Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 213 201 straipsnis Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Tronadoro ugnikalnis,  Argentina Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Ž. Biset Kanuose 2017 m. Žaklina Biset (angl. Jacqueline Bisset; g. 1944 m. rugsėjo 13 d. Veibridžas) – anglų aktorė, garsėjusi vaidmenimis kine praėjusio amžiaus 7–9 dešimtmečiuose tiek JAV, tiek Europos šalių juostose. Savo karjeros metu ji dirbo su tokiais režisieriais kaip John Huston, François Truffaut ir Roman Polanski. Yra laimėjusi Auksinio gaublio apdovanojimą ir dar 4 kartus jam nominuota. Žaklina gimė George Bisset ir Arlette Alexander šeimoje. Jos tėvas buvo škotas, o motina – anglų ir prancūzų kilmės, į Britaniją patekusi Antrojo pasaulinio karo metais. Ji turi vyresnį brolį Maxą (g. 1942), o motinos dėka laisvai kalba prancūziškai. Žaklina mokėsi prancūzų licėjuje Londone, kur lankė ir baleto pamokas. Šeima gyveno 17 amžiaus name, kuriame Žaklina ir dabar praleidžia dalį laiko. Jos paauglystės metais motinai buvo diagnozuota sklerozė ir tėvai 1968 m., po 28 metų santuokos, išsiskyrė. 1965 m. Žaklina pirmą kartą pasirodė ekrane epizodiniu vaidmeniu filme „The Knack ... and How to Get It“. 1966 m. ji oficialiai debiutavo režisieriaus Roman Polanki filme „Cul-de-sac“. Po metų ji atliko pirmą žymesnį vaidmenį filme „Two for the Road“, kuriame taip pat vaidino ir Audrey Hepburn. Po šio filmo jį sukūrusi kompanija 20th Century Fox pasirašė su ja kontraktą. Netrukus Žaklina atliko vaidmenį neoficialiame bondiados filme „Kazino Royale“ ir pirmąjį pagrindinį vaidmenį juostoje „The Cape Town Affair“ kartu su pradedančiuoju aktoriumi James Brolin. Tarptautinio pripažinimo Žaklina sulaukė 1968 m., pakeitusi aktorę Mia Farrow filme „The Detective“, kuriame taip pat vaidino Frank Sinatra. Pradėjusi gauti pagrindinius moters vaidmenis, tais pačiais metais ji pelnė Auksinio gaublio nominaciją už vaidmenį filme „The Sweet Ride“. Juosta „Bullitt“, kuriame ji vaidino kartu su Steve McQueen, buvo tarp 5 tais metais pelningiausių filmų. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

rugsėjo 29 d. įvykiai Lietuvoje 1529 − įsigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. Pasaulyje 1919 − Argentinoje įkurtas Eldorado miestas. 1938 − Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vadovai Miunchene susitarė Čekoslovakijos Sudetų regioną perduoti Vokietijai. Šis Miuncheno susitarimas pasirašytas kitą dieną. 1954 − įsteigta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija. 1966 − paskutinis viešas grupės The Beatles pasirodymas. Keisti

Savaitės iniciatyva Gyvačių sala parodyta rodykle Gyvačių salos mūšis – mūšis, įvykęs 2022 m. vasario 24 d. Gyvačių saloje (ukr. Острів Зміїний) per 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Apie 18.00 val. Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad pirmąją 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą dieną Gyvačių salą užpuolė Rusijos laivai. Atakoje dalyvavo kreiseris „Moskva“ ir patrulinis laivas „Vasily Bykov“, panaudoję savo denio patrankas. Remiantis garso įrašu, kuriuo pasidalijo „Ukrayinska Pravda“, Rusijos kreiserio vadas nurodė saloje dislokuotiems ukrainiečių kariams pasiduoti arba būti apšaudytiems. Pokalbio įraše girdėti jog pasieniečiai pusbalsiu pasitarė ir nusprendė karinį rusų laivą pasiųsti ant trijų raidžių, ką padarė garsiai. 22.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad Rusijos pajėgos užėmė salą po jūrų ir oro bombardavimo, kurio metu buvo sunaikinta visa salos infrastruktūra. Tuo metu manyta, kad per mūšį, atsisakius pasiduoti, žuvo trylika pasieniečių, kurie sudarė visą saloje esančią Ukrainos kariuomenę. Iškart po mūšio prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad kiekvienam iš jų po mirties bus suteiktas Ukrainos didvyrio vardas.Vėliau Ukrainos atstovai suabejojo ar tikrai visi žuvo, kas buvo pagalvota staiga nutrūkus radijo ryšiui. Tikėtasi, kad dalis ar ir visi pasieniečiai vietoj to galėjo būti paimti nelaisvėn. Po mėnesio V. Zelenskis paskelbė, kad dalis salos gynėjų žuvo, o dalis išvaduoti Ukrainai ir Rusijai apsikeitus karo belaisviais. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra karas Ukrainoje. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Rugsėjo 29 d. neterminuotą streiką pradėjo apie 3000 Lietuvos pedagogų.[1] Rugsėjo 28 d. Roterdame 32 metų šaulys pradėjo šaudyti į namą ir ligoninę. Išpuolio metu žuvo 3 žmonės.[2] Rugsėjo 27 d. Šiaurės Irake per vestuves renginių salėje kilus gaisrui, žuvo mažiausiai 100 žmonių, dar daugiau nei 150 sužeista.[3] Rugsėjo 25 d. Kalnų Karabachą palieka tūkstančiai armėnų.[4] Rugsėjo 24 d. Šiaurės Kosove per pasalą žuvus policininkui, kilo susirėmimai.[5] Rugsėjo 22 d. Ganos sostinėje Akroje sulaikyti 49 protestuotojai.[6] Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas paskelbė pradėjęs invaziją į Kalnų Karabachą.[7] Rugsėjo 18 d. Saudo Arabijoje vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[8] Rugsėjo 16 d. Malis, Burkina Fasas ir Nigeris pasirašė trišalį gynybos paktą.[9] Rugsėjo 15 d. Latvijos Saeima patvirtino naująją Evikos Silinios vadovaujamą vyriausybę.[10] Rugsėjo 14 d. Pilietybės reikalų komisija pateikė rekomendaciją prezidentui G. Nausėdai dėl M. Drobiazko Lietuvos pilietybės atėmimo.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga