Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 198 817 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 198 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Senovės vienuolyno griuvėsiai Ofalio grafystėje

Airijos kultūra apima kalbą, literatūrą, muziką, meną, tautosaką, virtuvę ir sportą susijusius su Airija ir airiais. Dabartinė airių kultūra kilo iš gėlų kultūros. Jai įtakos turėjo anglo-normanų, anglų ir škotų kultūros. XII a. anglo-normanai užpuolė Airiją, o XVI-XVII a. Airijos užkariavimas ir kolonizavimas davė pagrindą anglo-airių ir Alsterio škotų atsiradimui.

Šiais laikais pastebimi ryškūs kultūriniai skirtumai tarp katalikų ir protestantų (ypač Alsterio protestantų) bei tarp klajojančios etninės grupės žmonių, vadinamų „keliautojais“, ir sėslių gyventojų. Dėl plataus masto emigracijos iš Airijos, Airijos kultūra yra gana plačiai žinoma – visame pasaulyje yra švenčiamos tokios šventės kaip Šv. Patriko diena ir helovinas. Nors Airijos kultūra yra gana unikali, kai kurie jos bruožai yra panašūs į Didžiosios Britanijos, kitų anglakalbių šalių bei kitų katalikiškų Europos šalių ir keltų tautų kultūras.

Daugybė Airijos kultūros aspektų buvo randami ir žemyninėje Europoje, tačiau jie joje išnyko, o pasiliko būtent Airijos saloje. Įrodyta, kad kai kurie airiški šokiai, pavyzdžiui džigas, keltų kalba ir net stauto darymas buvo įvežti į Airiją iš kitų Europos šalių, bet yra laikomi airiškais, nes Airija yra vienintelė šalis, kurioje šie dalykai išliko. Airijos kultūra yra labai svarbi Europos kultūrų tyrinėtojams, ypatingai dėl to, kad Airija buvo paskutinė šalis naudojusi Brehono teisę, ir ją naudojo net tada, kai Romos imperija nustojo naudoti panašias sistemas.

Pirmieji Airijos salos naujakuriai buvo mezolito laikotarpiu gyvenę urviniai. Vis dėlto, kaip rodo archeologiniai radiniai iš tokių vietų kaip Céide laukai Mėjo grafystėje ir Guro ežeras Limeriko grafystėje, žemės ūkis Airijoje buvo svarbus jau neolito epochos metu. Airių epai, pavyzdžiui, „Táin Bó Cúailnge“, rodo, kad visais laikais visuomenėje karvės buvo svarbiausias turto ir statuso šaltinis. Nedaug kas pasikeitė ir po normanų invazijos XII a. Istoriko Giraldus Cambrensis veikaluose gėlų visuomenėje galvijų auginimas buvo norma.

Daugiau…


Naujienos

  • Balandžio 1 d. Užupio Neprigulimybės dieną neveikė muitinės, o gatvės gyveno praeitų švenčių prisiminimais. [1]
  • Kovo 31 d. Antarktidoje užfikstuotas grėsmingas gamtos reiškinys, registruojami visų laikų šilumos rekordai. [2]
  • Kovo 30 d. NATO būstinėje Briuselyje per oficialią ceremoniją iškelta 30-os narės Šiaurės Makedonijos vėliava [3]
  • Kovo 30 d. pasibaigus moksleivių atostogoms, mokyklose ir darželiuose prasidėjo ugdymas nuotoliniu būdu. [4]
  • Kovo 29 d. Kaune nusileido antras lėktuvas, gabenantis apsaugos priemones medicinos įstaigų darbuotojams. [5]
  • Kovo 28 d. Lenkijos prezidento rinkimuose gegužės 10 d. izoliuoti ir pagyvenę žmonės galės balsuoti paštu. [6]


balandžio 3 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Al khazneh.jpg
Turistai prie Faraono lobyno kapavietės (Petra, Jordanija)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Greta universiteto sumontuotas skeletas

Mėlynasis banginis (lot. Balaenoptera musculus, angl. Blue Whale, vok. Blauwal) – raukšlėtųjų banginių (Balaenopteridae) šeimos žinduolis.

Mėlynasis banginis užauga iki 33 m ilgio ir 150 tonų. Tai didžiausias žinomas kada nors Žemės istorijoje egzistavęs gyvūnas (didžiausi dinozaurai užaugdavo iki 90 tonų). Skirtingai nuo gana „kresno“ sudėjimo smulkesnių banginiu, kūnas lieknas. Oda šviesiai pilkos spalvos su melsvu atspalviu, turi šiek tiek plaukų. Suaugusio banginio burnoje būna apie 300 maždaug metro ilgio raginių juostelių (banginio ūsų). Jie padeda košti vandenį ir sudaryti daugiausia iš keratino, panašiai kaip ir žmonių plaukai bei nagai. Ryklė gana siaura, banginis negali praryti nieko didesnio nei pliažo kamuolys. Smegenys kaip tokiam dideliam gyvūnui palyginti mažos (apie 7 kg). Užpakalinėje kūno dalyje, prie uodegos, yra mažas nugaros pelekas. Trumpą laiką gali pasiekti iki 50 km/h greitį tačiau paprastai plaukia maždaug 20 km/h greičiu.

Maitinasi smulkiais vėžiagyviais, kurių gali suėsti daugiau kaip 6 tonas. Prieš gimdant mėlynieji banginiai migruoja į šiltesnius vandenis. Gimęs jauniklis yra 7 m ilgio ir sveria 2,5 tonos - tiek kiek visiškai užaugęs begemotas. Jauniklis žindomas 6-8 mėnesius, per dieną išgeria apie 400 litrų pieno. Mėlynieji banginiai gyvena pavieniui, poromis arba motinos kartu su jaunikliais. Jie nekuria didelių bendruomenių, sutinkamų kitose bangininių rūšyse. Manoma, kad gali gyventi iki 80 metų (vėliausiai tas pats banginis buvo stebėtas po 34 metų). Gamtoje vienintelis jų priešas yra orka, kurios paliktų randų aptinkama banginių kūnuose. Kaip dažnai orkoms pavyksta įveikti banginį, nėra žinoma.

Šios savaitės iniciatyva yra didžiausi ir mažiausi organizmai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga