Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu! Šiuo metu yra 187 628 straipsniai Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 187 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Šiaurinis fulmaras Šiaurinis fulmaras (lot. Fulmarus glacialis, angl. Northern fulmar, rus. Глупыш) – petrelinių (Procellariidae) šeimai priklausanti jūrinių paukščių rūšis, gausiai paplitusi subarktiniuose šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno regionuose. Šiaurinis fulmaras dydžiu panašus į sidabrinį kirą, sparnų mostas siekia apie 1 m. Skiriamos morfos pagal plunksnų apdarą: šviesi (balta galva, kaklas, apatinė kūno dalis, pilkšva viršutinė sparnų dalis, nugara ir uodega) ir tamsi (tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos, sparnų galai kartais beveik juodi). Sutinkamos ir pereinamosios formos. Tamsesni paukščiai daugiausiai veisiasi Kurilų ir Komandoro, Jonos salų, Prano Juozapo Žemės kolonijose, šviesesni – Ochotsko jūros šiaurėje, Čiukčių pusiasalyje, Naujojoje Žemėje. Šiaurinis fulmaras žiemoja pakrančių ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne, taip pat neužšąlančiose Arkties akvatorijose, gali būti sutinkamas Barenco, Japonų ir Beringo jūrose. Peri ant stačių pakrančių uolų didelėse kolonijose, kurias gali sudaryti šimtai tūkstančių paukščių. Padeda vieną baltą kiaušinį. Jauniklis išsirita po 50–54 dienų, kurį maitina iki 75 dienų. Perėjimo metu paukštis aktyvus naktį, kitu laiku – dieną. Kelionių metu sutinkamas atviroje jūroje, pakrantėse, prie uostų. Neretai dideliais būriais, kartu su kirais, seka paskui žūklaujančius žvejybinius laivus. Maitinasi žuvimis, vėžiagyviais, kalmarais, planktonu, prie progos – gaišenomis. Grobį gali pasiekti panerdamas apie pusę metro. Paukščio skrandžio liaukos gamina aliejų, sudarytą iš vaško esterių ir trigliceridų. Jis gali būti išpurškiamas per gerklę kaip priemonė apsiginti nuo plėšrūnų, nes suteršia jų plunksnas. Aliejus yra energijos turtingas maisto šaltinis ilguose skrydžiuose ar maitinant jauniklius. Taip pat prie snapo turi druskos liauką, išskiriančią perteklinės druskos tirpalą, susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse. Paukščio balsas – žemo tono kranksėjimas, daugiausiai girdimas kolonijose. Suerzintas demonstruoja šaižų riksmą. Nepaisant populiacijos skaitlingumo, rūšiai pavojų kelia jūrų užterštumas plastiko šiukšlėmis, naftos dėmės šiaurės rytų Atlante, išlikusios medžiojimo tradicijos Aliaskoje, Grenlandijoje, Islandijoje, Svalbarde ir Farerų salose. Daug paukščių žūva žvejybiniuose tinkluose, kai kuriose kolonijose paukščių gyvenimą trikdo invaziniai žinduoliai (lapės, žiurkės, pelės). Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį Naujienos Balandžio 17 d. Klaipėdoje prasidėjo kruizinės laivybos sezonas. Pirmasis atplaukęs laivas – 160 m ilgio „Astoria“ (Portugalija). Balandžio 16 d. įteikta Pulicerio premija leidiniams „The New York Times“ ir „The Washington Post“ už paviešintas seksualinio priekabiavimo istorijas Holivude. Balandžio 16 d. Černobylio AE oficialiai atverta turistams. Balandžio 16 d. Vilniuje prasidėjo penktasis oranžinių dviračių savitarnos sezonas. Vilnius – pirmasis Rytų Europos miestas, 2013 m. įdiegęs šią sistemą. Balandžio 15 d. provakarietiškasis Milas Džiukanovičius išrinktas Juodkalnijos prezidentu. Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti balandžio 18 dienos įvykiai Lietuvoje 1358 − imperatorius Karolis IV pasiūlė Algirdui ir Kęstučiui krikštytis. 1791 − Ketverių metų seime priimtas Miestų įstatymas. 1960 − Kauno hidroelektrinė pradėjo dirbti pilnu galingumu. Pasaulyje 1025 − Boleslovas I Narsusis karūnuotas pirmuoju Lenkijos karaliumi. 1906 − Įvyko didysis San Francisko žemės drebėjimas, kurio metu buvo sugriauta virš 80 procentų miesto ir žuvo apie 3000 žmonių. 1909 − Žana d'Ark (Jeanne d'Ark) paskelbta palaimintąja. 1945 − Antrasis pasaulinis karas: daugiau nei 1 000 bombonešių atakavo nedidelę Vokietijos salą Helgolandą ir sulygino viską su žeme. Keisti

Rinktinė iliustracija Ansel Adams Straipsnių iliustravimo projekto puslapis Keisti Savaitės iniciatyva „Maršo už mokslą“ dalyviai Vilniuje, prie Martyno Mažvydo bibliotekos. Maršas už mokslą (angl. March for Science) – serija mitingų, įvykusių 2017 m. balandžio 22 d. daugiau nei 600 pasaulio miestų. Mitingai buvo nukreipti prieš naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trampo bei jo administracijos požiūrį į mokslą ir klimato kaitą bei mokslinių išvadų ignoravimą politikoje. Pagrindinis įkvėpimo šaltinis mitingų serijai buvo 2017 m. Moterų maršas, vykęs 2017 m. sausio 21 d. Idėja organizuoti mitingus kilo Reddit diskusijoje apie nuorodų į turinį apie klimato kaitą pašalinimą iš Baltųjų rūmų interneto svetainės. Naudotojo „Beaverteeth92“ komentaras apie „Mokslininkų maršo Vašingtone“ poreikį sulaukė daug pritariančių naudotojų. Vienas diskusijos dalyvių, Jonathan Berman, Teksaso universiteto sveikatos mokslų centro podoktorantūrinis stažuotojas, būsimam renginiui sukūrė internetinę svetainę, Facebook puslapį bei Twitter kanalą. Facebook grupė per savaitę pasiekė 7005300000000000000♠300000 narių, vėliau išaugo iki 7005800000000000000♠800000 narių. Vasario mėnesį palaikymą mitingui išreiškė American Association for the Advancement of Science (AAAS), didžiausia mokslinė JAV organizacija. Iki kovo vidurio palaikymą išreiškė dar apie 100 mokslo organizacijų, tarp jų daug mokslinių draugijų. Kovo 30 d. prie mitingo organizatorių prisijungė garsūs JAV mokslininkai Bill Nye, Mona Hanna-Attisha, ir Lydia Villa-Komaroff. Satelitinis mitingas balandžio 22 d. vyko Vilniuje. Be originalaus mitingo JAV organizuotojų iškeltų tezių, mitingo Vilniuje dalyviai siekė atkreipti dėmesį ir aukštojo mokslo finansavimo krizę bei pertvarką, pabrėžti mokslo finansavimo didinimo bei mokslininko profesijos prestižo atkūrimo būtinybę. Mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių. Eisena prasidėjo Vašingtono aikštėje ir baigėsi prie Martyno Mažvydo bibliotekos, kur kalbas pasakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros mokslininkas Saulius Serva ir kiti. Šios savaitės iniciatyva yra 2017 m.. Daugiau… Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys

Visų Vikiportalų sąrašas Visų Vikiprojektų sąrašas

Kiti projektai

	Vikižodynas Laisvasis žodynas		Vikicitatos Aforizmai, sentencijos		Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos		Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka
	Vikišaltiniai Įvairūs tekstai		Vikiknygos Vadovėliai, knygos		Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas		Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas
	Vikiduomenys Žinių bazė		Vikiversitetas Mokomoji medžiaga		Vikikelionės Kelionių vadovas		MediaWiki Viki programinė įranga