Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 187 939 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 187 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Kelio kontrolės postas Džabalijoje, 1988 m.

Pirmoji palestiniečių intifada (arab. الانتفاضة الفلسطينية الأولى) – palestiniečių sukilimas, vykęs 19871991 m. Izraelio per Šešių dienų karą užimtose teritorijose – Gazos Ruože ir Vakarų Krante, – siekiant įkurti Palestinos arabų valstybę. Kartais šios intifados pabaiga įvardijama kita data – 1993 m. rugsėjis, kai buvo pasirašyti Oslo susitarimai (angl. Oslo Accords).

Pirmosios intifados metu vyko daugiau „akmenų karas“, nes palestiniečiai prieš gerai ginkluotas Izraelio pjėgas naudojo akmenis, Molotovo kokteilius, savadarbius ginklus. Dauguma išpuolių vykdyti atskirų grupių sukilėlių spontaniškai, atsakant į Izraelio pajėgų smurtinius veiksmus. Iki Oslo susitarimų konflikto metu žuvo 111 izraeliečių ir daugiau kaip 2000 palestiniečių (iš jų 1100 žuvo kovodami su izraeliečiais, 1000 – vidinių konfliktų pasėkoje).

Intifados pradžią skatino didėjantis priešiškumas tarp palestiniečių ir izraeliečių. Per gatvių susirėmimus pasitaikė žuvusių karių ir civilių iš abiejų konfliktuojančių pusių. Tokie incidentai skatino neramumus visose teritorijose, o platesnio masto jos buvo Gazos Ruože. Be to, manoma, kad intifados priežastimi galėjo būti ir ilgalaikis Izraelio administracijos buvimas Palestinos žemėje. Nuo 1967 m. okupuotose teritorijose arabų gyventojai neturėjo Izraelio pilietybės, o Egiptui ir Jordanijai taip pat nereikėjo šių gyventojų, nes atsisakė teritorinių pretenzijų į Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. Kai kurie stebėtojai nurodė, kad palestiniečiai jautėsi paliktais jų arabų sąjungininkų, o Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) nepavyko sunaikinti Izraelio ir sukurti Palestinos valstybės, kaip buvo žadėta. Tuo pačiu metu PIO nuo 1974 m. kliudė Izraeliui surengti rinkimus okupuotose teritorijose, kad po to jų gyventojams nereikėtų gyventi visą likusį gyvenimą kaip antrarūšiams piliečiams. PIO nebuvo vienintelė organizacija, kuri ragino palestiniečius imtis smurto. Įtakos palestiniečių visuomenėje siekė įvairios radikalaus islamo grupuotės: „Hamas“, „Palestinos islamo džihadas“ ir kt.

Daugiau…


Naujienos


gegužės 20 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje


Rinktinė iliustracija

Marijampolė, tvenkinys. Pašešupio parkas.JPG
Pašešupio parkas
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Austra Skujytė 2011 m.

Austra Skujytė (g. 1979 m. rugpjūčio 12 d. Biržuose) – Lietuvos lengvaatletė, septynkovininkė, dešimtkovininkė.

2005 m. balandžio 15 d. moterų dešimtkovės varžybose JAV, Kolumbijos mieste vykusiose varžybose, surinkusi 8366 taškus, pagerino šios rungties pasaulio rekordą. Austros ūgis – 188,5 cm.

Sportininkė gimė dailininko, Bauskėje gimusio latvio Egilo Skujos ir pediatrės Augustinos Skujienės šeimoje.

2001 m. Pasaulio pirmenybėse Edmontone septynkovės rungtyje užėmė šeštąją vietą, 2004 m. Olimpinėse vasaros žaidynėse Atėnuose užėmė antrąją vietą ir apdovanota olimpiniu sidabro medaliu. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse A. Skujytė septynkovės rungtyje dalyvavo 43 sportininkių grupėje. Pirmojoje rungtyje, 100 m barjeriniame bėgime, trečiajame starte, lietuvė užėmė paskutinę, 7-ąją, vietą. Nepaisant to, pasiektas rezultatas (14,46 s) tapo geriausiu asmeniniu rezultatu. Pirmojoje rungtyje A. Skujytė pelnė 914 taškų (39 vieta bendrojoje įskaitoje). Antrojoje rungtyje, šuolyje į aukštį, A. Skujytė pirmuoju bandymu peršoko į 177 cm aukštį iškeltą kartelę. Tai tapo jos galutiniu rezultatu, kadangi vėliau triskart nepavyko peršokti į 180 cm aukštį iškeltos kartelės. Sportininkė savo grupėje surinkusi 941 tašką užėmė 11-ąją vietą (25-oji vieta bendrojoje įskaitoje). Trečioji rungtis – rutulio stūmimas. Įrankis geriausiu, trečiuoju, bandymu nusviestas 17 m 2 cm. Pasiektas aukščiausias asmeninis A. Skujytės sezono rezultatas, surinkus 997 taškus užimta 2-oji vieta grupėje (7-oji vieta bendrojoje įskaitoje). 200 m bėgime A. Skujytė dar kartą pagerino asmeninį sezono rezultatą. Distanciją ji įveikė per 25,4 s ir surinko 850 taškų. Savo bėgime finišavo 5-a (bendrojoje įskaitoje ji iš 7 vietos nukrito į 13-ąją).

A. Skujytė dalyvavo 2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Berlyne, Vokietijoje, rutulio stūmimo rungtyje. Savo sėkmingiausiu stūmimu ji pasiekė asmeninį rungties rekordą su 17 m 86 cm, tačiau į finalą nepateko, likusi 17-a tarp 28 sportininkių. 2010 m. kovo 13 d. dalyvavo pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Dohoje (Kataras) rutulio stūmimo rungtyje. Kvalifikacijoje rutulį nustūmusi 17 m 55 cm liko 15-a iš 17-os dalyvių ir į finalą nepateko.

2011 m. Skujytė grįžo į daugiakovių rungtis. 2011 m. Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate tapo pirmąja istorijoje nepriklausomos Lietuvos atstove, kuri laimėjo medalį.

Šios savaitės iniciatyva yra pasaulio rekordininkai.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga