Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 195 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
|
Linkuvos kapinių koplyčia – viena iš seniausių kapinių koplyčių Lietuvoje, esanti Pakruojo rajone, Linkuvoje, priklausanti Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai. Ji yra neatskiriama Linkuvos senųjų kapinių dalis nuo jų atidarymo XVIII a. pabaigoje. Priklauso Lietuvoje retai sutinkamai aštuonkampių koplyčių grupei ir kartu su Kaltinėnų kapinių koplyčia (Šilalės raj.) laikytina vertingiausiu šio tipo statiniu Lietuvoje. Joje išlikę vertingi altorius su retabulu, kamajo (pranc. camaïeu) technika atlikta sienų tapyba, originali ir meniška choro emporos atitvara. Linkuvos koplyčios statinys, priešingai nei kai kurios jame esančios vertybės, nėra įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą (2019 m. pr. duomenimis).
Pastatyta tarp 1797–1798 m. naujai įsteigtose parapijos kapinėse. Pergyveno karus, sovietmečio antireliginę politiką, išsaugojo beveik nepakitusią, dar XIX a. pab. susiformavusią išvaizdą, tarp jų originalius sienų tapinius ir vėlesnių remontų nepaliestą altoriaus retabulo spalvinį sprendimą. Aštuonkampė pastato forma, nors ir nėra unikali, tačiau retai sutinkama – tokio plano koplyčių skaičius dabartinėje Lietuvoje nesiekia ir dešimties.
Šios, kaip ir kitų panašių koplyčių atsiradimas Žemaičių vyskupijoje buvo glaudžiai susijęs su XVIII a. pabaigoje įvykdyta kapinių reforma: greičiausiai tuometinei vyskupijos administracijai nurodžius, naujai steigiamose parapinėse kapinėse buvo statomos viešosios kapinių koplyčios. Neabejotina, kad šiuos darbus organizavo ir juos finansavo nuo 1634 m. prie Linkuvos bažnyčios įsikūrę vienuoliai, senosios regulos karmelitai, administravę taip pat ir parapiją.
Koplyčia pergyveno kelis remontus, todėl prarado daugumą autentiškų detalių. Pirminis koplyčios stogas buvo šiaudinis, su užlietu kalkių sluoksniu. Jo viršuje buvo apskardintas bokštelis su varpeliu jo viduje. Dideli rekonstrukcijos darbai turėjo būti įvykdyti XIX a. pabaigoje, kai stogo šiaudinė danga buvo pakeista malksnomis, buvo pakeistos durys ir langai, o vietoje seniau prieangį rėmusių kolonėlių atsirado geležinės „S“ formos atsparos. Manoma, kad šios rekonstrukcijos metu buvo įrengtas ir dabar koplyčioje esantis altorius. Kitas koplyčios remontas, įvykęs 1934 m., koplyčios išvaizdą pakeitė mažiau – stogas apskardintas, koplyčia perdažyta. Nepaisant vėlesniais laikais atliktų pakeitimų, koplyčia išsaugojo autentišką planą, tūrį, sandarą ir pagrindines konstrukcijas.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Referendumo biuletenio pavyzdys Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (dar žinomas kaip referendumas dėl pilietybės išsaugojimo) – 2019 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyksiantis referendumas, kurio metu bus sprendžiamas Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu.
Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas bus galimas, turės atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal esamą įstatymo projektą, šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime, NATO arba EBPO, su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios TSRS pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Eurazijos Ekonominės Sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) narė. Šiuo metu yra 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų yra įteisinusios dvigubą pilietybę.
Nepaisant buvusių planų referendumą rengti dvi dienas (gegužės 12 ir 26 d.), po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad tai prieštarauja Konstitucijai, buvo priimtas sprendimas palikti tik gegužės 12 d. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame savo nuomonę išreikš daugiau nei pusė visų Lietuvos piliečių.
Tą pačią gegužės 12 d. dieną vyks ir Prezidento rinkimų pirmasis turas bei referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Referendume išvakarėse jame balsuoti buvo apsisprendę maždaug 2/3 Lietuvos piliečių. Referendume bus galima išreikšti pritarimą arba prieštaravimą tokiam teiginiui:
|
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.
'
|
|
Šios savaitės iniciatyva yra rinkimai.
Daugiau…
|
|
