Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 193 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Silezijos geležinkelio stotyje Berlyne lūkuriuojantis 17.10 modelio garvežys. Jis ilgus dešimtmečius tarnavo kaip D 1/2 traukinio lokomotyvas. D 1/2 – greitųjų traukinių pora, šaudyklės principu 1895–1945 m. kursavusi tarp Vokietijos sostinės Berlyno ir Rytprūsių pasienio miestelio Eitkūnų.
Dar 1855 m. Prūsijos Ostbanas šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ (liet. „Kurjerinis traukinys 1“) galima įvardinti D 1/2 pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – Berlyno Ostbanhofo ir Karaliaučiaus Ostbanhofo – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į pastarąją stotį jis sugaišdavo 16 valandų ir 18 minutes, nuo 1882 m. kelionę pradėdamas ir baigdamas Berlyno Šarlotenburgo stotyje.
1895 m. Prūsijos valstybiniai geležinkeliai šį greitąjį traukinį įvardijo raide D. Iš Berlyno D 1 iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio D 2 išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš Berlyno šis keleivinis sąstatas važiuodavo per Kiustriną, Landsbergą prie Vartos, Dryzeną ir Šnaidemiulę. Pakeitęs garvežį, toliau keliaudavo per Konicą, Diršavą (čia vėl buvo keičiamas lokomotyvas), Prūsijos Stargardą, Marijenburgą, Elbingą, Braunsbergą, Karaliaučių, Tepliavą ir Vėluvą. Įsrutyje sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio susisiekimo vagonus tolyn tempdavo traukinys D 55/54. Eitkūnuose susiruošusius vykti į Rytus jis perduodavo stotin atvažiavusiam Rusijos imperijos traukiniui, o pats, įsilaipinęs rusišku plačiuoju bėgių keliu atvykusius keleivius, leisdavosi į atgalinį reisą. 742 km ilgio atkarpoje Berlyno Silezijos stotis–Eitkūnai 1914 m. tiesioginis vagonas kelyje užtrukdavo 11 valandų ir 18 minutes.
Pirmojo pasaulinio karo metu kaizerinės Vokietijos kariuomenė užėmė vakarines Rusijos gubernijas ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į europinę. Traukinio D 1/2 trasa buvo pratęsta iki Vilniaus, tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į Kauną ir toliau – iki Rygos. Lietuvos geležinkeliai Virbalyje perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į Joniškį. Šiame pasienio mieste Latvijos geležinkeliai juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą. Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į Baltijos valstybių sostines buvo nupirkti garsiojo gamintojo CIWL (Compagnie Internationale des Wagons-Lits) patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu Paryžius–Berlynas–Kaunas–Ryga (Vokietijos sostinėje jie buvo prikabinami prie prabangaus traukinio Nord-Express). Po 1920 m. Lietuvos geležinkeliai iš Vokietijos gavo ir eksploatavo šešis lokomotyvus S 10, taip pat kelis P 8. Iš Škodos gamyklos Pilzeno mieste 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti lokomotyvai Gp. Visi jie darbavosi ir D 1/2 trasoje.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Lorem ipsum teksto pavyzdys Lorem ipsum (trump. lipsum) yra tekstas naudojamas spaudos ir grafinio dizaino industrijoje jau nuo XVI amžiaus pradžios. Jis naudojamas parodyti grafinio pristatymo elementus, tokius kaip tipografija, dizainas ar šriftas. Jis taip pat kūrimo stadijoje naudojamas kaip kai kurių produktų aprašymų tekstas, prieš tai kai įrašomas tikrasis tekstas.
Tekstas neturi jokios realios reikšmės. Standartinis tekstas yra lotynų kalba:
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.
Ištrauka yra paimta iš 45 m. parašyto Cicerono etikos teorijos traktato De finibus bonorum et malorum (Apie gėrio ir blogio ribas, 1.10.32 ir 1.10.33 skirsniai). Ją atrado Hampden-Sydney (JAV) koledžo lotynų kalbos profesorius Richard McClintock.
Yra ir daug teksto variacijų, pridedant papildomų raidžių ir žodžių.
Pavadinimas kilęs iš to paties šaltinio teksto eilučių. Originali eilutė prasidėjo: Neque porro quisquam est qui dolorem ipsum quia dolor sit amet, consectetur, adipisci velit (vertimas: „Niekam nepatinka skausmas jo paties labui, ir niekas jo neieško ar nenori jo turėti, tik todėl, kad tai skausmas…“). Kada tai įgavo dabartinę formą – nežinoma. Manoma, kad tekstą XVI a. sukūrė nežinomas spaustuvininkas. Lorem ipsum išpopuliarėjo XX a. 6-ame dešimtmetyje.
Daugiau…
|
|
