Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 182 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
Gripo virusų elektroninės mikrografijos nuotrauka.
Gripo virusas A arba Influenzavirus A sukelia gripą paukščių ir kai kurių žinduolių organizme. Gripo virusas A priklauso Orthomyxoviridae virusų šeimai, vienai iš šešių jos genčių. Visi viruso potipiai buvo aptikti laukiniuose paukščiuose. Kai kurios viruso atmainos gali sukelti ligą naminiams gyvuliams ir, retais atvejais, žmonėms. Retkarčiais virusas pernešamas nuo laukinių vandens ant naminių paukščių – tai gali sukelti ligos protrūkius ir žmonių gripo pandemijas.
Yra žinoma keletas viruso potipių, kurie skirstomi pagal H numerį (priklauso nuo hemagliutinino tipo) ir N numerį (priklauso nuo neuraminidazės tipo). Iš viso yra žinoma 18 skirtingų H antigenų (nuo H1 iki H18) ir 11 skirtingų N antigenų (nuo N1 iki N11). H17 buvo išskirtas iš vaisiaėdžių šikšnosparnių 2012 metais. H18N11 buvo aptiktas Peruietiškuose šikšnosparniuose 2013 metais.
Kiekvienas viruso potipis mutavo į įvairias atmainas, pasižyminčias skirtingomis patogeninėmis savybėmis – kai kurios gali užkrėsti tik vieną rūšį, o kitos – daugybę.
Šiuo metu yra sukurta vakcina žmonėms nuo gripo viruso A ir daugelis valstybių turi jos atsargų, siekiant išvengti paukščių gripo pandemijos. 2011 m. tyrėjai pranešė atradę antikūnus, kurie geba efektyviai nukenksminti visų tipų gripo virusą A.
Gripo viruso A tipas struktūriškai yra labai panašus į gripo viruso tipus B ir C. Virionas yra 80-120 nanometrų skersmens ir paprastai sferinės formos, nors retais atvejais gali būti ir siūliškos. Nepaisant formos skirtumų, visų gripo virionų sudėtis yra panaši. Juos visus sudaro viruso apvalkalas iš pagrindinių dviejų baltymų, kurie susiviję aplink branduolį.
Du dideli baltymai, randami viruso išorėje yra hemagliutininas (HA) ir neuraminidazė (NA). HA yra baltymas, tarpininkaujantis virusui prisijungiant prie atakuojamos ląstelės ir genetinei viruso medžiagai patenkant į ją, o NA padeda viruso palikuonims išeiti iš infekuotos ląstelės. Šie baltymai paprastai yra antivirusinių vaistų taikiniai. Be to, jie yra ir antigenai, prie kurių jungiasi šeimininko antikūnai ir sužadina imuninės sistemos atsaką. Gripo virusas A yra suskirstytas į potipius pagal ant viruso apvalkalo randamų šių baltymų rūšis. Iš viso žinoma 18 HA ir 11 NA rūšių, bet tik H 1,2 ir 3 nei N 1 ir 2 paprastai randami žmogaus organizme.
Daugiau…
|
Mėnesio šalys
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
Olimpo kalnas, nufotografuotas NASA
Olimpo Kalnas Marse – aukščiausias žinomas vulkanas ir kalnas, kuris susiformavo Amazonio periode (prasidėjo prieš ~1.8 mlrd. metų). Jis tris kartus aukštesnis už Everesto kalną. Jo šlaitus 19 km aukštyje dengia debesys. Ugnikalnio kraterio skersmuo siekia 90 km. Olimpo Kalnas aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje. Pavadintas pagal Olimpo kalną, senovės graikų dievų buveinę.
Centrinė viršukalnė virš vidutinio planetos lygio iškilusi apie 27 km. Olimpo Kalnas yra apie 550 km pločio su stačiais šlaitais (iki 6 km aukščio). Jis turi kalderų kompleksą (85 km ilgio, 60 km pločio ir 3 km gylio su 6 persidengiančiais krateriais). Viršukalnėje atmosferos slėgis varijuoja tarp 5-8 % vidutinio paviršiaus slėgio (600 paskalių); palyginimui atmosferos slėgis Everesto kalno viršūnėje yra apie 32 % slėgio jūros lygyje. Marso atmosferoje egzistuoja dulkės ir dideliame aukštyje, todėl įmanoma anglies dioksido-ledo debesų uždanga Olimpo Kalno viršūnėje, o vandens-ledo debesys – ne. Beje, vidutinis Marso paviršiaus atmosferos slėgis yra mažesnis nei 1 % palyginti su Žemės paviršiaus slėgiu – daug silpnesnė gravitacija Marse leidžia atmosferai daug labiau išsiplėsti.Tarptautinė astronomų sąjunga laikinai suteikė dviem Olimpo Kalno krateriams vardus: 15,6 km skersmens Karzok krateris (18°25’N 131°55’W) ir 10,4 km skersmens Pangboche krateris (17°10’N 133°35’W).
Olimpo Kalnas yra vulkanas, kurio plotis daug didesnis už aukštį, dėl didelių lavos kiekių per ilgą laikotarpį. 2004 metais Mars Express aptiko senos lavos sroves ant Olimpo Kalno šlaito. Remiantis kraterio dydžiu ir išsiveržimų dažniu, vakarų skardžio paviršius susiformavo nuo 115 iki 2 mln. metų laikotarpyje. Tai pakankamai nauji atradimai, kuriais remiantis galima teigti, kad Olimpo Kalnas vis dar vulknaniškai aktyvus. Šio vulkano išvaizda keista, nes Marse nėra tektoninių plokščių.
Olimpo Kalnas, kaip ir keli kiti vulkanai Tarsidės srityje, yra tokio aukščio, kad išlenda virš dulkių audrų Marse, del to jis buvo stebimas jau XIX amžiuje. Astronomas Patrik Moore pastebėjo šį kalną pirmasis ir spėjo, kad jis turi būti aukštas. 1972 m. Mariner 9 fotografavo šį kalną iš orbitos. Šiu fotografijų dėka tapo aišku, kad šis vulkanas daug aukštesnis negu bet kuris kalnas, rastas Žemėje. Tuomet jam buvo suteiktas Olimpo Kalno vardas.
Šios savaitės iniciatyva yra egzogeologija.
Daugiau…
|
|
