. Hekmatijaro pajėgos buvo apsupusios sostinę ir nuolat ją bombardavo. Mūšiai vyko ir Kabulo gatvėse. Laikinoji vyriausybė turėjo valdžią tik 10 % šalies teritorijos. G. Hekmatijaro pajėgas rėmė Pakistanas. Taip pat prie jų prisijungė Irano remiami sukilėliai kovoje prieš B. Rabanį. Tarpininkaujant Pakistanui ir Saudo Arabijai visos taikos derybos žlugo. Per šį laikotarpį Kabule iš 2 mln. gyventojų liko 500 tūkst. Visos šalies mastu infrastruktūra, mokyklos, elektrinės buvo sugriautos, siautėjo ir mokesčius rinko vietinės grupuotės.
Daugiau…
Šios savaitės iniciatyva yra kariniai konfliktai.
|
|
)_(17972406310).jpg)
.png)
