Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 183 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Katalonai (sav. catalans) – romanų kilmės tauta, gyvenanti daugiausia Katalonijoje. Populiacija – 5–8 mln. žmonių. Pagrindinės katalonų gyvenamos žemės driekiasi per Pirėnų pusiasalio šiaurės rytus – Ispanijos Katalonijos, Valensijos ir Balearų regionus, Andorą bei pietų Prancūziją, taip pat gyvena Sardinijoje (Algero mieste ir apylinkėse), išeivijoje JAV, Lotynų Amerikoje (ypač Argentinoje, Meksikoje, Venesueloje, Kuboje), Vokietijoje. Tiesa, save katalonais laiko daugiausia tik Katalonijos regiono gyventojai, o Valensijos, Aragono, Maljorkos katalonakalbiams gyventojams būdinga regioninė savimonė. Maljorkos katalonai šuetai yra krikštytų žydų palikuonys.
Katalonų kalba priklauso romanų kalboms, skiriamos 2 tarmių grupės – rytų (vidurio, Balearų, Rusiljono, Algerio) ir vakarų (Leridos ir Valensijos). Taip pat kalba ispaniškai. Raštas lotynų abėcėlės pagrindu. Pagal tikybą katalonai tradiciškai yra Romos katalikai.
Katalonų protėviai – iberų gentys, gyvenusios rytinėje ir pietrytinėje Pirėnų pusiasalio dalyje, I tūkstm. pr. m. e. Jie patyrė ženklias keltų, finikiečių, graikų įtakas, o valdant Romos imperijai – smarkiai romanizuoti. Etnolingvistinei katalonų savimonei pagrindus padėjo VIII a. frankų užkariavimas, kai Katalonija glaudžiai susijo su pietų Prancūzija. XII a. didžiuma Katalonijos pateko į Aragono karalystę, o XV a. buvo įjungta į Ispanijos karalystę, nors išlaikė dalinį savarankiškumą.
Nuo XVIII a. Ispanijos centralizacinė politika pasireiškė prievarta kastilizuodama katalonus, katalonų kalba buvo išstumta iš viešosios erdvės ir paliko vartojama buitiniame lygmenyje. Nuo XIX a. ėmė kilti katalonų nacionalizmas, susiklostė šiuolaikinė literatūrinė katalonų kalba. Nors XX a. 4-ajame dešimtmetyje katalonai išsikovojo autonomiją, ji, valdant Fransiskui Frankui buvo atšaukta ir grąžinta tik 1977 m. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio autonomiją įgijo ir kitos katalonakalbės Ispanijos sritys – Valensija, Balearai, Aragonas. Katalonų kalba įsitvirtino kaip oficiali Katalonijos kalba. XXI a. pr. kilo judėjimas dėl krašto nepriklausomybės.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1940 − įkurtas Varšuvos getas.
- 1946 − Niurnbergo kalėjime buvo pakarti Tarptautinio karinio tribunolo nuteistieji pagrindiniai nacių nusikaltėliai: Joachimas von Ribentropas, Vilhelmas Keitelis, Alfredas Rozenbergas, Hansas Frankas, Vilhelmas Frikas, Julijus Štreicheris, Fricas Zaukelis, Alfredas Jodlis, Artūras Zeis-Inkvartas, Ernstas Kaltenbruneris. Lavonai buvo sudeginti, o pelenai išbarstyti. Du šulai kartuvių išvengė: Hermanas Gėringas nusižudė likus kelioms valandoms iki bausmės įvykdymo, o Martynas Bormanas, kurio nepavyko surasti, mirties bausmę gavo už akių.
- 1964 − Kinija išbandė pirmą atominę bombą.
- 1978 − Karolis J. Voityla išrinktas popiežiumi. Po 455-ų m. jis tapo pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Velomobilis Go-One 3 (Kanada).
Velomobilis yra dviejų ar daugiau ratų (dažniausiai trijų), žmogaus jėga (dažniausiai pedalais) varoma, žema transporto priemonė. Lotyniškai velox – „greitas“, mobilis – „judantis“.
Vairuotojas velomobilyje sėdi patogiai (dažniausiai šiek tiek atsilošęs) ir pedalus mina ištiesęs į priekį kojas. Pasaulyje velomobiliais dažniausiai vadinamos tik tokios žmogaus jėga varomos transporto priemonės, kurios turi gaubtą, o Lietuvoje taip vadinamos ir neturintys gaubto, pusiau gulom minami dviračiai (angl. Recumbent bicycle, vok. Liegerad). Gaubtas mažina oro pasipriešinimą, taip pat apsaugo nuo blogų oro sąlygų, lietaus, sniego, vėjo. Kai kuriuose modeliuose važiuojančiojo galva nėra paslepiama po gaubtu; dėl to yra geresnis matomumas, girdimumas, tačiau neapsaugoma nuo oro sąlygų.
1930 m. dviračių varžybose vidutinio lygio sportininkas velomobiliu aplenkė dviračius. Jo rezultatai buvo anuliuoti. Uždrausta dviračių lenktynėse naudoti tokios konstrukcijos priemones.
Velomobiliais patogiau ir komfortiškiau važiuoti nei įprastais dviračiais. Kitaip, nei automobiliai, jie neteršia atmosferos, neskleidžia didelio triukšmo, mažesnė tikimybe sukelti pavojingą avarinę situaciją. Velomobiliai daugiausiai yra paplitę Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje. Šiuolaikiniuose velomobiluose kartais įtaisomi elektriniai įrengimai sumažina kojų apkrovą – elektros pagalba sustiprinamas ratų sukimasis. Ši sistema panaudojama važiuojant įkalnėje. Pasaulyje velomobilius bei gulimuosius dviračius gamina daug mažiau gamintojų, negu įprastus dviračius. Nėra daug ir besinaudojančių jais. Todėl net ir nesudėtingų konstrukcijų gulimi dviračiai yra brangesni už įprastus. Nemažai velomobilių yra gaminami mėgėjų.
Lietuvoje 1975–1990 m. doc. dr. Vytautas Dovydėnas propagavo velomobilius, kurie pasak jo turėję ne tik pradėti naują dviračių erą, bet ir iš miestų dalinai išstumti automobilius. Jis spausdino straipsnius, išleido keletą knygų, su pasekėjais gamino velomobilius, pats Vilniaus jais važinėja į darbą ir laisvalaikiu.
Šios savaitės iniciatyva yra dviratės transporto priemonės.
Daugiau…
|
|
