Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 200 358 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

„Talmud Tora“ mokykla

Ukmergės žydaiLietuvos žydų bendruomenės dalis, beveik kelis amžius buvusi gausiausia tautine bendrija Ukmergėje.

Ukmergėje veikia nedidelė žydų bendruomenė, vienijanti apie 200 narių. Ji organizuoja renginius bendruomenei ir miestiečiams, rūpinasi žydų kultūros paveldo išsaugojimu bei Holokausto aukų atminimu. Vietos žydų bendruomenės istorija ir kultūra pristatoma Ukmergės kraštotyros muziejuje įrengtoje ekspozicijoje.

Įsikūrusi didelių kelių kryžkelėje, Ukmergė patyrė įvairių kultūrų įtaką. Čia žydų bendruomenė pradėjo kurtis nuo XVII a. Iki pat XIX a. antros pusės nuolatinių gaisrų niokojamame mediniame mieste nesusiformavo stabiliai lokalizuotas žydų kvartalas. Tik nuo XIX a. antros pusės žydų būstai ir kiti pastatai pradėjo telktis aplink tuomet atstatytą Didžiąją sinagogą. Žydų daugiau gyventa aplink miesto centrą (dab. Kęstučio a.), Žuvų gatvės turgaus aikštę ir aplinkinėse senamiesčio gatvelėse. Šios vietos buvo patogios vystyti prekybą bei amatus. Mieste daugėjo gyventojų, bet tarp jų išsiskyrė žydai, turėję keliolika pasaulietinio ir religinio pobūdžio švietimo įstaigų, kultūros ir sporto draugijų, vystę labdaringą veiklą.

Ukmergėje iš viso atsimenama buvus 12 maldos namų. Po Antrojo Pasaulinio karo ilgainiui jie arba buvo perstatyti, arba visiškai nugriauti. Tarp išlikusių – mūrinis sinagogos pastatas Vilkmergėlės g. 13, Didžioji sinagoga Vienuolyno g. 2. Bendruomenės religinis gyvenimas sukosi aplink Didžiąją sinagogą. Pagrindiniai žydų maldos namai pastatyti ne vėliau kaip XVIII a. antrojoje pusėje. XIX a. pabaigoje apie sinagogą susiformavo įvairių žydų bendruomenės įstaigų kompleksas: kitos sinagogos, ješiva (rabinų mokykla), „Talmud-Tora” pradinė mokykla.

Savo gimtąjį miestą žydai vadino Valkomiru. 1665 m. čia gyveno 622 žydai. XIX ir XX a. sandūroje žydų sparčiai daugėjo, nes jų migraciją į Lietuvą lėmė gaisrai, badas, pogromai Rusijoje. Ekonominiame Ukmergės gyvenime žydai rado geras sąlygas verslui, prekybai ir amatams. Jie prekiavo javais, eksportavo malkas, linus, valdė daugumą parduotuvių. Statistikos duomenimis, 1897 m. Ukmergėje jų gyveno 7287, o prieš Pirmąjį Pasaulinį karą apie dešimt tūkstančių.

XIX a. Ukmergėje veikė pasaulietinė ir religinė, amatų mokyklos. Tarpukario metais žydai turėjo dvi pradžios mokyklas, žydų vaikai galėjo lankyti dvi gimnazijas. Išlikęs „Talmud Tora” pradinės mokyklos pastatas Vasario 16-osios g. 11, pastatytas 1898 m. Statybą mecenavo Šiaulių fabrikantas ukmergiškis Ch. Frenkelis. Mokykla rūpinosi įvairios sionistinės organizacijos, vėliau įstaiga perėjo savivaldybės žinion, tapo III pradine mokykla. 1938 m. mokykloje mokėsi 180 mokinių, mokslas vyko hebrajų kalba.

Apie 1922 m. turtingų Amerikos žydų Rozenbliumų šeimos lėšomis ir iniciatyva, pagal inžinieriaus B. Klingo projektą pastatyti žydų našlaičių namai Vasario 16-osios g. 15. 1927 m. rekonstravus pastatą, čia įsikūrė kino teatras, kurio pelnas buvo skiriamas Rozenbliumų našlaičių namų išlaikymui. Namuose nuolat gyveno apie 40 vaikų, jie buvo globojami iki 17 metų.

Taip pat veikė žydų sporto sąjunga „Makabi”, švietėjiška „Ort“ draugija. Socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Erzo“ rūpinosi žydų ligonine, vaistine. Ukmergės žydai buvo aktyvūs vietos politiniame gyvenime: po 1920 m. pirmųjų rinkimų į miesto tarybą iš 36 tarybos narių 19 buvo žydų bendruomenės atstovai, o pirklys B. Goldbergas tapo miesto burmistro pavaduotoju.

Daugiau…


Naujienos

  • Rugpjūčio 2 d. kosminė kapsulė „Crew Dragon“ su 2 astronautais grįžo iš TKS ir nusileido Atlanto vandenyne. [1]
  • Rugpjūčio 1 d. Ariogaloje vėl surengtas tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis. [2]
  • Liepos 31 d. surengta virtuali BAFTA TV apdovanojimų ceremonija; nugalėjo Lietuvoje filmuotas „Černobylis“. [3]
  • Liepos 30 d. penktasis, didžiausias NASA marsaeigis paleistas iš Floridos į Marsą, kurį pasieks 2021 m. vasarį. [4]
  • Liepos 30 d. prie Minsko sulaikyti Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdiniai duoda parodymus. [5]
  • Liepos 29 d. Kongrese apklausti kompanijų Amazon, Apple, Facebook, Google vadovai dėl rinkos kontrolės. [6]


rugpjūčio 3 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Skroblus Rudnelėje.JPG
Skroblaus upelis atokiame Rudnelės kaime (Dzūkijos nacionalinis parkas, Varėnos rajonas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Ritminė gimnastika

Ritminė gimnastika – aciklinė sudėtingos koordinacijos gimnastikos sporto šaka. Joje dažniausiai varžosi tik moterys. Kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sporto šaka vadinama ir menine gimnastika.

Meninė gimnastika formavosi XX a. pradžioje Rusijos Sankt Peterburgo Marijos teatre. Pirmosios varžybos įvyko 1941 m. Leningrade. 1948 m. surengtas pirmasis TSRS meninės gimnastikos čempionatas. Po Antrojo pasaulinio karo sporto šaka ėmė plisti Rytų Europos valstybėse. 1960 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos, o 1962 m. meninę gimnastiką, kaip savarankišką sporto šaką, pripažino Tarptautinė gimnastikos federacija. 1963 m. surengtas pirmasis pasaulio ritminės gimnastikos čempionatas, 1976 m. Europos čempionatas. Nuo 1984 m. ritminė gimnastika yra olimpinė sporto šaka. Meninė gimnastika taip pat populiari Bulgarijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Ispanijoje, Italijoje, Baltarusijoje, Izraelyje, Kanadoje.

Daugiausia Azijos valstybėse – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, taip pat JAV, Kanadoje meninę gimnastiką kultivuoja ne tik moterys, bet ir vyrai. 2005 m. įvyko pirmasis pasaulio vyrų meninės gimnastikos čempionatas.

Sportininkės varžosi kaip individualios dalyvės arba komandose nuo dviejų iki šešių žmonių. Standartinėse aukščiausio rango varžybose gimnastės pasirodo šešiose rungtyse: pratimuose su kaspinu, šokdyne, kamuoliu, lanku, kuokelėmis ir laisvuosiuose pratimuose. Pratimai atliekami pagal muziką, jų metu vertinama judesių koordinacija, lankstumas, plastiškumas, artistiškumas, muzikalumas, pratimų dinamiškumas. Sporto šakoje svarbūs acikliniai (nepasikartojantys) judesiai, kurie vertinami kaip vienas užbaigtas aktas. Šie judesiai nuo kitų išsiskiria atlikimo trumpumu ir didžiule formų įvairove. Ritminė gimnastika taip pat turi baleto ir šokio elementų. Varžybos organizuojamos ant kvadratinio 13 m ilgio ir pločio kilimo. Dalyvių pasirodymai vertinami 30 balų skalėje. Kartais meninėje gimnastikoje fiksuojami dopingo vartojimo atvejai, siekiant sumažinti dalyvių svorį.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra gimnastika.

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga