 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Karūnos rekonstrukcija, Jacob Hägg, 1909 m.
„Karūna“ (šved. Kronan), dar žinoma kaip „Didžioji Karūna“ (šved. Stora Kronan) – švedų karo laivas, Švedijos karinio laivyno flagmanas, plaukiojęs Baltijos jūroje XVII a. 8-ajame dešimtmetyje. Po pastatymo pripažintas vienu iš didžiausių jūrinių laivų pasaulyje. Statyba truko nuo 1668 m. iki 1672 m., keletą kartų atidėta dėl problemų su finansavimu ir pasikartojančių konfliktų tarp laivo dailidės ir admiraliteto. Po ketverių tarnybos metų Karūna nuskendo Olando mūšyje 1676 m. liepos 1 d. – atliekant staigų posūkį su pernelyg daug pakeltų burių laivas apvirto, užsidegė parako sandėlis ir susprogdino didžiąją dalį laivo priekio. Karūna nuskendo greitai, kartu su savimi pasiglemždama apie 800-ų joje buvusių vyrų gyvybes, daugiau nei 100-ą patrankų bei vertingą karinę įrangą, asmeninius daiktus ir didelį kiekį auksinių ir sidabrinių monetų.
Karūnos praradimas buvo stiprus smūgis Švedijai. Nepaisant buvimo didžiausiu ir labiausiai ginkluotu laivu Švedijos laivyne, ji buvo svarbus simbolis jaunojo Karolio XI-ojo monarchijai. Su Karūna laivynas prarado didžiulę dalį darbo jėgos, vyriausiojo kapitono pareigas ėjusį Lorencą Kreucą (šved. Lorentz Creutz), daug aukšto rango flotilės pareigūnų ir medicinos personalo viršininką. Siekiant išaiškinti ar pavieniai asmenys galėjo būti atsakingi už patirtą švedų fiasko Olando mūšyje ir kitus pralaimėjimus karo metu, sudaryta komisija. Nors oficialiai kaltu niekas pripažintas nebuvo, nemažai istorikų kaltino Kreucą Karūnos nuskendimu dėl jo vadovavimo ir karinės jūrų patirties trūkumo. Remiantis paskutiniais tyrimais, tuo metu Švedijai trūko gerai išvystytos karinio jūrų laivyno struktūros ir pareigūnų korpuso.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Vokiečių kalbos paplitimas Europoje
Vokiečių kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse.
Šio mėnesio regionas yra Vidurio vakarų Europa – vokietkalbės šalys. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
Parolimpinių žaidynių vėliava.
Parolimpinės žaidynės arba Parolimpiada – Olimpinės žaidynės, skirtos varžytis sportininkams, turintiems fizinę negalią.
Pirmosios tarptautinės invalidų vežimėlių varžybos, lygiagrečiai su Olimpiada įvyko dar 1948 m., o nuo 1960 m. pasaulinės neįgaliųjų varžybos vyksta reguliariai, pradedant 1992 m. jos yra susietos su Olimpinėmis žaidynemis (vyksta tose pačiose sporto arenose, lygiai po trijų savaičių). Varžybas organizuoja Tarptautinis parolimpinis komitetas. 2008 m. Parolimpiadoje, dalyvavo 4124 sportininkai iš 148 valstybių. Nuo 1976 m. vyksta ir Žiemos Parolimpiados.
Parolimpinėse žaidynese negali dalyvauti turintys klausos neįgalumą (jiems rengiamos atskiros Deflimpiados), o taip pat sutrikusio intelekto sportininkai, kurie varžosi Specialiojoje Olimpiadoje.
Į Vasaros Parolimpiadas įtrauktos šios sporto šakos: šaudymas iš lanko, lengvoji atletika, bočia, dviračių sportas, jojimas, 5-žaidėjų futbolas, 7-žaidėjų futbolas, aklųjų riedulys, dziudo, sunkumų kilnojimas, kanojų irklavimas (nuo 2016 m.), irklavimas, buriavimas, šaudymas, plaukimas, stalo tenisas, triatlonas (nuo 2016 m.), tinklinis sėdomis, vežimėlių krepšinis, vežimėlių regbis, vežimėlių fechtavimas, vežimėlių tenisas.
Į Žiemos Parolimpines žaidynes įtrauktos šios sporto šakos: kalnų slidinėjimas, Šiaurės disciplinos, rogučių ledo ritulys, vežimėlių akmenslydis, biatlonas.
Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti Parolimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atgavimo: 1992 m. pelnyti 7 medaliai, 1996 m. – 11 (geriausias pasirodymas šalie sporto istorijoje, užimta 34 vieta bendrakomandinėje įskaitoje), 2000 m. – 3, 2004 m. – 7 ir 2008 m. – 2 medaliai.
Šios savaitės iniciatyva yra 2016 m. vasaros parolimpinės žaidynės.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
