Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 183 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Mariana Veriovkina (rus. Марианна Владимировна Верёвкина, vok. Marianne von Werefkin, 1860 m. rugpjūčio 29 d. (pagal Julijaus kal. – rugsėjo 10 d.) Tuloje – 1938 m. vasario 6 d. Askonoje) – iš Rusijos kilusi tapytoja, vokiečių ekspresionizmo atstovė.
Jaunystėje M. Veriovkina savo gyvenimą siejo su Lietuva, kūrybinį kelią pradėjusi nuo rusų realizmo. Vėliau linko į modernistinius meno ieškojimus. Jos paveikslams būdingi sąlygiški vaizdai, plastikos ekspresija, ryškių, atvirų spalvų koloritas. Pagrindiniai darbai saugomi meno kolekcijose: Fondazione Marianne Werefkin galerijoje Šveicarijoje, Lenbachhaus galerijoje Miunchene, Vysbadeno muziejuje.
M. Veriovkina gimė Rusijoje aukšto rango valstybės ir karo veikėjo Vladimiro Veriovkino (1821–1896) ir rašytojos, pedagogės Elizavetos Dragan (1834–1885) šeimoje. Ryšium su tėvo tarnyba, ji su šeima nuolat kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Kartu su šeima 1862 m. iš Tulos persikėlė į Vitebską, kur tėvas buvo paskirtas tarnauti karo komendantu. Dar vaikystėje, būdama aštuonerių metų, atvyko Į Lietuvą: 1868–1878 m. šeima gyveno Vilniuje, kur V. Veriovkinas buvo karo apygardos viršininku. 1872–1876 m. Vilniuje M. Veriovkina mokėsi Marijos mergaičių gimnazijoje (Мариинское высшее женское училище). 1879 m. išvažiavo į Liubliną, kur su tėvais gyveno iki išvykimo į Maskvą.
Nuo 1883 m. privačiai mokėsi pas dailininką Ilarioną Prianišnikovą Maskvos dailės, skulptūros ir architektūros mokykloje, taip pat tapė natiurmortus, vadovaujama Vasilijaus Polenovo. Po motinos mirties 1885 m. (palaidota Liepkalnio stačiatikių kapinėse) persikėlė į Sankt Peterburgą, kur tėvą paskyrė Petropavlovsko tvirtovės komendantu. Čia ji susipažino su Dailės akademijos profesoriumi, garsiu tapytoju Ilja Repinu ir tapo jo mokine.
1888 m. medžioklės metu įvyko nelaimingas atsitikimas: M. Veriovkina persišovė dešinės rankos delną, nuo to laiko mokėsi laikyti teptuką tarp smiliaus ir bevardžio piršto. Vysbadene ekponuojamas I. Repino paveikslas, kuriame pavaizduota M. Veriovkina su perrišta ranka. 1889 m. keliavo po Kaukazą. 1891 m. susipažino Aleksejumi Javlenskiu, kuris taip pat mokėsi pas I. Repiną. 1892 m. dalyvavo 20–ojoje „Peredvižnikų“ judėjimo parodoje. Tais pačiais metais I. Repinas puikiai atsiliepė apie M. Veriovkiną.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Sautlando (Teksasas) popieriaus gamykla ir joje pagamintas tvirtasis popierius, 1943 m.
Tvirtasis popierius, kraftpopieris (angl. kraft paper) – popierius, gaminamas iš kraftplaušienos naudojant kraftinį gamybos procesą. Paprastai taip vadinamas popierius, pagamintas iš nebalintos spygliuočių plaušienos, pagamintos kraftiniu virinimo būdu. Toks popierius paprastai yra tvirtesnis už pagamintą iš tos pačios medienos plaušienos, gautos naudojant kitus žinomus virinimo būdus.
Kraftplaušiena yra tvirtesnė už kitaip gaunamas plaušienos rūšis. Kituose cheminiuose plaušienos virimo būduose naudojamas sulfitinis procesas, kurio metu celiuliozės skaidulos degraduoja ir jų tvirtumas sumažėja. Mechaninėje plaušienos gamyboje dalis lignino lieka susijungęs su celiulioze. Kraftinis procesas pašalina didžiąją dalį medienos lignino. Mažas lignino kiekis didina kraftplaušienos tvirtumą, kadangi lignino hidrofobinės grupės silpnina vandenilinius ryšius tarp celiuliozės (ir hemiceliuliozės) skaidulų.
Kraftplaušiena yra tamsesnė už kitas plaušienos rūšis, tačiau ją galima išbalinti ir taip gauti labai baltą plaušieną. Visiškai išbalintas kraftplaušiena yra naudojama gaminti aukštos kokybės baltą popierių, kuris turi būti tvirtas, baltas ir atsparus geltimui.
Kraftpopieris gaminamas popieriaus mašinomis su vidutiniu veikimo greičiu. Jo gamyboje naudojama plaušiena paprastai yra kraftiniu būdu pagaminta kraftplaušiena iš spygliuočių medienos. Norint gauti didžiausio įmanomo tvirtumo kraftplaušieną reikia palaikyti optimalų sulfidinių jonų kiekį.
Kraftiniame procese galima naudoti įvairesnę žaliavą negu kituose plaušienos gamybos procesuose. Tinka bet kokia mediena, įskaitant labai sakingų spygliuočių medieną.
Normalus kraftpopieris yra tvirtas ir palyginti grubokas. Jo tempiamasis stipris didelis. Jo gramatūra būna 40–135 g/m2. Maišinis tvirtasis popierius yra porėtas, pasižymi dideliu tamprumu ir dideliu atsparumu plėšimui, skirtas pakuoti produktus, kuriems reikia tvirtos ir patvarios pakuotės. Šratinių medžioklinių šovinių popierinės tūtelės gaminamos iš kraftpopierio. Šis popierius turi turėti didelį tempiamąjį stiprį mašinine kryptimi, kuri sutampa su tūtelės išilginės ašies kryptimi. Skersine kryptimi popierius turi gebėti pailgėti. Tūtelėms susukti naudojamas 80–120 g/m2 gramatūros kraftpopieris, kurį po to apsuka sluoksniu 60–80 g/m2 kraftpopierio, kuris būna spalvotas, su atspausdintomis žymėmis ar tekstu.
Šios savaitės iniciatyva yra popierius ir kartonas.
Daugiau…
|
|
_-_1909.jpg)
