Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 175 804 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 175 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis
„Palik civilio gyvenimą, stok į armiją“: Jė Čianju 1939 m. manhua „Ponas Vangas“ atspindi paties dailininko gyvenimą Japonijos invazijos Kinijoje metais

Manhua (supapr. kin. 漫画, kin. 漫畫, pinyin: Mànhuà) – kiniški komiksai, platinami žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Taivane.

Žodis manhua, pažodžiui reiškiantis „improvizaciniai eskizai“, imtas vartoti XVIII a. kinų tapyboje tušu. XIX a. pr. ši meno rūšis tapo populiari Japonijoje, kur paplito manga pavadinimu. Fengas Dzikajus (豐子愷) 1925 m. savo piešinėlių serijoje Zikai Manhua pritaikė ši terminą kinų kalboje šiuolaikine prasme.

Seniausi išlikę kinų dailės pavyzdžiai yra XI a. akmens reljefai ir keramikos dirbiniai, datuojami 5000–3000 m. pr. m. e. Kitais pavyzdžiais laikomi simboliniai piešiniai teptuku iš Mingų ir Čingų dinastijų laikų. Kinų manhua atsirado apie XIXXX a. pr., maždaug 18671927 m.

Išplitus iš Vakarų atėjusioms litografijos spausdinimo technikoms, XX a. pr. ženkliai išaugo šios meno rūšies kūrinių gamybos apimtys. Pradedant XIX a. 8-uoju dešimtmečiu, laikraščiuose ir dienraščiuose ėmė rastis satyriniai piešinėliai. XX a. 3-iajame dešimtmetyje Šanchajuje išpopuliarėjo delno dydžio vartomos paveikslėlių knygelės, žinomas lianhuanhua pavadinimu ir laikomos šiuolaikinių kiniškų manhua komiksų pirmtakėmis.

Vienas pirmųjų satyrinių piešinėlių žurnalų buvo išspausdintas Jungtinėje Karalystėje pavadinimu „The China Punch“. Pirmasis kinų tautybės dailininko nupieštas kūrinys buvo Ce Cantajaus (謝纘泰) „Situacija Tolimuosiuose Rytuose“ (The Situation in the Far East), 1899 m. išspausdintas Japonijoje. Vėliau, vyraujant nesantaikai tarp Sun Jatseno įkurtos Kinijos Respublikos ir Čingų dinastijos valdomos Kinijos, kai kurie kiniški komiksai naudoti politinės ir karinės propagandos tikslais.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Vasario 14.png vasario 14 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys
Žemė

Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
Felis catus-cat on snow.jpg
Katė ant sniego.
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Sodas Marcinkonių etnografiniame muziejuje

Sodas – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti“. Sodas, o kartu ir vietos prie stalo būdavo išperkami atitinkamo turinio dainomis, saldainiais, degtine. Paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje (iki XX a. pradžios).

Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į prieštaringas puses – viršų ir apačią.

Pats paprasčiausias sodas sudarytas iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų ir apatinės piramidės viršūnės tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie mažiau paplitę. Sodo viduje galėdavo patalpinti papuošalą (lėlytę, obuoliuką, paukščiuką ir kt.). Kartais sodą rišdavo iš eglutės arba kadugio. Etnografas Jonas Vaiškūnas mano, kad šis paprotys yra senesnis. Įvairiose Lietuvos vietose sodas vadinamas ir liktoriumi, voru, žarondeliais.

Paprotys puošti patalpas sodu buvo paplitęs ir Latvijoje, Vokietijoje, slavų kraštuose bei kitur.

Šios savaitės iniciatyva yra lietuvių liaudies buitis.

Daugiau…

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-lightblue.png Geografija    Logo tecnica.jpg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art-lightblue.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport-lightblue.png Sportas    Derecho-icon.png Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga