Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 203 109 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Šverino pilis, Meklenburgas-Pomeranija,  Vokietija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Lietuva (oranžinė) ir Kataras (žalia) pasaulio žemėlapyje Kataro ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Kataro ir Lietuvos. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d. Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės, taip pat abi 2022–2024 m. laikotarpiui buvo išrinktos į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Egipte, o Katarui atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. 1971 m. Kataras paskelbė nepriklausomybę. Yra duomenų, kad SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos metais Kataras palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis. Diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių užmegzti 1992 m. lapkričio 25 d. 1997–1998 m. Kataras Lietuvai buvo akreditavęs savo ambasadorių. Vis dėlto 1998–2010 m. laikotarpiu ambasadorius Lietuvai akredituotas nebuvo ir tik 2010 m. akredituotas antrasis ambasadorius. Lietuva Katarui ambasadorių akreditavo 2011 m. vasarą. 2011 m. liepos mėnesį Lietuvoje lankėsi Kataro užsienio reikalų valstybės ministras Kalidas al Atija, o rugsėjo 23 d., likus dienai iki Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Niujorke (JAV) susitiko su Kataro ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru šeichu Hamadu bin Džasimu bin Džaberu al Taniu bei aptarė dvišalių santykių plėtojimo perspektyvas ir ekonominių ryšių sustiprinimą. Iki šiol yra įvykęs vienas aukščiausio lygio dvišalis Lietuvos ir Kataro vadovų susitikimas. 2012 m. balandžio 29 d. su darbo vizitu Katare lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kur susitiko su Kataro Emyru šeichu Hamadu Bin Khalifu Al Thani ir kitais šalies atstovais. Vizito metu Kataro vadovams buvo pristatytas Lietuvoje statomas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ir aptartos dujų tiekimo galimybės į Lietuvą. Kartu su Lietuvos prezidente Katare taip pat lankėsi energetikos ministras Arvydas Sekmokas, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis ir suskystintų gamtinių dujų terminalo direktorius Rolandas Zukas. Su šiais klausimais susijusios derybos rugsėjo 3–4 d. vyko Kataro sostinėje Dohoje. 2014 m. birželio 10-11 d. Atėnuose (Graikija) vykusiame ES ir Arabų Lygos susitikime dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, renginio paraštėse susitikdamas su Kataro užsienio reikalų ministru. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

birželio 27 d. įvykiai Lietuvoje 1922 − įkurta Kauno meno mokykla. 1992 − įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Tarybos baigiamasis posėdis, kuriame nuspręsta nutraukti organizacijos veiklą. 2004 − įvyko Prezidento rinkimų antrasis ratas, kurį laimėjo Valdas Adamkus. Pasaulyje 1806 − Napoleono karai: britai užėmė Ispanijai priklausiusias Buenos Aires. 1954 − Netoli Maskvos esančiame Obninske pradėjo veikti pirmoji pasaulyje atominė elektrinė. 1966 − Be kraujo praliejimo valdžią Argentinoje užėmė karinė chunta. 1967 − Londono rajone Enfylde įrengtas pirmasis bankomatas. 1991 − Prasidėjo Dešimties dienų karas, kai praėjus dviem dienoms po Slovėnijos nepriklausomybės paskelbimo į šalį įžengė Jugoslavijos kariuomenė. Keisti

Savaitės iniciatyva Pirmojo nufilmuoto filmo „Nauja viltis“ (epizodas IV, 1977 m.) plakatas. Žvaigždžių karai (angl. Star Wars) – fantastikos filmų serija, sukurta scenaristo, prodiuserio ir režisieriaus Džordžo Lukaso (George Lucas). Šešių filmų serija prasidėjo 1977 m. filmu „Žvaigždžių karai: epizodas IV – nauja viltis“ (Star Wars Episode IV: A New Hope). „Žvaigždžių karai“ tapo populiariosios kultūros fenomenu: pagal filmus rašomos knygos, kuriami komiksai, serialai, video žaidimai, pardavinėjama atributika. „Žvaigždžių karų“ veiksmas vyksta „seniai seniai tolimoje galaktikoje“. Žvaigždžių karų