Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 188 020 straipsnių Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 188 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Vytautas Didysis. 1836 m. iliustracija Vytautas Didysis (apie 1350 m. Senuosiuose Trakuose – 1430 m. spalio 27 d. Trakuose) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m. iki mirties. Formaliai Lenkija jį pripažino 1401 m. 1421–1423 m. – husitai paskelbė Vytautą Čekijos karaliumi. Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis. Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų populiarus Lietuvos nacionalinis didvyris, jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIV a. pabaigoje Lietuva buvo jau pusantro šimto metų kovojusi su visos Vakarų Europos remiamu Vokiečių ordinu, krikščionybės platinimo dingstimi izoliavusiu Lietuvą nuo Vakarų Europos šalių. Jogaila, įvesdamas etninėje Lietuvoje krikščionybę, pradėjo šią izoliaciją šalinti, bet kartu pavertė Lietuvą nuo Lenkijos priklausoma valstybe. 1389 m. faktiškai stojęs vadovauti lietuvių diduomenės kovai prieš lenkų įsigalėjimą Lietuvoje, Vytautas turėjo rasti būdus pašalinti Vokiečių ordino grėsmę, atsikratyti Lenkijos hegemonijos. Išnaudodamas Ordino ir Lenkijos nesutarimus, Vytautas gana sėkmingai susidorojo su visais minėtais uždaviniais. Periodiškai „atiduodamas“ ordinui Žemaičius, Vytautas kaskart numatydavo būdus jiems susigrąžinti. Žygiuodamas į rytus, kartu jis rengėsi puolimui vakaruose. Pripažinęs Lenkijos karaliaus viršenybę savo atžvilgiu, savo pusėn palenkė daugumą lenkų didikų. Užsitikrinęs Lenkijos paramą, 1409 m. iš Vokiečių ordino galutinai atsiėmė Žemaičius. Daugiausia Vytauto nuopelnu laikytinas ir ordino sutriuškinimas Žalgirio mūšyje. Po Žalgirio mūšio kryžiuočių pavojus Lietuvai buvo pašalintas, o LDK įgijo galimybę užmegzti normalius santykius su daugeliu Europos šalių. Vytautas sugebėjo ne tik pakrikštyti žemaičius, bet Konstancos bažnytiniame susirinkime buvo paskelbtas Livonijos vyskupų globėju. Ir nors jam nepavyko įsteigti atskiros, Gniezno arkivyskupui nepavaldžios Lietuvos bažnytinės provincijos, būtent Vytauto valdymo metais Lietuvos katalikų bei stačiatikių vyskupai ėmė atsižvelgti visų pirma į LDK interesus. Vytauto kultas pradėjo formuotis dar jam gyvam esant. Jau XV amžiuje Vytautas pradėtas vadinti Didžiuoju. Pirmąją užuominą apie tai paliko nepalankiai Vytautą vertinęs Enėjas Silvijus Pikolominis, kurio teigimu, Vytautas Didžiojo vardą pelnė dėl savo žiaurumo. Tuo tarpu Erazmas Ciolekas popiežiui Aleksandrui VI aiškino, kad savo darbais Vytautas pelnė pagarbą ir populiarumą, todėl Lietuvoje vadinamas Didžiuoju. Lenkų kronikininkas Janas Dlugošas XV a. II pusėje rašė: Mūsų laikais žmonės laikosi nuomonės, kad joks jo laikų kunigaikštis negalėjo prilygti Vytautui nei dosnumu, nei veiklumu. Jis pirmasis savo tamsią, silpną ir nežinomą tėvynę savo žygių šlove bei darbų garsumu išvedė į šviesą ir iškėlė. Po jo valdę kunigaikščiai nesugebėjo jos išlaikyti tokiame lygyje. Neabejotina, kad Lietuvos didybė buvo jo sukurta ir su jo mirtimi baigėsi“. Nuo XVI a. pradžios bajoriškoje Lietuvos savimonėje Vytautas imtas laikyti Lietuvos interesų gynėju. Jis buvo laikomas didžiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu, jo vardas įkūnijo valdovo idealą. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų pirmojo neįvykusio Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi diena (rugsėjo 8-oji) Lietuvoje buvo švenčiama kaip Tautos šventė. Vytautui Didžiajam buvo statomi paminklai, vienu metu jų buvo daugiau nei 30. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį Naujienos Gegužės 27 d. vyko baigiamieji muzikinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ renginiai. Gegužės 27 d. baigėsi tarptautinis „Poezijos pavasaris“. Jo laureatu paskelbtas Almis Grybauskas. Gegužės 26 d. Kijeve Čempionų lygos finalą 3:1 laimėjo Madrido „Realas“ prieš „Liverpulį“. Gegužės 25 d. Airijoje vyko istorinis referendumas dėl abortų, kurie iki šiol buvo draudžiami. 66 proc. balsavusiųjų pasisakė už įstatymų pakeitimą. Gegužės 25 d. Europos Sąjungos šalyse įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti gegužės 27 dienos įvykiai Lietuvoje 1831 − 1831 sukilimas: Antano Gelgaudo vadovaujama sukilėlių kariuomenė prie Raigardo sumušė rusų dalinį. 1942 − Lietuvos generalinėje srityje vokiečiai įvykdė visuotinį gyventojų surašymą. 1966 − parodytas pirmasis Vilniaus Jaunimo teatro spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“. Pasaulyje 1703 − Petras I įkūrė Sankt Peterburgo miestą, kurį vėliau paskelbė naująja Rusijos sostine. 1844 − Samuelis Morzė užbaigė pirmąją telegrafo liniją. 1895 − anglų išradėjas Birtas Akresas užpatentavo kino projektorių. 1905 − prasidėjo Cušimos mūšis, dar žinomas kaip „Cušimos sąsiaurio mūšis“, kuris buvo paskutinis ir lemtingiausias Rusijos−Japonijos karo mūšis ir tesėsi iki gegužės 28 dienos. 1930 − amerikietis išradėjas Ričardas Driu užpatentavo lipnią juostelę. Keisti

