Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
199 417 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal wiki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių.

Vikipedijos tikslas – pateikti nemokamą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Rumpler C.I

Danziger Luftpost GmbHLaisvajame Dancigo mieste registruota aviakompanija, Vokietijos įmonės „Junkers Luftverkehr, GmbH“ ir jos kontroliuotos „Lloyd Ostflug GmbH“ dukterinė įmonė, veikusi 19211923 m. ir vykdžiusi pašto bei keleivių pervežimus tarp Vokietijos miestų, Dancigo, Baltijos šalių.

Pagal po I Pasaulinio karo Antantės nustatytas taisykles, tik Dancige registruoti orlaiviai turėjo teisę skraidyti per Tautų Lygos administruojamą „Lenkijos koridorių“, skyrusį pagrindinę Vokietijos dalį nuo Rytprūsių. Siekdama išnaudoti šią galimybę, viena didžiausių Vokietijos orlaivių gamybos įmonių Junkers Luftverkehr, 1921 m. vasario 26 d. per savo kontroliuotą Lloyd Ostflug GmbH įkūrė savo padalinį Dancige.

Iki 1923 m. įmonei vadovavo pirmasis generalinis direktorius ir vienas akcininkų Erhardas Milchas, atvykęs į Dancigą iš iširusios Karaliaučiaus policijos eskadrilės ir taip pradėjęs savo civilinę karjerą. Vėliau jis tapo Deutsche Lufthansa generaliniu direktoriumi bei Liuftvafės generalfeldmaršalu.

1922 m. vasarą kompanija, naudodama Junkers F.13 orlaivius, pradėjo tarptautinius keleivinius skrydžius į Karaliaučių ir Mėmelį. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. šis maršrutas buvo pratęstas į Rygą ir Taliną. Šį maršrutą 1923 m. pradėjo aptarnauti dar viena Dancige registruota aviakompanija – Danziger Lloyd Luftdienst. Danziger Luftpost skrisdavo tik maršruto dalį iki Rygos, kur keleiviai persėsdavo į Junkers iš dalies valdomos Estijos aviakompanijos Aeronaut ir Latvijos aviakompanijos Latvijas gaisa satiksmes AS orlaivius, skrendančius į Taliną ir Helsinkį.

Daugiau…

balandžio 20 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“

COVID-19 vakcina arba SARS-CoV-2 vakcina (liet. SŪRS-CoV-2 vakcina) – vakcina prieš SARS-CoV-2 virusą, COVID-19 ligos sukėlėją. Pirmoji vakcina buvo registruota Rusijoje 2020 metų rugpjūtį, Keliasdešimt vakcinos prototipų yra bandymų stadijoje. 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių. Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms SARS (liet. SŪRS) ir MERS (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso genomas (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų. Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje.

2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą Ad5-nCoV. Ja skiepijami tik kareiviai.

2020 m. rugpjūčio mėnesį masiniam naudojimui buvo patvirtinta antroji, Rusijos sukurta vakcina (Sputnik V arba Gam-COVID-Vac). Nors kitų šalių mokslininkai ir abejojo, ar ši vakcina deramai išbandyta (nebuvo paskelbta straipsnių apie jos klinikinius bandymus), Rusija jau ruošėsi pagaminti ne mažiau kaip 500 milijonus dozių vakcinos penkiose valstybėse.

Rugpjūčio pabaigoje naudojimui (tik didelės rizikos grupėms skiepyti) buvo patvirtinta trečioji, Kinijos firmoje Sinovac sukurta vakcina CoronaVac. Tai labiau klasikinė vakcina, pagaminta iš dirbtinai augintų virusų kurie paskui užmušami (inaktyvuojami).

Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui Pfizer/BioNTech vakciną, gruodžio 30 d. buvo patvirtinta AstraZeneca vakcina. Sausio 6 d. buvo patvirtinta Moderna vakcina. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvėjams.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra infekcijos, imunitetas ir skiepai.
Naujienos
  • Balandžio 20 d. Per kovas su sukilėliais šalies šiaurėje žuvo Čado prezidentas Idriss Déby.[1]
  • Balandžio 19 d. Gruzijos valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ ir opozicija pasirašė Europos Sąjungos remiamą susitarimą, skirtą užbaigti šalį ištikusiai politinei krizei. [2]
  • Balandžio 19 d. „Mars 2020“ misijos dronas Ingenuity pakilo į kelių metrų aukštį ir tapo pirmuoju kontroliuojamu skraidymo aparatu kitoje planetoje.[3]
  • Balandžio 19 d. Dvylika pajėgiausių Europos futbolo klubų pranešė kuriantys naują turnyrą – Europos Superlygą.[4]
  • Balandžio 18 d. Pranešama, kad reaguodama į internetinėje erdvėje vis pasikartojančius rasistinius išpuolius žaidėjų atžvilgiu, Anglijos „Premier League“ gegužės pradžioje planuoja socialinių tinklų boikotą.[5]
  • Balandžio 17 d. Kazachstano stepėje sėkmingai nusileido erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė, gabenusi du rusų kosmonautus ir NASA astronautę, kurie baigė pusmetį trukusią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje.[6]
  • Balandžio 16 d. Raulis Kastro pasitraukė iš Kubos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus pareigų, taip užbaigdamas šešis dešimtmečius trukusį savo šeimos valdymą.[7]
  • Balandžio 16 d. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino nuosprendžių kairiųjų pažiūrų eksprezidentui Lulai da Silvai panaikinimą, taip atverdamas jam kelią dalyvauti 2022 m. prezidento rinkimuose.[8]
  • Balandžio 15 d. Nepale suskaičiavus šarvuotuosius raganosius paaiškėjo, kad jų populiacija išaugo iki 752 ir yra didžiausia per daugiau nei 20 metų.[9]
  • Balandžio 15 d. Lietuvos kino centras paviešino Nacionalinių Lietuvos kino apdovanojimų nominantų sąrašą, daugiausiai kategorijų (12-oje) nominuotas Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“.[10]
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga