Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 912 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Džono Kytso portretas apie 1822 m., dailininkas William Hilton

Džonas Kytsas (angl. John Keats 1795 m. spalio 31 d. Londonas, Didžioji Britanija1821 m. vasario 23 d. Roma) – anglų poetas, romantizmo atstovas. Buvo vienas žymiausių antrosios kartos romantizmo autorių kartu su Baironu ir P. B. Šeliu. Nors Džonui Kytsui dar esant gyvam kritikai jo eilėraščius vertino nelabai palankiai, po poeto mirties jo populiarumas išaugo.

XIX amžiaus pabaigoje Džonas Kytsas tapo vienu mylimiausių anglų poetų. Jo kūryba padarė didelę įtaką įvairiems autoriams. Chorchė Luisas Borchesas yra pasakęs, jog jo susidūrimas su Kytso kūryba buvo reikšminga jo gyvenimo literatūrinė patirtis.

Džonas Kytsas gimė 1795 m. spalio 31 d. Londone Tomo Kytso ir jo žmonos Frensis Dženings šeimoje. Jis buvo vyriausiasis iš keturių Kytsų vaikų. Jo jaunesnieji broliai buvo Džordžas (1797−1841), Tomas (1799−1818), Edvardas (1801−1802) ir sesuo Frensis Meri „Fani“ (1803−1889), kuri ištekėjo už ispanų rašytojo Valentino Lianos Gutjereso, angl. Valentín Llanos Gutiérrez.

Džono Kytso tėvas žuvo nelaimingo atsitikimo metu 1804 m. balandžio 16 dieną. Po dviejų mėnesių 1804 m. birželio 27 d. jo motina ištekėjo, tačiau antroji jos santuoka nebuvo laiminga, todėl vaikai iš pirmosios santuokos apsigyveno pas Dženings tėvus Edmontone, į šiaurę nuo Londono centro.

1803 m. rugpjūčio mėn. Dž. Kytsas įstojo mokytis į privačią mokyklą Enfilde, kurią valdė Džonas Klarkas. Ši mokykla turėjo daug liberalesnį požiūrį nei prestižinės to meto mokyklos. Joje Dž. Kytsas tobulėjo. Jis ypač domėjosi antikine graikų-romėnų kultūra ir istorija. Mokyklos savininko sūnus tapo geru Dž. Kytso draugu, jis pastūmėjo Džoną susidomėti renesanso literatūra, įskaitant Torkvato Taso, Edmundo Spenserio ir Džordžo Čapmano vertimus. Tuometinis jaunasis Džonas Kytsas buvo vėliau aprašytas jo bičiulio Edvardo Holmso, kaip turintis nepastovų charakterį, „nuolatos buvojantis ekstremaliose situacijose”, įkyrus bei kovingas. Kadangi Džonas nemažai skaitė, jau 13 metų būdamas laimėjo pirmąjį akademinį prizą.

1810 m. kovo mėnesį nuo tuberkuliozės mirė Dž. Kytso motina. Našlaičiais likusių vaikų globėjais buvo paskirti Džonas Sendelas ir Ričardas Abėjus. 1816 m. po Sendelo mirties vieninteliu globėju liko Ričardas Abėjus, kuris buvo laikrodininkas pagal profesiją.

Džonas Kytsas, netekęs tėvų, būdamas 15 metų amžiaus įsidarbino šeimos kaimyno daktaro Tomo Hamondo pagalbininku. Vėliau Dž. Kytso mokyklos laikų bičiulis Kovdenas Klarkas, šį poeto gyvenimo tarpsnį aprašė kaip ramiausią jo gyvenime.

Baigęs mokyklą Dž. Kytsas buvo išsiųstas į Londoną mokytis mediko amato, t.y. jis tapo ligoninės, angl. Guy's Hospital, studentu. Šiuo metu ši ligoninė yra King's College London dalis. Kytsas čia mokėsi medicinos iki 1815 metų. Dž. Kytsas negalėjo sau leisti universitetinio išsilavinimo ir netgi neturėjo galimybių studijuoti klasikinių kalbų. Dėl to jo poezijoje gilus helenizmo pojūtis yra veikiau intuityvus, nes graikų poetų kūrybą Kytsas galėjo skaityti tik išverstą, o ne originalia kalba.

1816 m. Dž. Kytsas gavo gydytojo licenciją, leidžiančią verstis gydytojo, gydytojo ir chirurgo praktika, tačiau iki metų pabaigos savo globėjui paskelbė, kad yra pasiryžęs būti poetu, o ne chirurgu, kas žinoma labai sujaudino globėją. Nors ir tęsė mediko darbą, Kytsas vis daugiau laiko skirdavo literatūros tyrinėjimams, ypač sonetų kūrybai. Pirmąją poemą Dž. Kytsas parašė 1814 metais, ji vadinosi „An Imitation of Spenser". Poetą tuo metu įikvėpė du autoriai: Džeimsas Henris Hantas ir lordas Baironas.

Daugiau…


Naujienos


sausio 24 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Swift Run Riffles.jpg
Upelio rėva (Pensilvanija, JAV)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Elamitų dantiraščio pavyzdys

Elamitų dantiraštisrašto sistema, vienas iš dantiraščių, III–I tūkst. pr. m. e. naudotas užrašyti nenustatytos kilmės elamitų kalbai.

Elamitų dantiraštis buvo viena iš trijų žinomų rašto sistemų Elame – pati vėliausia. Ankstyvuoju laikotarpiu ji buvo naudojama lygiagrečiai su elamitų linijiniu raštu, bet vėliau jį galutinai išstūmė.

Dantiraščio paplitimą Elame nulėmė Akado imperijos užkariavimai ir kultūrinė įtaka III tūkst. pr. m. e. Kartu su šia kultūrine įtaka akadų dantiraštis pradėtas naudoti užrašyti elemitų kalbai. Seniausias tokiu būdu užrašytas tekstas yra žinomas iš 2200 m. pr. m. e. – sutartis tarp Akado karaliaus Naramsino ir Elamo valdovo Hita. Šių ankstyviausių įrašų dantiraštis beveik nesiskyrė nuo akadų dantiraščio.

II tūkst. pr. m. e. beveik 900 m. elamitų kalba nebuvo užrašinėjama: tuo metu kaip mokslo ir kultūros kalba buvo naudojama tik akadų ir šumerų kalbos. XIII a. pr. m. e. įvyko elamitų raštijos atgimimas, ir XIII–VI a. pr. m. e. randama daugiausia įrašų jau susiformavusiu elemitų dantiraščiu. Garsiausias yra Behistūno įrašas. Raštas nunyko po Achemenidų imperijos žlugimo galutinai sunykus elamitų kalbai.

Skirtingai nei jo pirmtakas akado dantiraštis, elamitų dantiraštyje buvo atsisakyta didelės dalies ideogramų, todėl raštas iš esmės tapo silabografiniu: t. y. naudoti tik garsiniai skiemeniniai dantiraščio ženklai. Pastoviai šiame rašte buvo naudojama tik maždaug 145 ženklai (akadų dantiraštyje jų buvo apie 700). Kadangi kai kurie jų per istoriją kito, iš viso žinomi 206 elamitų dantiraščio ženklai.

Atrodo, kad elamitų kalbos fonetinė sistema buvo paprastesnė nei akadų. Pvz., čia nebuvo išskiriamos priebalsių poros (k-g, t-d, p-b). Dėl to čia aptinkama 12 priebalsių (/p-b/,/k-g/,/t-d/,/š/,/s/,/z/,/y/,/l/,/m/,/n/,/r/, /h/) ir keturi balsiai (/a/, /e/, /i/, /u/). Taip egzistavo maždaug 60 priebalsio-balsio (CV) ir balsio-priebalsio (VC) skiemenų ir maždaug 40 priebalsio-balsio-priebalsio (CVC) skiemenų. VC skiemenys dažnai buvo naudojami tiesiog kaip priebalsiai, nepreipiant dėmesio į balsį, taip rodant tendenciją link raidinės abėcėlės. Elamitų silabogramos savo išvaizda didele dalimi atitiko akadų silabogramas, nors egzistavo ir nemaži skirtumai. Taip pat buvo naudojamos apie 25 ideogramos ir 7 determinatyvai. Transkribuojant elamitų dantiraštį silabogramos rašomos mažosiomis raidėmis, ideogramos – didžiosiomis, o determinantai – pakelti.

Elamitų dantiraščio dešifravimas prasidėjo radus trikalbį Behistūno įrašą ir iššifravus persų dantiraštį. Vėliau iššifruotas akadų dantiraštis. Elamitų dantiraščio dešifravimas užtruko, nors paties rašto iššifravimas nebuvo labai sudėtingas dėl panašumų su akadų dantiraščiu. Tai nulėmė pirmiausia nesuprantama kalba. Todėl netgi galint perskaityti kalbą, daug įrašų vis dar lieka nesuprantami.

Šios savaitės iniciatyva yra raštas ir rašto sistemos.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga