Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
.jpg)
|
Savaitės straipsnis
Jadvyga Golč (lenk. Jadwiga Golcz; 1865 m. rugpjūčio 13 d. Gradove, Lenkija – 1936 m. Varšuvoje) – Lenkijos fotografė, fotografijos populiarintoja, vienos pirmųjų fotografijos mokyklų moterims steigėjų, viena iš Varšuvos Fotografų palaikymo kasos bei Varšuvos Fotografijos draugijos įkūrėjų. Gimė turtingų žemvaldžių šeimoje. Mirus tėvui, motina su vaikais persikėlė gyventi į Varšuvą. J. Golcz mokėsi Jadvygos Sikorskos (Jadwiga Sikorska, 1846–1927) pensionate, piešimo ir tapybos mokėsi pas Voicechą Gersoną. Šeimos draugas, garsus to meto Varšuvos fotografas Edvardas Tročevskis (Edward Troczewski, †1910) merginą sudomino fotografija. Jo rekomenduota trejetą metų fotografijos mokėsi pas garsiausius to meto fotografus Vienoje ir Paryžiuje. Berlyne dirbo vadovaujama žymaus portretisto Nikola Peršeido (Nicola Perscheid, 1864–1930). Sugrįžusi į Varšuvą dirbo nacionalinėje meno galerijoje „Zachęta“, perfotografuodavo meno kūrinius. Neturėdama nuosavos fotoateljė pasiprašė į Edvardo Tročevskio „Teatro fotografijos“ (Fotografja Tearów) dirbtuves, esančias Tarnovskių (Tarnowskie) rūmuose Krokuvos priemiesčio g. 42. Apie 1894–1897 m. Jadvyga iš E. Tročevskio išpirko jo fotoateljė ir pervadino savo vardo meno fotografijos įmone. Nuosava fotoateljė buvo priemonė Jadvygos svajonei įgyvendinti – fotografijos mokyti moteris. Pas ją kasmet nemokamai praktikavosi po keletą merginų. 1895 m. rugpjūčio 30 d. kartu su fotografu, fotografijos teoretiku Stanislovu Šalajum (Stanisław Szalay, 1867–1920), Marijos Kiuri 1867–1934) sesers Elenos Sklodkovskos (1866–1961) vyru, įkūrė įmonę „Golcz i Szalay“, prekiaujančią fotografijos priemonėmis. 1897 m. pavasarį šią įmonę perėmė J. Golč. J. Golč ateljė garsėjo modernumu, čia lankėsi aristokratai, rašytojai, kūrėjai: rašytojas Boleslovas Prusas (1847–1912), rašytoja Helena Mnišek (1878–1943), pianistas, politikas Ignacas Paderevskis (1860–1941), dailininkai Voicechas Gersonas (1831–1901), Ferdinandas Ruščicas (1870–1936) ir daugelis kitų. Tuo metu Jadvygos fotoateljė lankėsi ir pirmoji Lietuvos moteris fotografė Paulina Mongirdaitė (1865–1924), kuri, atvykusi į Lenkiją, apsistodavo pas savo seserį Zofiją Valickienę (1860–1912) gyvenusią toje pačioje Krokuvos priemiesčio gatvėje nr. 50. J. Golč fotoateljė buvo vienintelė vieta Varšuvoje, kur pirmieji fotografijos meistrai susitikdavo, keisdavosi naujienomis. Kiekvienam, klausiančiam patarimo, Jadvyga kantriai aiškino technikos parametrų principus, apšvietimo pasirinkimą, dalijosi įvairiomis fotografijos gudrybėmis. Šioje fotoateljė galima buvo ne tik nusifotografuoti, bet ir įsigyti aukštos klasės naujausių fotografijos priemonių, pavyzdžiui, jau 1899 m. iš užsienio buvo parsiųsta spalvotų nuotraukų gaminimo technika, prekiaujama kinematografais. |
gegužės 20 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Jonavos geležinkelio tiltas (dar kitaip vad. Jonavos geležinis tiltas) – tiltas per Neries upę, Jonavos pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos g. (kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ), dešiniuoju – Panerių g. Statinys reikšmingas konstruktyviniu, architektūriniu ir kraštovaizdiniu požiūriu. Tiltą sudaro geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas: 2 Neries krantuose bei vieną atramą upės vagos viduryje. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras. Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpoje per Neries upę Jonavoje 1871 m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų santvarinis tiltas, užbaigtas 1873 m. 1901-1904 m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui. Naująjį keturių angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20-25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai Petras ir Anupras Vileišiai. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis - 5,9 m. Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. 1915 m. tiltas atstatytas. 1944 m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos Vokietijos kariuomenė (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų taurai). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), 1983 m. – dešinioji. Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol. 2008 m. ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti Žemynos skulptūrą. Šios savaitės iniciatyva yra tiltai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
