Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 196 603 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 196 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Garsaus skandalo herojai – Bilas Klintonas ir Monika Levinski (1997)

Sensacionalizmas (nuo lot. sensatio, 'pojūtis') – žiniasklaidos priemonių redakcijų taikomas būdas nušviesti įvykių naujienas ir temas, kai tekstas yra perdedamas, įvykių įspūdžiai pateikiami šališki, privedantys prie manipuliacijos istorijos tiesa. Sensacionalizmo idėja yra pateikti hiperbolizuotą informaciją apie nereikšmingus dalykus ir įvykius, kurie nedaro jokios įtakos visai visuomenei, tačiau žadina žiniasklaidos produktų vartotojų dėmesį. Šališkas naujienų, vertingų temų pristatymas trivialiai ar geltonosios spaudos maniera prieštarauja profesionaliosios žurnalistikos standartams.

Niujorko universiteto žurnalistikos ir masinės komunikacijos profesorius Mitchell Stephens savo knygoje „A History of News“ pažymi, kad sensacionalumas buvo sutinkamas jau Senovės RomosActa Diurna populi romani“ („Romos žmonių kasdieniai įvykiai“) – lentelėse su įrašais, kurie yra oficialūs romėnų naujienų šaltiniai nuo Julijaus Cezario laikų. Tokie pranešimai su iškraipytais faktais buvo skirti neraštingiems visuomenės sluoksniams. Taip pat sensacionalizmo pavyzdžių galima rasti XVIXVII a. knygose, kurių tikslas buvo „pristatyti moralės pamokas“. Anot M. Stephens, naujienų sensacingumas galėjo padėti leidiniams pritraukti naują auditoriją, nes naujienos tapo įdomios žemesnei klasei, kuriai trūko patikimos informacijos apie politiką ir ekonomiką. Sensacionalumas tam tikru mastu prisidėjo prie to, kad padidėjo skaitytojų susidomėjimas naujienomis.

Sensacionalizmo metodai apima sąmoningą įvykio reikšmės mažinimą, emocijų lygį, faktų nenuoseklumą, tyčinį informacijos nutylėjimą, nepagrįstumą ir veiksmus, skirtus patraukti auditorijos dėmesį. Nereikšminga informacija ir įvykiai kartais pateikiami iškreiptai ir perdėtai kaip svarbūs. Tai dažnai apima pasakojimus apie asmenų ar nedidelių žmonių grupių veiksmus, kurie, palyginti su tikrai reikšmingais, globaliais įvykiais, yra visiškai nesvarbūs. Be to, vien tik tokios istorijos negali paveikti visuomenės, jos pateikiamos taip, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį.

Nors žiniasklaidos priemonės turi laikytis laisvo žodžio principų, tačiau neretai nuo jų nukrypsta ir gali atstovauti tam tikriems interesams. Žiniasklaidos turinys yra labai sąlygojamas socialinio konteksto, nes vyrauja supratimas, kad sensacijos patinka žiniasklaidos vartotojams, kad būtent jos užkabina ir pritraukia. Vienas pagrindinių sensacionalizmo tikslų yra padidinti reitingus arba skaitytojų skaičių, dėl ko pabrangsta reklamos paslaugos leidinyje ir padidėja pelnas. Tradicinės informavimo priemonės suvokia reitingų reikšmę, todėl žurnalistai ieško būdų, kaip patenkinti auditorijos norus, nes tai svarbu siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą bei sėkmę.

Kartais dėl siekiamos materialinės naudos gali būti prarandamas žiniasklaidos objektyvumas. Viena iš žurnalistikos sričių politinėje ir socialinėje žiniasklaidoje yra žurnalistinis tyrimas, kuris turėtų būti atliekamas remiantis faktais, dokumentais ir kitais įrodymais. Žurnalistus ir redaktorius dažnai apkaltina sensacijų vaikymusi ir šmeižtu tie, kurių reputacijai buvo pakenkta tyrimo metu. Tačiau žurnalistai turi teisę atskleisti bet kieno reputaciją menkinančius faktus, jei šie patvirtinami neginčijamais įrodymais. Nepaisant to, žurnalistai kartais klaidingai remiasi nepatikima informacija iš nepatikimų anoniminių šaltinių, kurie žiniasklaidą naudoja asmeninės naudos siekimui, taip pat šmeižto ir spaudimo aukoms bei liudytojams paveikti.

Daugiau…


Naujienos


rugsėjo 20 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Kriaunų sen., Lithuania - panoramio (53).jpg
Kraštovaizdis Kriaunų apylinkėse (Rokiškio rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Pastatas Kaune, kuriame 1920 m. įkurta telegramų agentūra ELTA

ELTA – nacionalinė Lietuvos naujienų agentūra, įkurta 1920 m. balandžio 1 d. Kaune.

1919 m. šveicaras Juozas Eretas, dirbęs spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne, pakviestas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje (URM) patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą. Užsienio reikalų ministro Augustino Voldemaro įsakymu J. Eretas nuo 1920 m. kovo 8 d. paskirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA redaktoriumi (ELTA iššifruojama kaip Ereto Lietuvos telegramų agentūra). Dėl informacijos perdavimo būdo dauguma to meto naujienų agentūrų vadinosi telegramų agentūromis. ELTA buvo URM Informacijos skyriaus, nuo 1920 m. balandžio 1 d. Informacijos departamento padalinys. Nuo 1921 m. kovo 17 d. veikė kaip URM savarankiškas padalinys, nuo 1924 m. vasario 27 d. priklausė URM Politikos ir ekonominių reikalų departamentui, vėliau – Politikos departamentui. Nuo 1938 m. kovo 15 d. vėl veikė kaip URM atskiras padalinys.

Eltoje buvo užsienio, vidaus ir ekonominės informacijos skyriai, foto ir sporto tarnybos. 1920 m. agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, šalyje – apie 20. 1920–1940 m. ELTA palaikė tiesioginį ryšį su žymiausiomis užsienio agentūromis. Penkiais teletaipais buvo gaunamos žinios iš Reuters (Didžioji Britanija), DNB (Vokietija), Agence Havas (Prancūzija), Agenzia Stefani (Italija), TASS (SSRS) ir kitų agentūrų. Informacija anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo verčiama į lietuvių kalbą.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko vienintelė – rusų kalba. ELTA buvo prijungta prie bendros SSRS informacinių tarnybų sistemos – TASS’o. Vokiečių okupacijos metais (19411944 m.) neveikė. Nuo 1944 m. dirba Vilniuje. Nuo 1944 iki 1990 m. ELTA faktiškai buvo TASS padalinys: iš jos gaudavo vidaus ir užsienio žinias, per ją siųsdavo informacinius pranešimus kitų sovietinių respublikų bei užsienio šalių informacijos agentūroms.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susigrąžinti tiesioginiai ELTOS ryšiai su didžiosiomis pasaulio agentūromis. 1990–1995 m. ELTA buvo vyriausybinė nacionalinė informacijos agentūra, nuo 1995 m. – akcinė bendrovė. 2002 m. 50,86 proc. bendrovės akcijų įsigijo „MG Baltic Investment“. 2003 m. balandžio mėn. „MG Baltic Investment“ valdė 50,86 proc., valstybė – 39,6 proc., o koncernas „Achemos grupė“ – 6,75 proc. bendrovės akcijų. 2004 m. spalio mėn. 57,93 proc. naujienų agentūros akcijų paketą iš koncerno „MG Baltic“ už 5,764 mln. litų įsigijo bendrovė „Žinių partneriai“, kurių 90 proc. akcijų valdė „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus. 2006 m. 39,51 proc. naujienų agentūros akcijų pardavė Valstybės turto fondas. 2017 m. vasarą kontrolinį akcijų paketą įsigijo buvusi Darbo partijos narė Gitana Markovičienė.

Dabar ELTA ištisą parą siunčia ir gauna žinias iš Reuters, ITAR-TASS, DPA, AFP, XINHUA ir kt. agentūrų. Sistemingai keičiamasi informacijomis su kaimyninių šalių agentūromis – Estijos ETA, Latvijos LETA, Lenkijos PAP, Baltarusijos BELTA. Iš viso pasaulio ELTA gauna Europos fotonaujienų agentūros EPA fotoinformacijas. Savo korespondentus turi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Naujienų agentūros ELTA foto archyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, foto banke – apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų.

Šios savaitės iniciatyva yra žiniasklaida ir žurnalistika.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga