Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 179 566 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis

Kalviškiai – kaimas Visagino savivaldybėje, 5 km į pietus nuo Visagino, šalia kelių  113  DūkštasVisaginas  ir  1417  VisaginasStašionysRimšė . Pastarojo šalikelėje stovi Vytauto paminklas Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms paminėti. Gretimoje Ažukalviškėje įrengtos Visagino savivaldybės kapinės.

Visagino savivaldybės gyvenviete Kalviškiai tapo 2003 m.

Kalviškių kaimo pavadinimą vietiniai gyventojai kildina nuo žodžio „kalva“, nors kitu atveju tai gali būti ir žodžio „kalvis“ šaknis.

Kalviškiai istoriniuose dokumentuose pirmą kartą paminėti 1783 m. Tuomet Breslaujos parapijos vizitacijos knygoje šis ir keli netolimi kaimai paminėti kaip dvarininko Juzefo Burego valda. Iki 1795 m. priklausė Vydžių pavietui, vėliau Breslaujos ir Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskritims.

1845 m. kaimas pirmą kartą pavaizduotas carinės Rusijos trijų varstų mastelio žemėlapyje. Iš rytų pusės kaimas ribojosi su senu Magūnų kaimu, kur savų valdų turėjo baronų Butlerių ir Engelhartų šaka, iki XIX a. pabaigos valdžiusi Gurių dvarelį. Tolėliau būta Gerkonyse Francūzevičių dvaro, o už keletos kilometrų – Dūkšto dvaro. Manoma, kad iš Dūkšto dvarininkų pirktos žemės atsiradęs kaimas. Pirkta žemė tarpusavy buvo dalinama į laukus ir laukelius, vadinamus „šniūrais“, „šniūraliais“. Tokia žemėvalda išliko iki pat skirstymosi į vienkiemius („kalionijas“), t.y. 1936 m. Kaime nuo seno daugiausiai gyveno Jakučiai.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Rugsėjo 26.png rugsėjo 26 dienos įvykiai

Lietuvoje


Pasaulyje


Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys


Vokiečių kalbos paplitimas Europoje
Vokietija
Austrija
Šveicarija
Lichtenšteinas

Vokiečių kalbaindoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse.

Šio mėnesio regionas yra Vidurio vakarų Europa – vokietkalbės šalys. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
Glūkas train station, 2016.jpg
Buvusi Glūko geležinkelio stotis (Glūkas, Varėnos rajonas).
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Įvairios paskirties šakutės

Šakutė – stalo įrankis, skirtas įsmeigti, prilaikyti ne skystą maistą. Šakutę sudaro rankenėlė ir kitame gale esantys sujungti 2-4 smailūs dantys. Labiausiai paplitusios Vakarų pasaulyje ir jo kultūrinės įtakos sferoje esančiose šalyse, Rytų Azijoje vietoje šakučių dažnai naudojamos valgymo lazdelės. Maistas šakute gali būti persmeigiamas arba kabinamas plokštuma. Tam, kad būtų patogiau šakute kabinti maistą panašiai kaip šaukštu, smaigaliai šiek tiek palenkiami į viršų.

Pirmaisiais šakučių prototipais galima laikyti dvišakus pagalius skirtus kepti mėsai virš ugnies. Mažesnio dydžio jos vėliau buvo naudojamos ir virtuvėse maisto gaminimui, tačiau kaip stalo įrankiai nenaudotos.

Iki atsirandant šakutėms europiečiai naudojosi tik peiliais ir šaukštais, paprastai maistą imdavo rankomis, kartais naudodavosi dviem peiliais. Pirmą kartą šakutė rašytiniuose šaltiniuose minima IX a.. Pradžioje turėjo tik du smaigalius. Nedidelės tridantės šakutės atsirado Artimuosiuose Rytuose, pirmiausia Bizantijoje, iš kur per vedybas tarp monarchų dinastijų pateko į vėlyvojo Renesanso Italiją. Europoje šakutės ilgai negalėjo įsitvirtinti, nes pasirodžius pirmosioms šakutėms XI a. jos buvo bažnyčios uždraustos. Tai buvo grindžiama tuo, kad Dievo duotas maistas turi būti valgomas Dievo duotais pirštais. Italijoje šakutės išpopuliarėjo XIV a., o iki XVII a. tapo privalomu stalo įrankiu aukštuomenėje ir tarp miestiečių.

Šiaurės Europoje šakutė pasirodė žymiai vėliau. Pirmą kartą anglų kalba aprašė Thomas Coryat savo knygoje apie kelionę po Italiją 1611 m., tačiau Anglijoje šakutė plačiau paplito tik XVIII a.. Šakutė su išlenktais smaigaliais pasirodė Vokietijoje XVIII a. XIX a. pradžioje įprastos šakutės buvo keturiais smaigaliais.

Šios savaitės iniciatyva yra virtuvės įrankiai.

Daugiau…

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    Derecho-icon.png Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga