Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 200 233 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Diuseldorfą ir Eseną jungiantis Mintarder Ruhrtalbrücke tiltas Miulheime Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Šiuolaikinių architektų susivienijimo pirmasis suvažiavimas 1928 m. (Ignatijus Milinis stovi aukščiausioje eilėje, penktas iš dešinės) Ignatijus Milinis, rus. Игнатий Францевич Милинис (1899 m. vasario 2 d. Rusijos imperijoje: Tomsko gubernijos Kansko apskrities Spaskojė kaime – 1974 m. sausio 9 d.) – TSRS laikais kūręs lietuvių kilmės Rusijos konstruktyvizmo architektas. Gimė Sibire, iš lietuviškų gubernijų atitremtų 1863 m. sukilėlių kaime. 1927 m. baigė Kijevo architektūros institutą ir toliau mokėsi Aukštajame dailės technikos institute (rus. Высший художественно-технический институт) Maskvoje. Būdamas pastarosios aukštosios mokyklos studentu paruošė Ukrainos TSR Vyriausybės namų Charkove (kartu su iš Vilniaus kilusiu Samuilu Kravecu (rus. Самуил Миронович Кравец), 1927 m.) ir Tarybų rūmų Charkove (1928 m.) projektus. 1929 m. įgijo Aukštojo dailės technikos instituto baigimo diplomą. Buvo žinomo to meto šalies konstruktyvizmo lyderio Moisiejaus Ginzburgo (rus. Моисей Яковлевич Гинзбург) pasekėju, priklausė jo vadovaujamai socialistinio apgyvendinimo sekcijai. M. Ginzburgui vadovaujant ir prisidėjus inžinieriui statybininkui Sergėjui Prochorovui (rus. Сергей Львович Прохоров), 1928–1932 m. jis projektavo ir vykdė architektūrinę priežiūrą statant TSRS Finansų liaudies komisariato tarnautojams skirtą gyvenamąjį namą, žinomą Narkomfino namo (rus. Дом Наркомфина) vardu. Pastatas išliko iki mūsų dienų, Tarptautinė paminklų apsaugos organizacija ICOMOS siūlo jį įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Pirmuoju stambiu įgyvendintu darbu tapo 1929–1933 m. I. Milinio paruoštas Metalurgijos gamyklos „Serp i Molot“ klubo Maskvoje projektas. Priklausė konstruktyvizmo ir funkcionalizmo architektus jungusiam Šiuolaikinių architektų susivienijimui (rus. Объединение современных архитекторов), 1928 m. dalyvavo pirmajame jo suvažiavime. 1929–1933 m. kartu su kolegomis suprojektavo ir dalyvavo statant Namus–komuną Maskvos Gogolio bulvare. Kiti stambesni Ignatijaus Milinio projektai šalies sostinėje: ZIL gamyklos darbuotojų namai Velozavodskaja gatvėje (1936–1937 m.), Naujųjų Kuzminkų mikrorajono užstatymas (1959–1964 m.). Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

spalio 28 d. įvykiai Lietuvoje 1993 − Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje buvo išduota pirmoji viza Rusijos piliečiui. Pasaulyje 1880 − žurnalas „Nature“ išspausdino Henrio Fauldso laišką „On the Skin-Furrows of the Hand“, kuriame pirmą kartą aprašytas pirštų antspaudų rinkimo būdas naudojant rašalą, bei pasiūlyti galimi jų taikymai, taip pat ir kriminalistikoje. 1943 − šią dieną neva vykdytas Filadelfijos eksperimentas. Keisti

Savaitės iniciatyva Kundos kultūros įrankiai, Estijos Istorijos muziejus Estijos istorija – Estijos teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių istorija nuo pirmųjų gyventojų įsikūrimo iki dabartinių laikų. Estijos istorija prasideda IX tūkst. pr.m.e., kai atsitraukus ledynui čia pasirodė pirmieji klajojantys medžiotojai ir rinkėjai. Pagal vieną iš teorijų III tūkst. pr.m.e. šioje teritorijoje pasirodė finougrų gentys, iš kurių kilę dabartiniai estai. XIII a. pradžioje dabartinės Estijos teritorijoje gyveno į ikivalstybinius politinius junginius susiorganizavusios estų gentys. Tuo metu jų užkariavimą ir krikštijimą pradėjo Kalavijuočių ordinas, čia pradėjęs kryžiaus žygius (1200-1227 m.). Iki 1227 m. vokiečių riteriai ir danai užkariavo dabartinės Estijos teritoriją. Nuo 1418 iki 1562 m. visa Estija įėjo į Livonijos konfederaciją. Šioje valstybėje vokiečių atvykėlių mažuma sudarė politinį, karinį, religinį ir intelektualinį elitą, valdė prekybą ir žemę. Vietiniai gyventojai finougrai užėmė žemesnįjį visuomenės sluoksnį ir ši situacija išliko iki pat 1917 m. XVI a. pradžioje ši valstybė perėjo į liuteronybę. Netrukus ji tapo varžymosi tarp kaimyninių Rusijos, Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valstybių objektu. Po 1558-1583 m. Livonijos karo dabartinės Estijos teritoriją prisijungė Švedija. Iš pradžių Švedijos valdovai