Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 194 407 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 194 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Varžybų trasa

Vienuolikos miestų turas (ol. Elfstedentocht) – tradicinis čiuožimo ant ledo ultramaratonas, rengiamas Nyderlandų šiauriniame Fryzijos regione, gyvuojantis nuo XVIII a. Renginio metu vyksta tiek greitojo čiuožimo varžybos (su 300 dalyvių), tiek laisvalaikio turo (su 16 000 čiuožėjų). Trasa užšalusiais vandens keliais driekiasi apie 200 km per visus vienuolika istorinių provincijos miestų. Varžybos vyksta ne daugiau kaip kartą per metus, tik tada, kai natūralus ledas visoje trasoje siekia ne mažiau kaip 15 cm storį, todėl kartais iš eilės kasmet, o kartais varžybos gali nevykti ir 20 metų. Kai ledas tinka, paskelbiama apie renginį ir jis prasideda per 48 valandas.

Trasos ilgis yra beveik 200 km, ją uždaru maršrutu dalyviai įveikia užšalusių kanalų ir upių vagomis, per ežerus, aplankydami vienuolika istorinių fryzų miestų: Leuvardeną, Sneką, Eilstą, Sloteną, Stavoreną, Hindelopeną, Vorkiumą, Bolsvardą, Harlingeną, Franekerį, Dokiumą. Trasos maršrutas gali šiek tiek skirtis konkrečiose lenktynėse priklausomai nuo ledo kokybės. Čiuožimo turas prasideda ir baigiasi Leuvardene. Jis vyksta tik tada, kai ledas yra ir išlieka mažiausiai 15 cm storio visoje trasoje, nes saugumas turi būti užtikrinamas apie 15 000 dalyvių, keliančių aukštus ledo kokybės reikalavimus. Paskutinės varžybos vyko 1985, 1986 ir 1997 m. Visi čiuožėjai turi būti Vienuolikos fryzų miestų asociacijos nariais. Reikalinga sumokėti starto mokestį ir turėti užkandį (2017 m. tai sudarė apie 100 eurų). Čiuožėjai privalo surinkti atspaudus kiekviename trasos mieste bei trijuose slaptuose taškuose ir baigti čiuožti iki vidurnakčio.

1760 m. buvo paminėti čiuožėjai, per vieną dieną apsilankę vienuolikoje Fryzijos miestų. Elfstedentochto renginys jau buvo tapęs fryzų tradicijų dalimi, kai 1890 m. Pim Mulier suprato organizuotų varžybų idėją, kurią pirmą kartą įgyvendino 1909 m. su 22 sportininkais. Po šio lenktynių turams organizuoti buvo įkurta „Vereniging De Friesche Elf Steden“ (Vienuolikos fryzų miestų asociacija). 1939-1942 m. žiemos buvo ypač atšiaurios, o lenktynės vyko kiekvienoje iš jų. 1940 m. maratone, vykusiame prieš tris mėnesius iki Vokietijos invazijos į Nyderlandus, sausio 30 d. 05:00 val. startavo daugiau kaip 3 000 sportininkų, o pirmieji penki finišavo 16:34 val. Renginys buvo nušviečiamas olandų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose.

1963 m. Elfstedentochtas pagarsėjo kaip „63-iųjų pragaras“, kuomet tik 69 iš 10 000 dalyvių sugebėjo užbaigti lenktynes dėl itin žemos -18°C temperatūros, smarkaus snygio ir pašėlusio rytų vėjo. Sąlygos buvo tokios baisios, kad 1963 m. nugalėtojas Reinier Paping tapo nacionaliniu didvyriu, o pats 11 miestų turas buvo legendinis. R. Paping negalėjo matyti kertamos finišo linijos, nes lenktynių pabaigoje jo akys buvo apledėjusios, o daugelis varžybų dalyvių patyrė nušalimo, sulaužytų galūnių ar pažeistų akių traumas. Kitas Elfstedentochto turas po 1963 m. buvo surengtas 1985 m. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė. Anksčiau vienas iš geriausių būdų nesušalti lenktynėse buvo dėvėti laikraščius po drabužiais. Per 20 metų nuo 1963 iki 1985 m. lenktynininkų sportinė apranga, treniravimosi metodai ir pačiūžos tapo daug labiau pažengę, pakeitę čiuožimo pobūdį.

Daugiau…


Naujienos


kovo 26 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Lake Baikal in winter.jpg
Užšalęs Baikalo ežeras
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Londono panorama, matomi Londono Sitis, Shard pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis

Londonas (lot. Londinium) – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, pirmas Europos Sąjungos, trečias – Europos žemyno miestas.

Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras – Londono Sitis bei Vestminsteris. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai – Kensingtonas ir Čelsi, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas.

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11 500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bekingemo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Šios savaitės iniciatyva yra Londonas.

Daugiau…

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga