Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
1845 m. kaimas pirmą kartą pavaizduotas carinės Rusijos trijų varstų mastelio žemėlapyje. Iš rytų pusės kaimas ribojosi su senu Magūnų kaimu, kur savų valdų turėjo baronų Butlerių ir Engelhartų šaka, iki XIX a. pabaigos valdžiusi Gurių dvarelį. Tolėliau būta Gerkonyse Francūzevičių dvaro, o už keletos kilometrų – Dūkšto dvaro. Manoma, kad iš Dūkšto dvarininkų pirktos žemės atsiradęs kaimas. Pirkta žemė tarpusavy buvo dalinama į laukus ir laukelius, vadinamus „šniūrais“, „šniūraliais“. Tokia žemėvalda išliko iki pat skirstymosi į vienkiemius („kalionijas“), t.y. 1936 m. Kaime nuo seno daugiausiai gyveno Jakučiai.
Šio mėnesio regionas yra Vidurio vakarų Europa – vokietkalbės šalys. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Šakutė – stalo įrankis, skirtas įsmeigti, prilaikyti ne skystą maistą. Šakutę sudaro rankenėlė ir kitame gale esantys sujungti 2-4 smailūs dantys. Labiausiai paplitusios Vakarų pasaulyje ir jo kultūrinės įtakos sferoje esančiose šalyse, Rytų Azijoje vietoje šakučių dažnai naudojamos valgymo lazdelės. Maistas šakute gali būti persmeigiamas arba kabinamas plokštuma. Tam, kad būtų patogiau šakute kabinti maistą panašiai kaip šaukštu, smaigaliai šiek tiek palenkiami į viršų.
Pirmaisiais šakučių prototipais galima laikyti dvišakus pagalius skirtus kepti mėsai virš ugnies. Mažesnio dydžio jos vėliau buvo naudojamos ir virtuvėse maisto gaminimui, tačiau kaip stalo įrankiai nenaudotos.
Iki atsirandant šakutėms europiečiai naudojosi tik peiliais ir šaukštais, paprastai maistą imdavo rankomis, kartais naudodavosi dviem peiliais. Pirmą kartą šakutė rašytiniuose šaltiniuose minima IX a.. Pradžioje turėjo tik du smaigalius. Nedidelės tridantės šakutės atsirado Artimuosiuose Rytuose, pirmiausia Bizantijoje, iš kur per vedybas tarp monarchų dinastijų pateko į vėlyvojo Renesanso Italiją. Europoje šakutės ilgai negalėjo įsitvirtinti, nes pasirodžius pirmosioms šakutėms XI a. jos buvo bažnyčios uždraustos. Tai buvo grindžiama tuo, kad Dievo duotas maistas turi būti valgomas Dievo duotais pirštais. Italijoje šakutės išpopuliarėjo XIV a., o iki XVII a. tapo privalomu stalo įrankiu aukštuomenėje ir tarp miestiečių.
Šiaurės Europoje šakutė pasirodė žymiai vėliau. Pirmą kartą anglų kalba aprašė Thomas Coryat savo knygoje apie kelionę po Italiją 1611 m., tačiau Anglijoje šakutė plačiau paplito tik XVIII a.. Šakutė su išlenktais smaigaliais pasirodė Vokietijoje XVIII a. XIX a. pradžioje įprastos šakutės buvo keturiais smaigaliais.
Vikisritys
