Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 189 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Labanoro–Pabradės giria – antras pagal plotą Lietuvos miškų masyvas – 91 500 ha, iš kurių mišku apaugę 73 800 ha. Labanoro–Pabradės giria plyti rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje – Molėtų, Utenos, Švenčionių, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Giria driekiasi banguota ir smėlinga Aukštaičių aukštuma bei Žeimenos lyguma. Kraštovaizdis vaizdingas – pakilias smėlingas lygumas keičia kalvos, daubos, slėniai, ežerai, supelkėjusios įlomės. Pietinė miško riba eina Neries upe 1 km į šiaurę nuo Neries ir Žeimenos santakos (į pietus nuo čia jau prasideda Lavoriškių giria), tęsiasi į šiaurės rytus pro Pabradę ir Švenčionėlius link Ignalinos. Vakaruose siekia Molėtus, šiaurėje – Kuktiškes ir Linkmenis, o girios šiaurės rytuose, apie Palūšę eina riba, kur ji ribojasi su Ažvinčių–Minčios giria. Būdingi dirvožemiai – jauriniai silpnai sujaurėję smėliai, velėniniai jauriniai priesmėliai, įvairūs durpžemiai, vietomis yra priemolio ir molio podirvio, žvyro tarpsluoksnių.
Didžiuma girios patenka į Žeimenos baseino dešiniąją pusę. Miškus vagoja šie dešinieji Žeimenos intakai: Lakaja, Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Gulbinė, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka. Rytinė miško dalis patenka į kairiąją Žeimenos baseino pusę – ja teka Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Skerdiksna, Petruškė. Taip pat miškais teka daug Žemenos baseino upelių, jungiančių ežerus: Liedelė, Baltelė, Palukna, Labanoras, Peršokšna, Spengla, Juodupė, Karvinė ir kiti. Upelių vagos daugiausia savaiminės (neištiesintos), vandens gausu ištisus metus. Labanoro girioje yra apie 320 įvairaus dydžio ežerų. Gausu jų šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, ypač Molėtų link. Daugelis ežerų smulkūs, termokarstiniai. Didesni ežerai paprastai labai šakoti, su daugeliu užutėkių, salų, kartais tarpusavyje jungiasi protakomis. Didesnieji Labanoro girios ežerai (didžiausi telkšo pakraščiuose): Aisetas, Alnis, Asveja, Baluošas, Kertuojai, Baltieji Lakajai, Didysai Siaurys.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
|
Karališkasis pingvinas (lot. Aptenodytes patagonicus, angl. King Penguin, vok. Königspinguin) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Yra žinomi du porūšiai: Aptenodytes patagonicus patagonicus ir Aptenodytes patagonicus halli
Paplitę Antarktidos pakraščiuose, kur sausumos nekausto ledas. Taip pat Krozės, Folklando, Herdo, Kergeleno, Makvorio, Princo Edvardo, Pietų Džordžijos ir Sandvičo salose. Populiacijoje 4 mln individų. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis karališkojo pingvino apsaugos būklė nekelia susirūpinimo. Individų skaičius populiacijoje nežymiai gausėja, nors gimstamumo rodiklis žemas, o praeityje jie buvo intensyviai medžiojami.
Stambus paukštis: 85 – 95 cm ilgio ir 11,8 kg svorio. Patinai stambesni už pateles. Kūnas aptakus. Galva juoda, abiejuose šonuose oranžinės, apversto lašo formos, dėmės. Nugara, uodega ir išorinė sparnų pusė yra sidabriško žvilgesio pilkai juoda. Tarp pilvo ir nugaros juoda, siaura juosta. Pilvas baltas. Gerklė blyškiai geltona. Snapas ilgas ir aštrus. Antsnapis yra juodas. Posanapyje yra rausvai raudoni arba oranžiniai dryžiai, kurie atspindi ultravioletinius spindulius. Sparnai ilgi ir siauri.
Iki pirmojo šėrimosi jaunikliai tamsiai rudos spalvos. Iki trijų metų jie panašūs į suaugusius, tačiau spalvos nėra tokios ryškios.
Bendruomeniniai, labai socialūs paukščiai, gyvena didelėse, virš 39 000 perinčių porų kolonijose. Veisimosi metu poros užima maždaug 0,5 m² teritoriją. Balsas primena asilo bliovimą. Tuoktuvių metu patinas balsu stengiasi atkreipti patelės dėmesį. Kolonijose tėvai, naudodami balsą, susiranda savo jauniklius. Sausumoje trumparegiai, o vandenyje puikiai mato. Nuo šalčio saugo poodinis riebalų sluoksnis, 6 cm ilgio plunksnos suteptos riebalais, o kojos tankiai išraizgytos kraujagyslėmis, todėl visada būna 39 °C. Sausumoje vaikšto nerangiai. Plaukia 10 km/h greičiu, gali panerti į 322 m gylį, panėrę išbūna 10 min. Plaukiant kojos atlieka vairo funkciją, o sparnai – irklų. Kartos trukmė iki 26 metų, lytiškai subręsta 6 metų.
Šios savaitės iniciatyva yra neskraidantys paukščiai.
Daugiau…
|
|