Rinktinė iliustracija Pašešupio parkas Straipsnių iliustravimo projekto puslapis Keisti Savaitės iniciatyva Kazimieras Motieka Kazimieras Motieka (g. 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune) – teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. 1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje. Nuo 1949 m. iki 1950 m. Kazimieras Motieka studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, nuo 1950 m. iki 1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. – VU Teisės fakultete, įgijo teisininko kvalifikaciją. 1954-1961 m. Lietuvos TSR prokuratūros prokuroras, ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas. 1960–1961 m. Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1961 m. advokatas. 1989 m. SSRS liaudies deputatų II suvažiavimo dalyvis; Kremliaus suvažiavimų salėje pirmą kartą per visą 50 metų tarybinės okupacijos laikotarpį oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Išrinktas į Lietuvos TSR AT, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas 1990–1992 m. Advokato K. Motiekos kontoros seniūnas (iki 2004 m.), nuo 2004 m. sausio 2 d. – advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius" vyresnysis partneris (kontoros įkūrėjas), praktikuojantis advokatas nuo 1959 m. Specializacija – baudžiamoji teisė. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas (iki 2002 m. kovo 15 d.). Sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant LTOK. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos universitetų tarybos ir jų nariai. Daugiau… Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Visų Vikiportalų sąrašas Visų Vikiprojektų sąrašas

Kiti projektai

	Vikižodynas Laisvasis žodynas		Vikicitatos Aforizmai, sentencijos		Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos		Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka
	Vikišaltiniai Įvairūs tekstai		Vikiknygos Vadovėliai, knygos		Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas		Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas
	Vikiduomenys Žinių bazė		Vikiversitetas Mokomoji medžiaga		Vikikelionės Kelionių vadovas		MediaWiki Viki programinė įranga