fabuloje randama tipiškų tiek mokslinei fantastikai, tiek klasikinei mitologijai būdingų motyvų. Žvaigždžių karai taip pat laikomi tipišku mokslinės fantastikos subžanro – kosminės operos – pavyzdžiu. Džordžui Lukasui „Žvaigždžių karų“ idėja kilo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Filmuojant kilo daug problemų, todėl dauguma kritikų bei žiūrovų baiminosi visiško filmo žlugimo, tačiau 1977 m. pasirodęs filmas „Žvaigždžių karai“, vėliau gavęs „Epizodo IV – naujos vilties“ pavadinimą, tapo tikra sensacija. „Žvaigždžių karų“ serijos istorija pasibaigė 2005 m. gegužės 19 d. trečiojo epizodo pasirodymu. 1975 m. pradėto ir nebaigto statyti Alejandro Jodorowsky režisuoto filmo „Dune“ dalyviai (Mick Jagger, Alain Delon, Geraldine Chaplin ir kt.) prisimena, jog projektui žlugus, filmui sukurtos scenografijos ir kostiumo koncepcija, buvo perimta Holivudo prodiuserių ir davė pradžią didelės komercinės sėkmės susilaukusiam filmui „Žvaigždžių karai“. Iš pradžių Lukasas šešių filmų įvykius aprašė vieno filmo scenarijumi, tačiau vėliau nusprendė istoriją padalinti į epizodus. Sklando gandai apie trečiąją trilogiją, kurioje turėtų būti pasakojama apie Galaktikos imperijos žlugimą bei Naujosios Respublikos iškilimą, tačiau Lukasas tokių idėjų neplėtojo. Istorijos tęsiniui daug dėmesio skiria vadinamoji „išplėstinė visata“ (Expanded Universe). Pirmieji filmai buvo filmuojami, be kitų vietų, „Elstree“ studijoje Hertfordšyre, Anglijoje. „Pavojaus šešėlis“ filmuotas „Leavesden“ studijoje, o II ir III epizodai – Sidnėjuje. Tatuiną „Naujoje viltyje“, „Džedajaus sugrįžime“, „Pavojaus šešėlyje“, „Klonų atakoje“ ir „Sitų keršte“ atstojo Tunisas. Ištobulėjus kompiuterinėms technologijoms, Lukasas šiek tiek perdirbo senuosius filmus. 1997 m. ir 2004 m. išleistos naujos IV ir VI epizodų versijos. Patobulinta ne tik vaizdo bei garso kokybė: atsirado šiek tiek naujų efektų. Kai kurie pakeitimai netgi susiję su personažų paveikslais. Pavyzdžiui, 1977 m. versijoje Hanas Solo bare paprasčiausiai ima ir nušauna ateivį, vardu Grydo. 1997 m. versijoje Grydo šauna pirmas, o Hanas šauna gindamasis. Filmo gerbėjai papriekaištavo, kad ankstesnėje versijoje Hanas pasirodo šiurkštesnis ir todėl įtikinamesnis. Todėl 2004 m. versijoje abu veikėjai šauna tuo pačiu metu. 2004 metų versija (DVD) pasižymi labai pagerinta vaizdo kokybe. Naudojant 600 Mac kompiuterių buvo nuskenuotos visos senų filmo dalių juostos aukštos kokybės skaitytuvais. Po skanavimo filmai buvo apdirbti daugelio žmonių, naudojant įvairius efektus. ShoWest konferencijoje 2005 m. Lukasas pažadėjo išleisti 3D versijas visų „Žvaigždžių karų“ filmų, pradedant „Nauja viltis“ 2007 metais. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra „Žvaigždžių karai“. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Birželio 25 d. Somalio parlamentas pritarė premjero Hamza Abdi Barre kandidatūrai.[1] Birželio 24 d. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino įpareigojimą visoms valstijoms užtikrinti moterų teisę į abortus.[2] Birželio 23 d. Ukrainai ir Moldovai oficialiai suteiktas ES kandidatės statusas.[3] Birželio 23 d. JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad amerikiečiai turi teisę nešiotis šaunamuosius ginklus viešumoje, valstijos negali šios teisės riboti.[4] Birželio 22 d. Bulgarijos vyriausybė parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo.[5] Birželio 22 d. Afganistane per žemės drebėjimą žuvo mažiausiai 1000 žmonių.[6] Birželio 21 d. džihadistai centrinėje Malio dalyje nužudė virš 130 civilių.[7] Birželio 21 d. žlugo Izraelio valdančioji koalicija.[8] Birželio 20 d. Kolumbijos prezidentu išrinktas kairiųjų pažiūrų buvęs Bogotos meras Gustavo Petro.[9] Birželio 19 d. Dalia Grybauskaitė Vokietijoje buvo apdovanota Pasaulio ekonomikos apdovanojimu.[10] Birželio 18 d. Dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje protestavo, reikalaudami surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga