Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 189 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Ferdinand de Saussure, vienas iš struktūralizmo pradininkų Struktūralizmas – kultūrologijos, socialinių mokslų kryptis, siekianti tiksliais metodais aprašyti tam tikro kūrinio sandarą, atskleisti visuomenės struktūrą, kultūros visumą, pateikti sisteminius modelius.
Struktūralizmo ištakomis laikoma XX a. pr. Ferdinando de Sosiūro sukurta struktūrinė kalbotyra – Sosiūras bandė struktūriškai aprašyti kalbą, visoms kalboms pritaikyti bendras taisykles. Jis pradėjo kalbėti apie kalbą kaip formą, o ne substanciją, apie tai, kad kalbą sudaro ženklai ir jų santykiai bei skirtumai. Struktūralizmui didelę įtaką padarė pozityvizmas, psichoanalitinė kritika, fenomenologija. Struktūralizmas oponavo psichologiniam, istoriniam ir kitiems kontekstiniams reiškinio aiškinimams.
Struktūralizmui kokio nors reiškinio kontekstai nėra svarbiausi – užuot nagrinėjęs aplinkybes, jis aiškinasi kultūrinio fakto vidinių dalmenų tarpusavio sąveiką, jo paskirtį, reikšmę. Sosiūro gramatinės teorijos modeliai buvo pritaikyti tiriant ne tik kalbą, bet ir kitus reiškinius (pasąmonę, mitologiją, sociumą), juos laikant savita kalba. Visais atvejais jis siejamas su požiūriu, jog tiriant sudėtingus objektus, juos galima išskaidyti į elementus, dalis, funkcijas; išnagrinėjus tai atskirai, visą objektą galima paaiškinti vėl sujungiant ištirtas dalis į visumą. Struktūros sąvoka yra struktūralizmo išeities taškas. Struktūralizme struktūros padeda kurti ir konstruoti menamą, idealią tikrovę, kuri yra siektinybė. Struktūralistai pabrėžia, kad šios struktūros ir jų struktūralistiniai modeliai yra psichinės prigimties kaip ir pati kultūra. Struktūralistiniai modeliai egzistuoja tik žmogaus sąmonėje.
Sosiūro teoriją toliau plėtojo rusų formalioji (Maskvos), Kopenhagos, lenkų, Prahos lingvistinė mokyklos. XX a. 6–7 dešimtmečiais iškilo prancūzų kultūrologinis struktūralizmas, kurio pagrindinis asmuo buvo Klodas Levi Strosas. Prancūzai išplėtė struktūralizmo tarpdiscipliniškumą analizės metodą taikydami įvairiems socialiniams reiškiniams. Klodas Levi Strosas pasiūlė imti ir visus socialinius reiškinius analizuoti kaip tam tikras ženklų sistemas, kurti tam tikrus ženklų modelius. Tokį – struktūralistinį – požiūrį jis ėmėsi plėtoti trimis kryptimis: pirmiausia jis susitelkė ties komunikacinėmis taisyklėmis, ypač daug dėmesio skirdamas giminystės sistemų struktūros analizei, vėliau užsiėmė mentaliteto struktūrų aiškinimu ir galiausiai – mito struktūros studijomis.
Daugiau…
|
Naujienos
- Spalio 17 d. Europos transliuotojų sąjunga perspėjo LRT, kurios veiklą tiria Seimo komisija, kad visuomeninių transliuotojų priežiūros institucijų skyrimas pagal institucijų kadencijas gali padidinti politikų kišimąsi į jų veiklą.
- Spalio 17 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad jau 6-ą dieną iš eilės Lietuvoje buvo fiksuojami nauji maksimalios oro temperatūros rekordai.
- Spalio 15 d. Maskvos patriarchatas nutarė nutraukti ryšius su Konstantinopolio patriarchatu, pripažinusiu Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos.
- Spalio 15 d. Lietuvos miškuose neprasidėjo įprastas vilkų medžioklės sezonas. Aplinkos ministerija neapsisprendė dėl pagausėjusių vilkų sumedžiojimo limito.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) – tarptautinė nevyriausybinė ne pelno organizacija, rengianti žiemos ir vasaros olimpines žaidynes, olimpinio judėjimo pradininkė. Būstinė Lozanoje (Šveicarija).
TOK įkurtas 1894 m. birželio 23 d. Tarptautiniame Atletų Kongrese, sušauktame prancūzų barono Pjero de Kuberteno Paryžiuje. P. de Kubertenas siekė atgaivinti antikines olimpines žaidynes. Jis parinko pirmuosius 14 TOK narių, kurie daugiausiai buvo jo pažįstami iš pagrindinių Europos šalių buržuazijos ir aristokratijos sluoksnių. 2018 m. pradžioje TOK turėjo 99 narius. TOK nariai renkami organizacijos viduje ir atstovauja TOK savo šalyse, o nėra, kaip įprasta manyti, šalies deleguoti atstovai. TOK priklauso teisės į visus olimpinius simbolius, vėliavą, himną ir pačias Olimpines žaidynes. Lietuva yra TOK narė (narystė atkurta 1991 m. rugsėjo 18 d.).
TOK buvo kritikuotas dėl privatumo, nedemokratiškumo ir elitiškumo. Nepaisant organizacijos deklaruojamo nepriklausomumo ir neutralumo, ji laviravo tarp nacionalizmo, skirtingų politinių ideologijų, olimpinių žaidynių šalies-šeimininkės vidinės ir tarptautinės politikos interesų. Buvo kritikuota dėl kultūrinio imperializmo propaguojant vakarietišką liberalizmą nepaisant deklaruojamo daugiakultūriškumo ir universalizmo. TOK buvo kritikuotas dėl politikos lyčių atžvilgiu (pirmoji moteris į TOK narius išrinkta tik 1981 m.) ir nesugebėjimo veiksmingai reaguoti į piktnaudžiavimą medikamentais sporte.
Savo veiklai finansuoti TOK naudoja rėmėjų-partnerių programą ir teisių į televizijos transliacijas pardavimą. Kritikai teigė, kad TOK išnaudojo olimpinio judėjimo komercializavimo galimybes, dėl ko olimpinės žaidynės virto korporacijų interesus atitinkančiais renginiais, o atletai suprofesionalėjo. TOK buvo kritikuotas dėl tamprių ryšių su JAV veikiančiomis korporacijomis, kame įžvelgtas „amerikanizacijos“ aspektas. Olimpinių žaidynių rengėjo išrinkimo procesas buvo įtariamas dėl korupcijos ir neskaidrumo, tačiau pirmas tyrimas dėl papirkinėjimų buvo inicijuotas tik 1998 m. „Solt Leik Sičio skandalo“ metu paaiškėjo, kad kai kurie TOK nariai ir jų šeimų nariai naudojosi prabangiomis apgyvendinimo paslaugomis, dovanomis ir kitais privalumais, kuriuos jiems suteikė miestų-kandidatų komitetai. Sekė keturi TOK narių atsistatydinimai, šeši pašalinimai ir 10 įspėjimų bei 2000 m. TOK reforma.
Šios savaitės iniciatyva yra tarptautinis olimpinis komitetas.
Daugiau…
|
|
