Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 187 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris, priklausęs Maironio rinktinės partizanams. Jis įrengtas Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje. Partizanų vadavietės teritorija patenka į Raseinių miškų urėdijos Paliepių girininkijos Daugėliškių miško 25–ąjį kvartalą. Objektas paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu (unik. kodas 33152), pritaikytas lankymui, yra įrengtas pažintinis takas.
Vadavietės bunkeris pasiekiamas iš kelio 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis ties Jučiais, kur pastatyta lankytino objekto nuoroda – 0,8 km į pietus nuo kelio. Pravažiavus kelio atkarpą mišku, pasukama į kelią plačia proskyna, kurioje nutiesta aukštos įtampos linija. Jos pakraštyje – objekto informacinė lenta.
1948 m. balandžio 1 d. buvo įkurta paskutinė iš devynių buvusių partizanų apygardų – Prisikėlimo apygarda. Ji buvo suformuota padalijus buvusią Jungtinę Kęstučio apygardą į dvi (kita – Kęstučio apygarda) ir įjungta į bendrą Vakarų Lietuvos (Jūros) sritį.
Pirmuoju apygardos vadu tapo Petras Bartkus-Žadgaila, štabo viršininku paskirtas Leonardas Grigonis-Užpalis. Prisikėlimo apygarda buvo sudaryta iš trijų rinktinių, Daugėliškių miške įrengtas LLKS štabo bunkeris priklausė Maironio rinktinei. Pagrindinis ir vienintelis gyvas istorinių įvykių liudininkas – LLKS štabo bunkerio ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas, Klajoklis (g. 1928 m.), gyvenęs tėvo eigulio Juozo Bersėno namuose Molupių kaime, Daugėliškių miško pakraštyje.
Daugėliškių miške bunkeris buvo įkurtas ne kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, bet kaip susitikimams skirtas LLKS štabo bunkeris. Jis pastatytas 1948 m. balandžio mėn. Balandis pasirinktas neatsitiktinai, nes tuo metu miške mažiau lankosi žmonių. Bunkeris buvo pastatytas per savaitę. Darbus lėtino molinga žemė ir statybinių medžiagų trūkumas. Prie bunkerio dirbo du ar trys žmonės, dar keli partizanai budėjo sargyboje. Įrengus bunkerį, tų metų vasarą jame nebuvo lankomasi, nes reikėjo, kad išnyktų statybų žymės. Jame nebuvo renkamasi ir žiemoti. Į bunkerį sugrįžta tik kitais metais, t.y. 1949 m. pavasarį, po vasario mėn. įvykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, kuriame buvo įkurtas LLKS. Daugėliškių miško bunkeryje buvo spausdinami Prisikėlimo apygardos dokumentai, atsišaukimai ir kt.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Pakibęs keleivis ant tramvajaus (Rusijoje)
Keleivis be bilieto, šnek. „zuikis“ – keleivis, nesumokantis už savo kelionę transporto priemonėje (autobuse, traukinyje, laive, lėktuve ir kt.). Keleiviai už važiavimą be bilieto paprastai baudžiami įvairaus dydžio piniginėmis baudomis. Dėl keleiviniu transportu nelegaliai keliaujančių asmenų įvairių kraštų vežėjai patiria milijoninius nuostolius.
Nelegalūs keleiviai rizikuoja savo gyvybėmis, jei bando keliauti ne įprastu būdu, o pakibę virš transporto priemonių ar įsitaisę krovinių konteineriuose ir pan. Pasitaiko bandančių slapta keliauti net orlaivio važiuoklėje. 1947–2007 m. pasaulyje iš 74 bandymų keliauti po lėktuvo ratais, tik 14 iš 74 žmonių išgyveno.
Važiuojančių be bilieto keleivių skaičius Europos šalyse yra apylygis. Europos „zuikių“ vidurkis – 4,2 proc. Lietuva šioje srityje pernelyg neišsiskiria – manoma, jog be bilieto čia važinėjasi apie 3-4 proc. keleivių. Daugiausia „zuikių“ sugaunama Italijoje – 5,4 proc. Dažniausiai be bilieto šioje šalyje važinėjasi jaunuoliai iki 30 metų, kilę iš Pietų Italijos. Antrąją vietą Europoje pagal be bilieto važiuojančiųjų skaičių užima Prancūzija, o labiausiai disciplinuoti keleiviai – Madride, Kopenhagoje bei Porte.
Keleivių be bilieto kontrolę vykdo mobiliosios kontrolierių brigados, privačios saugos tarnybos. Tokių keleivių skaičių siekiama sumažinti įvairiomis priemonėmis, pvz. įlipti į viešąjį transportą numatomos tik vienerios, priekinės durys. Įdiegus elektroninių bilietų sistemą, beveik nebelieka vadinamųjų „budėtojų“ – keleivių, laukiančių, kol galės pasižymėti bilietą įlipus kontrolieriams, nes transporto priemonės vairuotojas blokuoja komposterius. Naudojant išmaniąsias technologijas, daviklių pagalba gali būti stebimas kiekvienas įlipęs ir išlipęs keleivis (tai nėra sudėtinga, kai tėra vienerios durys). Ši sistema tuo pačiu siunčia informaciją apie kiekvieną įvairaus tipo bilieto pardavimą ir jo pažymėjimą ir įspėja, jei nesutampa keleivių srautų ir pažymėtų bilietų skaičiai.
Šios savaitės iniciatyva yra viešasis transportas.
Daugiau…
|
|