nekvestionavo baltvokiečių dominavimo. Politika pasikeitė valdant Karoliui XI, tačiau reformų pastangas nutraukė Švedijos pralaimėjimas Rusijai Šiaurės kare. Nuo 1721 m. dviems šimtmečiams Estija tapo Rusijos imperijos dalimi. Rusijos imperijos laikotarpiu baltvokiečiai turėjo ribotą autonomiją, vokiečių kalba buvo švietimo ir administravimo kalba. Vokiečių kilmingieji žemvaldžiai valdė vietinius finougrus kaip baudžiaunininkus. Baudžiava panaikinta XIX a., iš dalies spaudžiant Rusijos valdžiai, iš dalies dėl Švietimo idėjų paplitimo tarp vokiečių kilmingųjų. Dalis pastarųjų, vadinamųjų estofilų, domėjosi estų kalba, kultūra ir istorija. XIX a. viduryje prasidėjo Estijos atgimimo laikotarpis. Estijos viduriniosios klasės intelektualai ėmėsi rinkti folklorą, gryninti kalbą; tai lėmė pirmųjų periodinių leidinių ir grožinės literatūros atsiradimą estų kalba. XIX a. pabaigoje estų kalba, paskatinta rusifikacijos pastangų, ėmė išstumti vokiečių kalbą, kuri iki tol buvo vienintelė elito naudojama kalba. Tuo pačiu metu išaugo estų valstiečių, turinčių žemės, skaičius. XX a. pradžioje estų politinės partijos ėmė kelti ribotos autonomijos ir lygaus statuso su vokiškai kalbančiaisiais reikalavimus. Po Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.), kuris sukėlė Rusijos imperijos subyrėjimą, Estija kaip ir kitos Baltijos šalys 1920 m. pasiekė nepriklausomybę po trumpo nepriklausomybės karo su Raudonąja Armija ir Baltijos vokiečių pajėgomis (Baltische Landeswehr). 1920 m. vasario mėn. sudaryta Tartu taikos sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Žemės, kurios tebebuvo valdomos vokiečių kilmingųjų buvo perdalintos valstiečiams ir sukurta parlamentinė respublika. Pastaroji, dėl Didžiosios depresijos gresiant populistiniam judėjimui, nuo 1934 m. transformavosi į pusiauautoritarinį režimą. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pagal 1939 m. slaptuosius Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimus Estija pateko į sovietų įtakos sferą. Sovietų Sąjunga 1940 m. šalį okupavo ir aneksavo. Ilgus šimtmečius Estijoje dominavusi baltvokiečių mažuma repatrijavo į Vokietiją. Antrojo pasaulinio karo metu Estiją 1941 m. okupavo Vokietija, Estija buvo įjungta į Ostlandą, kaip viena iš provincijų. 1944 m. šalį vėl okupavo Sovietų Sąjunga. Dalis gyventojų pabėgo, bijodami sovietų okupantų keršto. Prieš sovietų valdžią veikė partizaninis judėjimas. Sovietai iš esmės pakeitė Estijos visuomenę ir ekonomiką. Vykdyta industrializacija ir žemės ūkio kolektyvizacija. Estijoje susiformavo didelė rusų mažuma. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai Estija taikiai atgavo nepriklausomybę. Prasidėjo sparčios ekonomikos pertvarkos, naujų politinių ir ekonomikos institucijų kūrimas. Estija įstojo į NATO ir 2004 m. į Europos Sąjungą. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra prieš 30 m. rugpjūtį nepriklausomybę paskelbusios valstybės. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Spalio 28 d. Išskirta nauja priešistorinių žmonių rūšis – Homo bodoensis, gyvenęs Afrikoje prieš maždaug 500 000 metų.[1] Spalio 27 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė skiriantis Lenkijai 1 mln. eurų baudą kasdien, kol nebus pašalinta Aukščiausiojo teismo teisėjų disciplinavimo kolegija.[2] Spalio 26 d. Mesjė 51 galaktikoje galimai atrasta pirmoji egzoplaneta, esanti už mūsų galaktikos ribų.[3] Spalio 24 d. Sudane įvyko karinis perversmas.[4] Spalio 23 d. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pranešė, kad 10 ambasadorių Turkijoje bus paskelbti „persona non grata“.[5] Spalio 22 d. Etiopija ketvirtą dieną iš eilės surengė antskrydžius prieš Tigrajų regiono sostinę Mekelę.[6] Spalio 20 d. Sacharovo premija skirta įkalintam Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui.[7] Spalio 19 d. Latvija iki 2022 m. vasario 10 d. pratęsė prie sienos su Baltarusija galiojančią ekstremaliąją padėtį.[8] Spalio 18 d. Graikijoje įžiebta Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnis.[9] Spalio 18 d. Žaliojo Kyšulio prezidento rinkimus laimėjo opozicijos kandidatas Josia Maria Neves.[10] Spalio 16 d. Su naująja Kinijos kosmine stotimi „Tiangong“ susijungė erdvėlaivis „Shenzhou 13“, skraidinęs 3 įgulos narius.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga