Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Hanna Reitsch (1941 m. balandis) Hana Raič (vok. Hanna Reitsch; 1912 m. kovo 29 d., Hiršberge (vok. Hirschberg, dab. Jelenia Gura) – 1979 m. rugpjūčio 24 d., Frankfurtas prie Maino, Vakarų Vokietija) – vokiečių lakūnė-bandytoja.
Gimė Silezijos Hirschberge (dabar Lenkijos miestas Jelenia Góra), oftalmologo šeimoje. Jaunystėje svajojo apie mediko profesiją, tačiau vėliau nusprendė tapti sklandytuvo pilote ir pradėjo užsiimti oro sportu. 4-ajame dešimtmetyje tapo didvyriškumo simboliu, keliavo į Afriką kaip misionierė ir gydytoja. Nuo 1931 m. sulaukė pasaulinės šlovės kai užfiksavo daug Europos rekordų (įskaitant 1933 m. ilgiausią skrydį be sustojimo sklandytuvu – 305 km). 1934 m. pasiekė absoliutų aukščio rekordą (tarp moterų) – 2800 m. Buvo lėktuvo, kuriuo Adolfas Hitleris atvyko į partijos suvažiavimą Niurnberge, pilotė. Šis epizodas buvo įtrauktas į Leni Riefenstahl dokumentinį filmą Valios triumfas sukurtą 1935 m. Nuo 1937 m. Liuftvafės lakūnė, aviacijos tyrimų specialistė.
1938 m. kovo mėn. Hanna įspūdingai pasirodė skrisdama Heinrich Focke malūnsparniu FW-61 uždaroje Deutschlandhalle patalpoje. Ji pakilo į orą salės centre, skriejo aplink salės perimetrą virš apstulbusios publikos. Pasirodymo pabaigoje pasisuko 360 laipsnių kampu ir iš kabinos paleido nedidelį fejerverką. Tai sužavėjo ne tik auditoriją. Už šiuos pasirodymus ji buvo apdovanota Luftwaffe medaliu. Tapo pirmąja moterimi, gavusia tokį medalį. Jos pasirodymas išgarsėjo kitose šalyse, įskaitant SSRS ir JAV.
Reitsch tapo pirmąja Liuftvafės moterimi-bandytoja. Ji skrido Messerschmitt Me.163 Komet, Messerschmitt Me.323 Gigant ir kt. Dalyvavo karo veiksmuose Antrojo pasaulinio karo metais Rytų fronte. Už karinę tarnybą 1941 m. kovo mėnesį ji buvo apdovanota II, o 1942 m. vasario mėn. – I klasės geležiniu kryžiumi. Jai suteiktas lakūno-kapitono laipsnį. Nuo 1943 m. lapkričio pradėjo tarnauti pas generolą Robert Ritter von Greim, kuris ją sužavėjo savo fanatišku atsidavimu nacizmui.
1945 m. balandžio 27 d. lydėjo Robert Ritter von Greim jo skrydžio metu į susitikimą su Hitleriu Reicho kanceliarijoje Berlyne, kuris tuo metu buvo sovietų apgultyje. Šio skrydžio metu dėl fon Greimo sužeidimo pilotė perėmė lėktuvo kontrolę ir nusileido lėktuvu greitkelyje netoli Reicho kanceliarijos. Apsilankiusi Hitlerio bunkeryje, Reitsch paprašė Hitlerio leisti jai likti Berlyne, tačiau Hitleris buvo prieš. Balandžio 30 d. Paskutiniais turimais lėktuvais jie nuskrido į numatyto Hitlerio įpėdinio Gross Admiral Dönitz būstinę Plione (vok. Plön) netoli Kylio. Gegužės 9 d. Ji kartu su Graeme Reitsch pasidavė Amerikos karinei valdžiai. Po arešto ji praleido 15 mėnesių Amerikos stovykloje. 1946 m. buvo paleista į laisvę.
1951 m. išleido autobiografiją Skraidymas yra mano gyvenimas, o 1952 m. dalyvavo tarptautiniame sklandymo čempionate Madride, kur iškovojo bronzos medalį. 1955 m. Reitsch tapo Vokietijos moterų sklandymo čempione, o 1957 m. tose pačiose varžybose ji užėmė 3 vietą. 1959 m. keletą mėnesių praleido Indijoje, dalyvavo skrydžiuose su Indira Gandhi ir, pagal neoficialią versiją, studijavo budizmą. 1962 m. įkūrė ir iki 1966 m. vadovavo Nacionalinei skrydžių mokyklai Ganoje.
Hanna Reitsch mirė 1979 m. rugpjūčio 24 d., būdama 68-nerių. Pagal pačios prašymą palaidota Zalcburge (Austrija) šalia savo šeimos.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Bastilijos šturmas laikomas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pradžia Revoliucija (iš vėlyvosios lot. revolutio – apsisukimas) – globalus ir radikalus kokybinis pokytis (lūžis) gamtos, visuomenės arba pažinimo raidoje, aiškiai atsiskiriant nuo ankstesnės būsenos. Revoliucija yra politinių konfliktų tarp piliečių ir valdžios institucijų rūšis, kai piliečiai protestuoja ne prieš kurį nors vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybę ir jos politiką. Pagrindinė revoliucijos ir pilietinio karo skirtumas yra tas, kad šiuo atveju konfliktuojančių pusių jėgos yra nelygios. Nepasitenkinimas vyriausybe dėl kokių nors priežasčių yra apėmęs didžiąją dalį visuomenės. Vyriausybė negali remtis net jėga, nes revoliucijų metu pagrindinės represinės struktūros, tokios kaip armija ar policija, paprastai irgi pereina į piliečių pusę arba nesikiša į konfliktą. Todėl revoliucijų metu paprastai senoji vyriausybė yra pašalinama ir pakeičiama nauja, turinčia piliečių pasitikėjimą. Revoliucija nuo valstybinio perversmo skiriasi tuo, kad perversmo metu pakeičiami šalies vadovai, o revoliucijos metu – valstybės santvarka.
Svarbiausias revoliucijos požymis yra esmingas vyriausybės politikos turinio pasikeitimas. Klasikinis revoliucijos pavyzdys – Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799), nuvertusi seną absoliutaus monarcho vyriausybę, kurios politika buvo nebepriimtina didžiajai Prancūzijos gyventojų daugumai.
Revoliucija gali kilti netikėtai, tačiau sąlygos revoliucijos atsiradimui vystosi per ilgą laiką. Ilgas procesas, kuris veda į revoliuciją, susideda iš daugelio pokyčių ir konfliktų, bet svarbiausi yra klasių konfliktai ir valstybės vieta tuose konfliktuose. Alexis de Tocqueville savo darbe „Senoji santvarka ir revoliucija“ teigė, kad revoliuciniai sprogimai vyksta nebūtinai dėl situacijos visuomenėje pablogėjimo. Nelaimės, kurios laikomos neišvengiamomis yra kantriai iškenčiamos, tačiau pasidaro nepakenčiamos, jei suvokiama, kad tai galima pakeisti.
Daugiau…
Šios savaitės iniciatyva yra ypatingos, neįprastos situacijos.
|
|
