Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 188 640 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 188 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Bičio kyšulys: žvelgiant į pietryčius. Šalia yra Bičihedo švyturys

Bičio kyšulys arba Bičihedas (angl. Beachy Head – „paplūdimio kyšulys“) – virš jūros lygio iškilęs 162 m aukščio kreidinis klifas Anglijos Rytų Sasekso grafystėje, kuris yra ilgesnės kreidinių klifų grandinės dalis. Tai aukščiausias klifas visoje Didžiojoje Britanijoje.

Šis kreidinis klifas yra susidaręs prie Lamanšo sąsiaurio šiaurės rytų dalies arba Anglijos Rytų Sasekso grafystės pietvakariuose – tuoj pat į pietryčius nuo Septynių Seserų kreidinių klifų bei maždaug 3,5 km į pietvakarius nuo Istborno miesto centro. Bičio kyšulys įeina į Pietinių Daunso kalvų nacionalinio parką, ir yra jo pietryčių pakraštyje.

Bičio kyšulys formavosi apatinės kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 66-100 milijonus metų, kai ši vieta buvo priešistorinės jūros dugne. Per kainozojaus erą kreidos depozitai buvo iškelti. O pasibaigus paskutiniam ledynmečiui, ėmė kilti jūros lygis suformuodamas Lamanšo sąsiaurį, per visą šį laiką dėl jūros bangų mūšos, vėjo veikiamos erozijos palei Sasekso pakrantę formavosi šie klifai. Klifai ir toliau formuojasi veikiami vėjo ir jūros bangų erozijos, bet stambūs uolienų atskilimai pasitaiko rečiau.

Nepaisant kad nuo Rytų Sasekse esančių kreidinių klifų grandinės, kurioje yra Bičio kyšulys, dėl atskilusių uolienų stambūs griuvimai pasitaiko ne kasdien, bet dėl įskilusių uolienų visada išlieka pavojus, netoli klifų krašto esantiems žmonėms. Dėl uolienų nuosmukių pasirodo perspėjimai nuo klifo krašto laikytis mažiausiai 100 m atstumu ar nestovėti šalia klifo apatinės dalies. Netoliese Bičihėdo esančiose vietovėse, dėl žmonių neatsargumo, nepaisymo į perspėjimus pasitaiko ir aukų. 2017 m. į rytus nuo Kukmierheivno (Cuckmere Haven) vietovės esančiame Sevensisters gamtos parke (Seven Sisters Country Park) šalia klifo pagrindo su nusmukusiomis uolienomis buvo rasta žuvusi jauna mergina.

Pirmą kartą Bičio kyšulys paminėtas 1274 m. kaip „Beauchef“, o 1317 m. jau buvo vadintas „Beaucheif“. Ir tik nuo 1724 m. nusistovėjo dabartinis pavadinimas „Beachy Head“. Angliškasis Bičio kyšulio pavadinimas neturi nieko bendro su paplūdimiu, iš tikrųjų tai yra tik prancūzų kalbos žodžių „Beau chef“ iškraipymas, reiškiantis nuostabus kyšulys

Daugiau…


Naujienos


liepos 17 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Sigulda - panoramio (2).jpg
Turaida
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Sumatros politinis žemėlapis

Sumatra (rečiau vadinama Sumatara ir Sumatera) – šeštoji pagal dydį pasaulio sala (apie 470 000 km²), priklauso Indonezijai.

Maždaug prieš 5000 metų Kinijos žemyninės dalies gyventojai migravo į rytus ir apsigyveno Taivane. Maždaug 2000 m. pr. m. e. prasidėjo austraneziečių migracija iš Taivano į Filipinus. Dar viena migracijos banga iš Filipinų pasiekė Timorą ir Sulavesį, o iš čia ir kitas Indonezijos salyno salas, įskaitant Sumatrą. Senasis salos pavadinimas – Swarna Dwipa (sanskr. k. – „Aukso Sala“ arba „Aukso Krantas“). Indų epe Ramajana parašytame tarp III a.pr.m.e ir III m. e. a. minima Suvarnadvipa, „aukso sala“, greičiausiai buvo Sumatra, nes vakarinėje jos dalyje buvo išgaunamas auksas. Moderniosios geografijos pradininkas Ptolemėjas (90-168 m.) mini Aukso pusiasalį, kuriuo vadintas Malajos pusiasalis arba Sumatra. Nuo seno vyko prekybiniai mainai su Indija, Kinija, Indokinijos kraštais.

Pati sala geografiškai, etniškai ir kultūriškai gali būti padalinta į atskiras zonas. Didžiausia jų – derlinga rytinė Sumatra (Palembango, Džiambi, Riau provincijos), vagojama didelių upių. Ji, drauge su Malakos pusiasaliu ir smulkiomis salomis tarp jų (Riau salų provincija), yra apgyvendintos malajų. Apie VII a. juos suvienijo induistinė Šrivadžajos karalystė, susikūrusi II-V a. aplink Palembango miestą. Šrividžaja pasak arabų ir kinų šaltinių kontroliavo Malakos sąsiaurį svarbų tarptautinės prekybos kelią. Jos įtaka susilpnėjo tik apie XI a., įsiveržus Indijos Čola armijai, o XIII a. sala pateko į Madžapahito imperijos (kilusios iš Javos) įtakos sferą. Vėliau malajų sritis kontroliavo Melakos, Džiohoro sultonatai.

Kitas regionas yra šiaurinė Sumatra (Ačeho provincija), ypač jos pakrantės, apgyvendintos ačehų. Čia kūrėsi patys pirmieji prekybiniai Malajų salyno miestai, čia pirmiausia ateidavo visos naujovės: ačehų Samudra karalystė į islamą atsivertė jau XII a. XVII a Ačeho sultonatas įgijo hegemoniją didelėje dalyje salyno.

Kalnuotos vakarinės Sumatros vidurinė dalis (Vakarų Sumatros provincija) II tūkstantmetyje buvo kontroliuojamos minangkabau tautos, kuri sukūrė savo valstybę ir puoselėjo savitas tradicijas.

Į šiaurę nuo minangkabau, kalnuotuose regionuose (Šiaurės Sumatros provincija) gyvena batakai, o į pietus (Pietinės Sumatros ir Benkulu provincijos) – redžiangai ir lompongai. Pastarieji ilgą laiką buvo Javos sundų valstybės įtakoje ir tiekė jai pipirus bei kitas paklausias prekes.

Sala yra vulkaninės kilmės, priklauso Didžiosioms Sundos saloms (kartu su Borneo, Sulavesiu ir Java). Pusiaujas eina salos viduriu. Vakarinį salos krantą skalauja Indijos vandenynas, šiaurrytinį – Malakos sąsiauris, skiriantis nuo Azijos, į pietus nuo salos yra Javos sala (salas skiria Sundos sąsiauris), rytuose – Borneo (salas skiria Karimata sąsiauris).

Išilgai salos, vakarinėje dalyje, eina ilgas Barisano (Pan Barisan) kalnagūbris (aukščiausia viršūnė – Kerinčis, 3805 m), rytinėje dalyje plyti drėgnos, pelkėtos lygumos (vienas svarbiausių ir derlingiausių agrokultūrinių Indonezijos rajonų). Pagrindinės kultūros: kaučiukas, arbata, kava, pipirai, kopra. Saloje vyrauja drėgnas tropikų klimatas, miškai užima du trečdalius teritorijos. Yra aukso, sidabro ir anglies.

Šios savaitės iniciatyva yra salos.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga