Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Paliūniškio dvaras – buvusio dvaro sodyba, kurios fragmentai išlikę Paliūniškio kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, netoli kelio 191 Paliūniškis–Vabalninkas , pasukus nuo Paliūniškio tilto per Lėvens upę. Dvarvietė yra jos kairiajame krante, ties ta vieta, kur upė daro vingį į pietų pusę, jos viršutinėje terasoje.
Abipus upės, aplink dvarą įsikūrusi Paliūniškio gyvenvietė. Paties dvaro nelikę, jį atstoja naujas šiuolaikinis pastatas – panevėžiečių verslininkų įkurta kaimo turizmo sodyba. Paliūniškio dvaro sodybos fragmentai nuo 1992 m. įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą. Iki šiol dvaro ansamblį sudaro 5 ūkinės paskirties statiniai bei I Pasaulinio karo vokiečių karių kapai, išsidėstę 131 638 m² dydžio teritorijoje.
Paliūniškio dvaras minimas nuo 1595 m. Upytės teismo aktuose, priklausė Vabalninko karališkajam dvarui. Tuomet teismas nagrinėjo Krinčino savininkės valstiečių šeimos, pabėgusios iš Paliūniškio į Vabalninko dvarą, klausimą. XVIII a. pabaigoje Paliūniškio dvaras perėjo Lenkijos iždo nariui F. Mošinskiui, kuris buvo trečias pagal turtingumą žemvaldys Upytės paviete. Jam mirus, 1817 m. Paliūniškis atiteko grafui Severinui, vėliau valstybės patarėjui L. Potociui. Apie 1860 m. Paliūniškio dvare gyveno 17 gyventojų. Potockio išsipirktą dvarą 1869 m. paveldėjo inžinierių ir tiltų statytojų giminės atstovas Valerijonas Kerbedis. Tuomet dvaras valdė 345 dešimtines tinkamos ir 52 dešimtines netinkamos žemės bei 705 dešimtines miško. XIX a. pabaigoje dvaro šeimininkais tapo Kerbedžių giminaičiai Malinskai.
Apie 1910-1912 m. įveistas parkas. Dvaro parke per Pirmąjį pasaulinį karą buvo laidojami čia įsteigtoje ligoninėje mirę sužeisti vokiečių kariai. 1923 m. dvarui priklausė 14 ūkinių kiemų ir 156 gyventojai. Tarpukaryje nusavintos turtingo dvarininko žemės. Jos buvo išdalytos devyniems to panorusiems dvaro darbininkams – visiems po dešimt hektarų. Paliūniškio dvaras sodiečių atmintyje išlikęs kaip turėjęs pažangos siekusius šeimininkus. Dvaro rūmai buvo mediniai, nepasižymėjo prabanga. Ūkiniai pastatai atrodė geriau nei gyvenamasis rūmas, nes šeimininkai dėmesį kreipė darbui, o ne tuščioms pramogoms. Sodyboje stovėjo labai aukštas svirnas, buvo didelės daržinės, klojimas. Atokiau, už Paliūniškio miško, veikė plytinė, kurioje dirbo dvaro ir samdyti darbininkai.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Ritminė gimnastika – aciklinė sudėtingos koordinacijos gimnastikos sporto šaka. Joje dažniausiai varžosi tik moterys. Kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sporto šaka vadinama ir menine gimnastika.
Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje Rusijos Sankt Peterburgo Marijos teatre. Pirmosios varžybos įvyko 1941 m. Leningrade. 1948 m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po Antrojo pasaulinio karo sporto šaka ėmė plisti Rytų Europos valstybėse. 1960 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o 1962 m. meninę gimnastiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. 1963 m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, 1976 m. Europos čempionatas. Nuo 1984 m. ritminė gimnastika yra olimpinė sporto šaka. Meninė gimnastika taip pat populiari Bulgarijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Ispanijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Izraelyje, Kanadoje.
Daugiausia Azijos valstybėse – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, taip pat JAV, Kanadoje meninę gimnastiką kultivuoja ne tik moterys, bet ir vyrai. 2005 m. įvyko pirmasis pasaulio vyrų meninės gimnastikos čempionatas.
Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastės pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, šokdyne, kamuoliu, lanku, kuokelėmis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, jų metu vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas. Sporto šakoje svarbūs acikliniai (nepasikartojantys) judesiai, kurie vertinami kaip vienas užbaigtas aktas. Šie judesiai nuo kitų išsiskiria atlikimo trumpumu ir didžiule formų įvairove. Ritminė gimnastika taip pat turi baleto ir šokio elementų. Varžybos organizuojamos ant kvadratinio 13 m ilgio ir pločio kilimo. Dalyvių pasirodymai vertinami 30 balų skalėje. Kartais meninėje gimnastikoje fiksuojami dopingo vartojimo atvejai, siekiant sumažinti dalyvių svorį.
Daugiau…
Šios savaitės iniciatyva yra gimnastika.
|
|
