Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 198 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Australijos kelių žemėlapis Australijos transportas – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma Australijoje.
Dėl didelio šalies ploto ir mažo gyventojų tankumo Australijos transportas visais laikais pasižymėjo brangumu ir, palyginti su kitomis šalimis, dideliu dirbančiųjų skaičiumi. Pagrindiniai Australijos keliai ir geležinkeliai tiesti XIX a. antroje pusėje, kai šalis buvo padalinta į keletą savarankiškų kolonijų, prekiavusių daugiausiai su Didžiąja Britanija. Transporto sistema buvo pritaikyta šiai prekybai, pagrindinės transporto arterijos driekėsi iš uostų į žemyno gilumą, tarpusavyje kolonijos menkai buvo susietos. Dėl to iki pat XX a. antros pusės Australija neturėjo vieningos geležinkelių sistemos, šalyje veikė trijų skirtingų vėžių geležinkeliai. Dideli skirtumai tarp valstijų išlikę ir šiais laikais. Iki XX a. devintojo dešimtmečio šalies geležinkelių, oro ir vandens transporto įmonės priklausė vyriausybei, vėliau palaipsniui pradėtos privatizuoti.
Šiais laikais pagrindinė transporto rūšis Australijoje yra automobilių transportas. Beveik kas antras šalies gyventojas turi nuosavą automobilį, du trečdaliai dirbančiųjų vyksta juo į darbą. Keliais gabenama beveik trečdalis Australijos vietinių krovinių. Dėl didelių atstumų, lygaus reljefo ir gerų oro sąlygų išvystytas oro transportas. Geležinkeliai daugiausiai naudojami krovinių pervežimams, ypač kasybos pramonės produkcijos transportavimui į uostus, bei priemiestiniams keleivių pervežimams. Šalyje yra virš 100 jūrų uostų; naudingųjų iškasenų eksporto uostai pagal krovos apimtį – vieni didžiausių pasaulyje.
Autotransporto eismas Australijoje vyksta kairiąja kelio puse. Kelių tinklas skirstomas į valstybinių, valstijų ir vietinių kelių kategorijas. Bendras kelių ilgis – 874 tūkst. km, iš jų 381 tūkst. km su kieta danga, 284 tūkst. km – žvyrkeliai. Likusieji – nuo augmenijos išvalytos trasos atokiuose šalies regionuose. Automagistralių ilgis – 2 902 km (2015 m.). Didžiausią kelių tinklą turi Kvinslandas, asfaltuotų kelių daugiausia Naujajame Pietų Velse.
Automagistralių (Freeways) yra visose valstijose, išskyrus Šiaurės teritoriją, tankiausią jų tinklą turi Viktorijos valstija. Automagistralėmis sujungti Sidnėjus ir Melburnas su atšaka į Kanberą bei, iš dalies, Sidnėjus ir Brisbanas (atskiri ruožai – dviejų juostų kelias). Trumpesni ruožai nutiesti pagrindinėmis kryptimis iš visų penkių didmiesčių, taip pat ir prie Niukaslo, Taunsvilio, Kernso, Hobarto, Lonsestono bei nuo Devonporto iki Bernio. Atskiri miesto automagistralių ruožai Sidnėjuje, Melburne ir Brisbane – mokami.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Greta universiteto sumontuotas skeletas Mėlynasis banginis (lot. Balaenoptera musculus, angl. Blue Whale, vok. Blauwal) – raukšlėtųjų banginių (Balaenopteridae) šeimos žinduolis.
Mėlynasis banginis užauga iki 33 m ilgio ir 150 tonų. Tai didžiausias žinomas kada nors Žemės istorijoje egzistavęs gyvūnas (didžiausi dinozaurai užaugdavo iki 90 tonų). Skirtingai nuo gana „kresno“ sudėjimo smulkesnių banginiu, kūnas lieknas. Oda šviesiai pilkos spalvos su melsvu atspalviu, turi šiek tiek plaukų. Suaugusio banginio burnoje būna apie 300 maždaug metro ilgio raginių juostelių (banginio ūsų). Jie padeda košti vandenį ir sudaryti daugiausia iš keratino, panašiai kaip ir žmonių plaukai bei nagai. Ryklė gana siaura, banginis negali praryti nieko didesnio nei pliažo kamuolys. Smegenys kaip tokiam dideliam gyvūnui palyginti mažos (apie 7 kg). Užpakalinėje kūno dalyje, prie uodegos, yra mažas nugaros pelekas. Trumpą laiką gali pasiekti iki 50 km/h greitį tačiau paprastai plaukia maždaug 20 km/h greičiu.
Maitinasi smulkiais vėžiagyviais, kurių gali suėsti daugiau kaip 6 tonas. Prieš gimdant mėlynieji banginiai migruoja į šiltesnius vandenis. Gimęs jauniklis yra 7 m ilgio ir sveria 2,5 tonos - tiek kiek visiškai užaugęs begemotas. Jauniklis žindomas 6-8 mėnesius, per dieną išgeria apie 400 litrų pieno. Mėlynieji banginiai gyvena pavieniui, poromis arba motinos kartu su jaunikliais. Jie nekuria didelių bendruomenių, sutinkamų kitose bangininių rūšyse. Manoma, kad gali gyventi iki 80 metų (vėliausiai tas pats banginis buvo stebėtas po 34 metų). Gamtoje vienintelis jų priešas yra orka, kurios paliktų randų aptinkama banginių kūnuose. Kaip dažnai orkoms pavyksta įveikti banginį, nėra žinoma.
Šios savaitės iniciatyva yra didžiausi ir mažiausi organizmai.
Daugiau…
|
|
