Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 193 028 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 193 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Lučianas Berijas

Lučianas Berijas (Luciano Berio, 1925 m. spalio 24 d. – 2003 m. gegužės 27 d.) – italų kompozitorius. Jis yra žinomas dėl savo eksperimentinio darbo (ypač dėl 1968 m. sukurtos kompozicijos Sinfonia ir jo serijos virtuozinių solinių kūrinių pavadinimu „Sequenza“), taip pat už novatorišką darbą elektroninėje muzikoje.

Luciano Berio gimė Onelijos mieste, Italijoje. Jis buvo mokomas skambinti fortepijonu, tėvas ir senelis buvo vargonininkais. Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo pašauktas į kariuomenę, tačiau jau pirmą dieną jis susižeidė ranką ir praleido ilgą laiką karinėje ligoninėje. Po karo Berijas studijavo Milano konservatorijoje, Džiulijo Čezaro Paribenio ir Džiordžijo Gedinio klasėse. Jis negalėjo toliau mokytis skambinti pianinu dėl sužeistos rankos, todėl pasirinko studijuoti kompoziciją. 1947 m. Pasirodė pirmasis viešas jo vieno kūrinių fortepijono rinkinys. Tuo metu susipažino su amerikiečiu kilmės mecosopranu Keiti Berberian, su kurią susituokė netrukus baigęs mokslus (1964 m. išsiskyrė). Berijas parašė keletą kūrinių, kuriuose išskirtinai išnaudojo savo žmonos balsą.

1951 m. jis persikėlė į JAV, kur mokėsi Tanglvudo muzikos centre, Luidžio Dalapikolos klasėje. Ten jis susidomėjo dodekafonijos technika. Nuo 1954 iki 1959 m. jis lankė Naujosios muzikos kursus Darmštate, kur susipažino su Pjero Bulezo, Karlhainco Štokhauzeno, Djordi Ligečio ir kitais žymiais to meto avangardo stiliaus kompozitoriais. Susidomėjęs elektronine muzika, jis 1955 m. įkūrė eksperimentinę „muzikinės fonologijos studiją“ (it. Studio di Fonologia Musicale). Į studiją buvo kviečiami žymūs kompozitoriai (Džonas Keidžas ir kt.). Taip pat pradėjo leisti žurnalą apie elektroninę muziką Italijoje Incontri Musicali. 1966 m. Jis laimėjo Italijos premiją už darbą „Laborintus II“. 1968 m. Su dideliu triumfu įvyko „Simfonijos“, kuri vėliau tapo garsiausiu kompozitoriaus kūriniu, premjera, parašyta aštuoniems balsams ir orkestrui. Simfonija skirta 125-osioms Niujorko filharmonijos orkestro metinėms ir Leonardui Bernšteinui. Premjerą atliko Niujorko filharmonijos orkestras ir „The Swingle Singers“ diriguojant pačiam autoriui. 1965–1972 metais jis dėstė kompoziciją ir įkūrė Naująjį muzikos ansamblį Niujorko muzikos mokykloje Juilliard. 1972 m. grįžo į Italiją. Nuo 1974 iki 1980 m. Jis buvo Paryžiaus IRCAM elektroakustinio muzikos skyriaus direktorius. 1987 metais jis įsikūrė Florencijoje. Nuo 1994 iki 2000 m. Jis buvo garbės kompozitoriumi Harvardo universitete.

Daugiau…


Naujienos

  • Gruodžio 16 d. prancūzų kilmės Salome Zurabishvili inauguruota Gruzijos prezidente.
  • Gruodžio 15 d. Kijeve įkurta suvienyta Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia, nepriklausoma nuo Maskvos.
  • Gruodžio 15 d. Australija pripažino Vakarų Jeruzalę Izraelio sostine.
  • Gruodžio 14 d. Airijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo pirmą kartą šalyje legalizavo abortus.
  • Gruodžio 13 d. „Virgin Galactic“ kosminio turizmo erdvėlaivis pakilo iki kosmoso ribos 80 km aukštyje.
  • Gruodžio 13 d. Lietuvos žemdirbiai Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.


gruodžio 16 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Peipsi põhjarannik.jpg
Peipaus-Pskovo ežeras
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Estai (est. eestlased) – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams. Gyvena daugiausia Estijoje ir kalba estų kalba. Nors tradiciškai estai grupuojami su Baltijos šalimis – Latvija ir Lietuva – iš tiesų jie lingvistiškai ir etniškai nesusiję.

Estijos teritorijoje žmonės pirmą kartą apsigyveno prieš 10 000 metų, kai iš ten pasitraukė ledynas. Nors nėra tiksliai žinoma kokia kalba kalbėjo pirmieji gyventojai, tačiau manoma, kad finougrų kalbos atstovai, iš kurių kilo dabartinė estų kalba, ten atsikėlė prieš 5000 metų. Kita vertus, kai kurie lingvistai mano, kad finougrai į šią teritoriją atsikėlė tik ankstyvajame bronzos amžiuje, 1800 m. pr. m. e. Maždaug iki XIX amžiaus vidurio, estai save vadino Maarahvas tautovardžiu, kas reikštų – žemės žmonės. Ir tik nuo XIX amžiaus antrosios pusės, estai save ėmė vadintis dabar mums visiems žinomu eestlased (estai) tautovardžiu. Pavadinimas Eesti, arba Estija, siejamas su Aesti (aisčiai), kurį 98 m. panaudojo romėnų istorikas Tacitas, įvardindamas tautas, gyvenančias į šiaurės rytus nuo Vyslos.

Nors estų tautinė savimonė išplito XIX a. per tautinį atgimimą, kai kuriais atvejais ji pasireiškė ir anksčiau. Biblija buvo išversta 1739 m., o knygų ir brošiūrų skaičius padidėjo nuo 18 1750 m. iki 54 1790 m. Amžiaus pabaigoje daugiau nei pusė Estijos valstiečių mokėjo skaityti. Pirmieji universitetus baigę intelektulai, save laikę estais pasirodė po 1820 m. Tarp jų buvo Friedrich Robert Faehlmann (17981850 m.), Kristjan Jaak Peterson (18011822 m.) ir Friedrich Reinhold Kreutzwald (18031882 m.). Valdantis elitas vis dar kalbėjo vokiškai nuo XIII a. Baltijos vokietis Garlieb Merkel (1769–1850 m.) buvo pirmasis autorius, kuris su estais elgėsi kaip su tauta, kuri lygi kitoms, ir buvo įkvėpimo šaltinis estų tautiniam judėjimui, kurio modelis buvo Baltijos vokiečių kultūra iki XIX a. vidurio. Tuo metu estai tapo ambicingesni ir pradėjo linkti link suomių, kaip įkvėpimo tautiniam judėjimui ir kartais net latvių. Apie 1860 m. pradėjo nesitaikyti su vokiečių dominavimu. Iki rusifikacijos 1880 m. jie į Rusijos imperiją žiūrėjo teigiamai.

Estai turi stiprius ryšius su Skandinavija dėl kultūrinės ir religinės įtakos, kurią patyrė per vokiečių ir skandinavų valdymo metus. Estai save laiko Skandinavijos, o ne Baltijos tauta iš dalies dėl giminystės suomiams. Estijai tapus nepriklausomai po Pirmojo Pasaulinio karo Rusijos estams buvo pasiūlyta pilietybė. Iš 40 tūkst. Rusijos estų 37 578 grįžo į tėvynę (19201923 m.).

Šios savaitės iniciatyva yra straipsniai Estijos 100–mečiui.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga