 Apie Vikipediją |
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 175 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis |
Snaigupėlės šlaitai atodangos kaimynystėje
Snaigupėlės atodanga – geologinis gamtos paminklas, esantis Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio seniūnijoje, Gailiūnų kaime, apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų. Atodanga slūgso nedidelio Snaigupėlės upelio žemupyje, jo dešiniajame krante, apie 250 m iki santakos su Nemunu, patenka į Veisiejų miškų urėdijos Baltašiškės girininkijos (817 kv., 21 skl.) teritoriją.
Lietuvos geologijos tarnyba šią atodangą pristato kaip vieną iš lankytinų objektų geologiniame turistiniame maršrute, pavadintame Nemuno kraštovaizdžio pažintiniu taku. Objektas nepritaikytas lankymui – nėra kelio nuorodų ar informacinio stendo, be to supamas privačios valdos. Atodangą galima pasiekti nuo kelio 2519 Druskininkai–Liškiava–Panara–Jonionys , palei upelį paėjus apie 250 m pasroviui mišriu mišku ir krūmais apaugusiu šlaitu. Orientyras – priešingame upelio krante esanti gyvenama sodyba. Atodanga yra siaurame giliame slėnyje, kuriame gausu išvirtusių medžių, nedidelių riedulių. Ji vizualiniu požiūriu nėra išraiškinga, tematoma smėlinga, apie 3 m pločio nubyrėjusi stataus šlaito dalis. Vasarą žemiau tekančio upelio vaga būna išdžiūvusi.
Snaigupėlės atodanga reikšminga pleistoceno – besikartojančių ledynmečių epochos – sluoksnių stratigrafijos tyrimams visoje Lietuvoje. Snaigupėlės vardu pavadintas prieš 140–150 tūkst. metų buvęs tarpledynmetis.
Daugiau…
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalys |
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija |
|
|
 Savaitės iniciatyva |
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime (Radviliškio raj.) Lietuvos partizanų vadovybės baigtas sudaryti ir pasirašytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) dokumentas, kuriuo paskelbta, kad LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa, o taip pat „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“. Deklaracija apeliuojama į Žmogaus teisių deklaraciją, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kreipiamasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos.
Deklaraciją pasirašė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas bei Tarybos nariai – Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronislovas Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila.
1999 m. sausio 12 d. LR Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, priėmė LR įstatymą dėl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Įstatymas nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje – pripažino jį kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
2010 m. Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams suteiktas signatarų statusas. Šis statusas po mirties suteiktas Petrui Bartkui-Žadgailai, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Bronislovui Liesiui-Nakčiai, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui ir Jonui Žemaičiui-Vytautui.
Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos partizanai.
Daugiau…
|
|
Vikisritys
