Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 205 081 straipsnis Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Tvenkinys Pačkuve,  Lenkija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Gao provincijos, kuriame Lietuvos kariai savanoriai dalyvauja JT taikos palaikymo misijoje, kraštovaizdis. Lietuvos ir Malio santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Malio. Malis Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1992 m. sausio 25 d., o diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti 1995 m. lapkričio 21 d. 2022 m. pradžioje Lietuvoje neregistruota Malio piliečių, išskyrus 15 VSAT Užsieniečių registracijos centrų gyventojų. Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės. Malis yra akreditavęs Lietuvai Vokietijoje reziduojantį ambasadorių. Lietuva akreditavusi savo ambasados Maliui neturi. Bamake veikia Lietuvos garbės konsulatas. Nėra duomenų apie kontaktus tarp Lietuvos ir Malio iki 1992 m., kuomet ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1999 m. Lietuva, Malis ir dar 15 pasaulio valstybių buvo įkūrusi Demokratijų bendriją, besiremiančia JT chartija ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šios organizacijos tikslas buvo pasauliniu mastu stiprinti ir gilinti demokratiją. Pirmąjį dešimtmetį po šios organizacijos įkūrimo buvo nemažai daugiašalio politinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Malio, ypač Malio ir Lietuvos pirmininkavimo metais. 2007 m. lapkričio 15-17 d. Malyje, kuris pirmininkavo Demokratų bendrijoje 2006–2007 m., lankėsi Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jaroslav Neverovič, kur dalyvavo Bamake vykstančioje ketvirtojoje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje. Lietuvos viceministras, kalbėdamas darbo grupėje „Skurdas, vystymasis ir demokratinis valdymas“, pabrėžė demokratinio valdymo vaidmenį kovojant su skurdu, pažymėjo piliečių dalyvavimo visų lygių valdyme svarbą, pasidalijo demokratijos kūrimo Lietuvoje patirtimi. Kitas daugiašalis susitikimas tarp Lietuvos ir Malio įvyko 2009 m. sausio 23 d. Lisabonoje (Portugalija), kur vyko Demokratijų bendrijos „trejeto“ (Malis, Portugalija ir Lietuva) užsienio reikalų ministrų (Al-Mamūno Babos Laminės Keitos, Luiso Amado ir Vygaudo Ušacko) susitikimas. Nuo 2013 m. pavasario keli Lietuvos kariai rotacijos būdu dalyvauja Malyje vykdomoje Europos Sąjungos karinėje mokymų misijoje EUTM. 2014 m. skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentei įteikė pirmoji Malio ambasadorė Lietuvai. Nuo 2016 m. rugpjūčio Lietuvos kariai savanoriai dalyvauja taikos palaikymo misijoje pavadinimu MINUSMA Gao regione. 2022 m. duomenimis – taikos palaikymo misijoje dalyvavo 45 karių ir vienas policininkas savanoris iš Lietuvos. 2017 m. kovo mėn. Malyje įsteigtas garbės konsulatas, kuriame atstovauja Lietuvos Respublikos garbės konsulas Mamadu Habibas Dialas. Be to 2017 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 20 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Maliui. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Niujorke dalyvavo ministrų lygio susitikime dėl Malio taikos susitarimo įgyvendinimo. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

spalio 2 d. įvykiai Lietuvoje 1501 − Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis išrinktas Lenkijos karaliumi. 1922 − Lietuvoje pradėjo cirkuliuoti lietuviški pinigai – litai. 1991 − įsteigta skrydžių tarnyba, kontroliuojanti valstybinę oro erdvę. Pasaulyje 1209 − Šventosios Romos imperijos imperatoriumi karūnuotas Otonas IV. 1853 − Osmanų imperija paskelbė Rusijai karą, taip prasidėjo Krymo karas. 1871 − rusų keliautojas ir antropologas N. Miklucho-Maklajus pirmąkart išsilaipino šiaurės rytinėje Naujosios Gvinėjos pakrantėje (vėliau pavadinta jo vardu) ir ten pragyveno dvejus su puse metų (su pertraukomis) kartu su papuasais. 1990 − nusileidimo metu Gvanžų aerouoste sudužo Kinijos avialinijų lėktuvas Boeing 737-247. Žuvo 132 žmonės. 1997 − pasirašyta Amsterdamo sutartis dėl Europos Sąjungos institucijų plėtros. Keisti

Savaitės iniciatyva Ričardas Kazlauskas Ričardas Kazlauskas (1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje – 2014 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje) – Lietuvos gamtininkas, zoologas, pedagogas, profesorius. Abu tėvai baigė Vilniaus mokytojų seminariją, dirbo Druskininkų apylinkių lietuviškų pradžios mokyklų mokytojais, priklausė „Ryto“ draugijai. Sesuo iš mamos antrosios santuokos – aktorė Dalia Melėnaitė. Vaikystę praleido Latežerio kaime, nuo 1937 m. su tėvais gyveno Vilniuje. 1947 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, stojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, tačiau persigalvojo. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą, įgijo biologo-zoologo specialybę. Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952–1955 m. aspirantu, nuo 1956 m. vyr. dėstytoju; nuo 1966 m. docentas, nuo 1992 m. profesorius. 1963 m. biologijos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas daktaru (gamtos mokslai). 1995 m. parengė habilituoto gamtos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos drugiai (Macrolepidoptera), upių vabzdžiai (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jų paplitimo dėsningumai“ (neginta). Pagrindinė mokslų darbo sritis – buvusių SSRS upių entomofauna, Lietuvos drugiai, apsiuvos, ankstyvės, lašalai. 1963 m. VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera, Trichoptera) ir jos reikšmė upėtakių mitybai“ (mokslinis vadovas Steponas Jankauskas). Disertacijoje apibendrino visų svarbiausių Lietuvos upių ir daugelio jų intakų entomofauną, jos ekologijos tyrimus. Kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu detaliai ištyrė Karklės upėtakinio upelio zoobentosą, išanalizavo įvairaus amžiaus upėtakių mitybą priklausomai nuo sezono. Ypatingą dėmesį skyrė lašalų sistematikai, aprašė kelias naujas mokslui rūšis. Išnagrinėjo lašalų paplitimą Pabaltijyje ir daugelyje buvusios SSRS regionų. Lygiagrečiai tyrinėjo ir kitą vabzdžių grupę – dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gausumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, Vilniaus universitete sukaupė didelę drugių kolekciją. Kartu R. Kazlauskas buvo didelis Lietuvos paukščių žinovas. Organizavo ir dalyvavo daugelyje mokslinių ekspedicijų į įvairius buvusios SSRS regionus. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose: 1981 m. – Kuboje, 1994 m. – Helgolando saloje Šiaurės jūroje, 1995 m. – prie Adrijos jūros (Kroatija); parsivežė gausias drugių bei hidrobiontų kolekcijas. Paskelbė apie 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Tarybų Lietuvos enciklopedijos ir Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos mokslinis konsultantas, vienas iš Lietuvos raudonosios knygos kūrimo iniciatorių. 1964–2004 m. vedė gamtai skirtas radijo ir televizijos laidas „Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“ (paruošė apie 200 laidų). Lietuvos entomologų, Lietuvos hidrobiologų, Lietuvos ornitologų draugijų narys. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra biologai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Spalio 2 d. po futbolo rungtynių Indonezijoje kilusiose spūstyse žuvo 129 žmonės, dar 180 buvo sužeisti.[1] Spalio 2 d. Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio centro dešinioji partija „Naujoji vienybė“.[2] Spalio 1 d. Burkina Fase įvyko antras per pastaruosius metus karinis perversmas.[3] Rugsėjo 30 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių – aneksiją.[4] Rugsėjo 30 d. Per savižudžio išpuolį mokymo centre Afganistano sostinėje Kabule žuvo 19 žmonių, dar 27 buvo sužeisti.[5] Rugsėjo 29 d. Floridą siaubiant uraganui „Ian“, kilo rekordiniai potvyniai.[6] Rugsėjo 28 d. Los Andžele (JAV) mirė JAV repo atlikėjas Coolio, išgarsėjęs savo kūriniu „Gangsta's Paradise“.[7] Rugsėjo 28 d. Per Irano smūgius Irako Kurdistanui žuvo 7 žmonės, dar 28 sužaloti.[8] Rugsėjo 26 d. Per šaudynes centrinėje Rusijoje esančio Iževsko miesto mokykloje žuvo 13 žmonių, mažiausiai 5 iš jų vaikai.[9] Rugsėjo 25 d. Italijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė partija „Italijos broliai“.[10] Rugsėjo 23 d. Ugandoje Ebolos karštinės protrūkio aukų skaičius išaugo iki keturių.[11] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga