Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Lietuvos ir Mongolijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Mongolijos. Dvišaliai santykiai užmegzti 1991 m., tačiau pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir mongolų tautų siekia gerokai senesnius laikus. Augustino Žemaičio pastebėjimu, tiek mongolai, tiek lietuviai Viduramžiais buvo sukūrę didžiules valstybes, tačiau šiandieninė Lietuva užima tik 7 % istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių, o šiandieninė Mongolija – 5 % istorinių Mongolų imperijos žemių. Mongolija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 29 d., pirmoji tarp Azijos valstybių. Diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. gruodžio 11 d. Lietuvoje 2021 m. pradžioje gyveno 7 Mongolijos piliečiai. Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ESBO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kinijoje, Mongolijai – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Lenkijoje. Pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir Mongolų imperijos siekia dar Mindaugo laikus. Pirmąkart mongolų įkurta Burundajo vadovaujama Aukso orda į Lietuvos teritorijas veržėsi 1258 žiemą ir 1259 m. ir stipriai jas suniokojo. Aukso orda į LDK valdomas žemes buvo įsiveržusios taip pat 1275 m., 1279 m., ir 1325 m. Silpstant Auksinei ordai dalis anksčiau jos užimtų Kijevo Rusios teritorijų atiteko LDK. 1340–1392 m. vykusių Haličo-Voluinės karų metu LDK kovojo išvien su Aukso orda. Nusilpus Aukso ordai beveik nebeliko kontaktų tarp lietuvių ir mongolų, o apie ryšius tarp 1651 m. ir 1911 m., kuomet Mongolijos žemės buvo įjungtos į Kiniją, informacijos nėra. 1920 m. Mongolijos Urgos mieste imtynių čempionate dalyvavo ir čempionu tapo iš Lietuvos kilęs imtynininkas Karolis Požėla. Su formaliai nepriklausoma Mongolijos Liaudies Respublika diplomatinių santykių tarpukariu užmegzta nebuvo, nėra aiški tuometės Lietuvos pozicija, kadangi Mongolijos nepriklausomybė visą tarpukario laikotarpį buvo kvestionuiojama Kinijos Respublikos. Mongolijos Liaudies Respublika iki 1990 m. buvo SSRS satelitinė valstybė, todėl pripažino SSRS įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų Lietuvos, okupaciją. Sovietmečiu į Lietuvą buvo atvykę šiek tiek mongolų – 1970 m. surašymo duomenimis, Lietuvos SSR gyveno 157 mongolų tautybės asmenys, tačiau nuo to laiko mongolais užsirašiusiųjų skaičius ėmė sparčiai mažėti – trys 1979 m. ir tik vienas 1989 m. |
birželio 30 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Žvaigždžių karai (angl. Star Wars) – fantastikos filmų serija, sukurta scenaristo, prodiuserio ir režisieriaus Džordžo Lukaso (George Lucas). Šešių filmų serija prasidėjo 1977 m. filmu „Žvaigždžių karai: epizodas IV – nauja viltis“ (Star Wars Episode IV: A New Hope). „Žvaigždžių karai“ tapo populiariosios kultūros fenomenu: pagal filmus rašomos knygos, kuriami komiksai, serialai, video žaidimai, pardavinėjama atributika. „Žvaigždžių karų“ veiksmas vyksta „seniai seniai tolimoje galaktikoje“. Žvaigždžių karų fabuloje randama tipiškų tiek mokslinei fantastikai, tiek klasikinei mitologijai būdingų motyvų. Žvaigždžių karai taip pat laikomi tipišku mokslinės fantastikos subžanro – kosminės operos – pavyzdžiu. Džordžui Lukasui „Žvaigždžių karų“ idėja kilo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Filmuojant kilo daug problemų, todėl dauguma kritikų bei žiūrovų baiminosi visiško filmo žlugimo, tačiau 1977 m. pasirodęs filmas „Žvaigždžių karai“, vėliau gavęs „Epizodo IV – naujos vilties“ pavadinimą, tapo tikra sensacija. „Žvaigždžių karų“ serijos istorija pasibaigė 2005 m. gegužės 19 d. trečiojo epizodo pasirodymu. 1975 m. pradėto ir nebaigto statyti Alejandro Jodorowsky režisuoto filmo „Dune“ dalyviai (Mick Jagger, Alain Delon, Geraldine Chaplin ir kt.) prisimena, jog projektui žlugus, filmui sukurtos scenografijos ir kostiumo koncepcija, buvo perimta Holivudo prodiuserių ir davė pradžią didelės komercinės sėkmės susilaukusiam filmui „Žvaigždžių karai“. Iš pradžių Lukasas šešių filmų įvykius aprašė vieno filmo scenarijumi, tačiau vėliau nusprendė istoriją padalinti į epizodus. Sklando gandai apie trečiąją trilogiją, kurioje turėtų būti pasakojama apie Galaktikos imperijos žlugimą bei Naujosios Respublikos iškilimą, tačiau Lukasas tokių idėjų neplėtojo. Istorijos tęsiniui daug dėmesio skiria vadinamoji „išplėstinė visata“ (Expanded Universe). Pirmieji filmai buvo filmuojami, be kitų vietų, „Elstree“ studijoje Hertfordšyre, Anglijoje. „Pavojaus šešėlis“ filmuotas „Leavesden“ studijoje, o II ir III epizodai – Sidnėjuje. Tatuiną „Naujoje viltyje“, „Džedajaus sugrįžime“, „Pavojaus šešėlyje“, „Klonų atakoje“ ir „Sitų keršte“ atstojo Tunisas. Ištobulėjus kompiuterinėms technologijoms, Lukasas šiek tiek perdirbo senuosius filmus. 1997 m. ir 2004 m. išleistos naujos IV ir VI epizodų versijos. Patobulinta ne tik vaizdo bei garso kokybė: atsirado šiek tiek naujų efektų. Kai kurie pakeitimai netgi susiję su personažų paveikslais. Pavyzdžiui, 1977 m. versijoje Hanas Solo bare paprasčiausiai ima ir nušauna ateivį, vardu Grydo. 1997 m. versijoje Grydo šauna pirmas, o Hanas šauna gindamasis. Filmo gerbėjai papriekaištavo, kad ankstesnėje versijoje Hanas pasirodo šiurkštesnis ir todėl įtikinamesnis. Todėl 2004 m. versijoje abu veikėjai šauna tuo pačiu metu. 2004 metų versija (DVD) pasižymi labai pagerinta vaizdo kokybe. Naudojant 600 Mac kompiuterių buvo nuskenuotos visos senų filmo dalių juostos aukštos kokybės skaitytuvais. Po skanavimo filmai buvo apdirbti daugelio žmonių, naudojant įvairius efektus. ShoWest konferencijoje 2005 m. Lukasas pažadėjo išleisti 3D versijas visų „Žvaigždžių karų“ filmų, pradedant „Nauja viltis“ 2007 metais. Šios savaitės iniciatyva yra „Žvaigždžių karai“. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
