Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 187 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Šiaurinis fulmaras (lot. Fulmarus glacialis, angl. Northern fulmar, rus. Глупыш) – petrelinių (Procellariidae) šeimai priklausanti jūrinių paukščių rūšis, gausiai paplitusi subarktiniuose šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno regionuose.
Šiaurinis fulmaras dydžiu panašus į sidabrinį kirą, sparnų mostas siekia apie 1 m. Skiriamos morfos pagal plunksnų apdarą: šviesi (balta galva, kaklas, apatinė kūno dalis, pilkšva viršutinė sparnų dalis, nugara ir uodega) ir tamsi (tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos, sparnų galai kartais beveik juodi). Sutinkamos ir pereinamosios formos. Tamsesni paukščiai daugiausiai veisiasi Kurilų ir Komandoro, Jonos salų, Prano Juozapo Žemės kolonijose, šviesesni – Ochotsko jūros šiaurėje, Čiukčių pusiasalyje, Naujojoje Žemėje.
Šiaurinis fulmaras žiemoja pakrančių ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne, taip pat neužšąlančiose Arkties akvatorijose, gali būti sutinkamas Barenco, Japonų ir Beringo jūrose. Peri ant stačių pakrančių uolų didelėse kolonijose, kurias gali sudaryti šimtai tūkstančių paukščių. Padeda vieną baltą kiaušinį. Jauniklis išsirita po 50–54 dienų, kurį maitina iki 75 dienų. Perėjimo metu paukštis aktyvus naktį, kitu laiku – dieną. Kelionių metu sutinkamas atviroje jūroje, pakrantėse, prie uostų. Neretai dideliais būriais, kartu su kirais, seka paskui žūklaujančius žvejybinius laivus. Maitinasi žuvimis, vėžiagyviais, kalmarais, planktonu, prie progos – gaišenomis. Grobį gali pasiekti panerdamas apie pusę metro.
Paukščio skrandžio liaukos gamina aliejų, sudarytą iš vaško esterių ir trigliceridų. Jis gali būti išpurškiamas per gerklę kaip priemonė apsiginti nuo plėšrūnų, nes suteršia jų plunksnas. Aliejus yra energijos turtingas maisto šaltinis ilguose skrydžiuose ar maitinant jauniklius. Taip pat prie snapo turi druskos liauką, išskiriančią perteklinės druskos tirpalą, susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse.
Paukščio balsas – žemo tono kranksėjimas, daugiausiai girdimas kolonijose. Suerzintas demonstruoja šaižų riksmą.
Nepaisant populiacijos skaitlingumo, rūšiai pavojų kelia jūrų užterštumas plastiko šiukšlėmis, naftos dėmės šiaurės rytų Atlante, išlikusios medžiojimo tradicijos Aliaskoje, Grenlandijoje, Islandijoje, Svalbarde ir Farerų salose. Daug paukščių žūva žvejybiniuose tinkluose, kai kuriose kolonijose paukščių gyvenimą trikdo invaziniai žinduoliai (lapės, žiurkės, pelės).
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Pakibęs keleivis ant tramvajaus (Rusijoje) Keleivis be bilieto, šnek. „zuikis“ – keleivis, nesumokantis už savo kelionę transporto priemonėje (autobuse, traukinyje, laive, lėktuve ir kt.). Keleiviai už važiavimą be bilieto paprastai baudžiami įvairaus dydžio piniginėmis baudomis. Dėl keleiviniu transportu nelegaliai keliaujančių asmenų įvairių kraštų vežėjai patiria milijoninius nuostolius.
Nelegalūs keleiviai rizikuoja savo gyvybėmis, jei bando keliauti ne įprastu būdu, o pakibę virš transporto priemonių ar įsitaisę krovinių konteineriuose ir pan. Pasitaiko bandančių slapta keliauti net orlaivio važiuoklėje. 1947–2007 m. pasaulyje iš 74 bandymų keliauti po lėktuvo ratais, tik 14 iš 74 žmonių išgyveno.
Važiuojančių be bilieto keleivių skaičius Europos šalyse yra apylygis. Europos „zuikių“ vidurkis – 4,2 proc. Lietuva šioje srityje pernelyg neišsiskiria – manoma, jog be bilieto čia važinėjasi apie 3-4 proc. keleivių. Daugiausia „zuikių“ sugaunama Italijoje – 5,4 proc. Dažniausiai be bilieto šioje šalyje važinėjasi jaunuoliai iki 30 metų, kilę iš Pietų Italijos. Antrąją vietą Europoje pagal be bilieto važiuojančiųjų skaičių užima Prancūzija, o labiausiai disciplinuoti keleiviai – Madride, Kopenhagoje bei Porte.
Keleivių be bilieto kontrolę vykdo mobiliosios kontrolierių brigados, privačios saugos tarnybos. Tokių keleivių skaičių siekiama sumažinti įvairiomis priemonėmis, pvz. įlipti į viešąjį transportą numatomos tik vienerios, priekinės durys. Įdiegus elektroninių bilietų sistemą, beveik nebelieka vadinamųjų „budėtojų“ – keleivių, laukiančių, kol galės pasižymėti bilietą įlipus kontrolieriams, nes transporto priemonės vairuotojas blokuoja komposterius. Naudojant išmaniąsias technologijas, daviklių pagalba gali būti stebimas kiekvienas įlipęs ir išlipęs keleivis (tai nėra sudėtinga, kai tėra vienerios durys). Ši sistema tuo pačiu siunčia informaciją apie kiekvieną įvairaus tipo bilieto pardavimą ir jo pažymėjimą ir įspėja, jei nesutampa keleivių srautų ir pažymėtų bilietų skaičiai.
Šios savaitės iniciatyva yra viešasis transportas.
Daugiau…
|
|
