Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
205 811 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Gladys Pearl Baker

Gledis Perl Beiker Mortensen Eli (angl. Gladys Pearl Baker Mortensen Eley, mergautinė pav. Monroe, 1902 m. gegužės 27 d. Pjedras Negrasas, Meksika – 1984 m. kovo 11 d. Geinsvilis, JAV) – amerikiečių aktorės Merilin Monro motina.

Gledis Perl Monro gimė 1902 m. gegužės 27 d. Pjedras Negrase, Meksikoje. Jos motina, Dela Mei Monro (Della Mae Monroe, mergautinė pav. Hogan), buvo kilusi iš Arkanzaso, o tėvas, Otisas Elmeris Monro (Otis Elmer Monroe), buvo pradedantysis dailininkas iš Indianapolio, dirbęs nacionaliniame geležinkelyje. Netrukus šeima išvyko į Los Andželo apygardą ir Otisas pradėjo dirbti geležinkelio bendrovėje „Pacific Electric Railway Co“.

1917 m. Gledis ištekėjo už Džasperio Niutono Beikerio (Jasper Newton Baker, 1886–1951), jiems gimė sūnus Robertas Kermitas (Robert Kermit, 1918–1933), o vėliau duktė Bernis Ines Gledis (Berniece Inez Gladys, 1919–2014). Dėl užgauliojimų 1921 m. Gledis padavė vyrą skyryboms, o jis pagrobė vaikus ir užaugino juos savo gimtajame Kentukyje.

1924 m. Gledis Beiker ištekėjo už norvegų imigranto Martino Edvardo Mortenseno (Martin Edward Mortensen, 1897–1981). Juodu išsiskyrė 1928 m., o prieš tai kino kompanijoje „RKO Pictures“ ji buvo užmezgusi romaną su savo viršininku Čarlzu Stenliu Gifordu (Charles Stanley Gifford, 1898–1965). Dirbdama pas Gifordą negatyvų karpytoja ji pastojo ir 1926 m. birželio 1 d. Los Andželo apygardos ligoninėje pagimdė savo trečią, paskutinį vaiką Merilin Monro. Dažnai būdavo spėjama, kad Merilin Monro tėvas yra Gifordas, nors tėvo tapatybė buvo neaiški iki 2022 m., kai Gifordo tėvystę patvirtino DNR tyrimai. Norma Džyn (Merilin Monro) gimimo liudijime įregistruota kaip Mortenson, panaudojant oficialaus Gledis vyro pavardę (tiesa, ji parašyta su klaida), o Mortenseno gyvenamoji vieta pažymėta kaip nežinoma. Norma Džyn buvo pakrikštyta Baker pavarde, nes jos močiutė Dela norėjo nuslėpti neteisėtą dukraitės gimimą. Netrukus po to Dela Monro mirė nuo širdies smūgio. Gledis tėvas Otisas dingo 1929 m. spalį ir 1955 m. buvo paskelbtas mirusiu.

Daugiau...

gruodžio 5 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Du kariniai blokai Šaltojo karo metu:
     NATO
     VSO

Šaltasis karas (angl. Cold War, rus. холо́дная война́) (1946–1991 m., nors faktiškai konfrontacija baigėsi jau 1989 m.) – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 iki 1991 m. (45 metus).

Sąvoka „karas“ čia yra sąlyginė, nes ši konfrontacija nebuvo karas tiesiogine to žodžio prasme. Viena iš pagrindinių konfrontacijos sudedamųjų dalių buvo ideologija. Abi supervalstybės siekė pertvarkyti pasaulį pagal savo ideologines nuostatas – kapitalistines iš vienos pusės ir socialistines iš kitos. Laikui bėgant konfrontacija tapo abiejų šalių ideologijos dalimi ir padėjo karinių-politinių blokų lyderiams konsoliduoti aplink save sąjungininkus „išorės priešo akivaizdoje“.

Vidinė konfrontacijos logika reikalavo, kad šalys dalyvautų konfliktuose ir kištųsi į įvykius visame pasaulyje. JAV ir TSRS pastangos visų pirma buvo nukreiptos į dominavimą politinėje sferoje. Iš pat pradžių konfrontacija lėmė abiejų supervalstybių militarizaciją.

Antrojo pasaulinio karo metais JAV ir Sovietų Sąjunga (kartu su Didžiąja Britanija) buvo sudariusios sąjungą prieš nacių Vokietiją, tačiau po karo šios dvi supervalstybės viena kitą laikė didele grėsme. SSRS, kartu su okupuotomis ir aneksuotomis valstybėmis bei savo sąjungininkėmis, sudarė Rytų bloką. Per karą nuniokotas Vakarų Europos valstybes pagal Maršalo planą padėjo atkurti Jungtinės Amerikos Valstijos. Kaip alternatyvą Maršalo planui, Sovietų Sąjunga įkūrė Ekonominės savitarpio pagalbos tarybą (ESPT). 1949 m., remiantis Trumeno doktrina, JAV įkūrė tarptautinę gynybinę sąjungą NATO. Rytų blokas į šį vakarų žingsnį atsakė 1955 m. įkurdamas Varšuvos sutarties organizaciją. Taip JAV ir TSRS sukūrė savo įtakos sferas, kurios buvo įtvirtintos kariniais-politiniais blokais – NATO ir VSO.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Šaltasis karas.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga