Apie Vikipediją
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 189 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
|
Savaitės straipsnis
 Ferdinand de Saussure, vienas iš struktūralizmo pradininkų Struktūralizmas – kultūrologijos, socialinių mokslų kryptis, siekianti tiksliais metodais aprašyti tam tikro kūrinio sandarą, atskleisti visuomenės struktūrą, kultūros visumą, pateikti sisteminius modelius.
Struktūralizmo ištakomis laikoma XX a. pr. Ferdinando de Sosiūro sukurta struktūrinė kalbotyra – Sosiūras bandė struktūriškai aprašyti kalbą, visoms kalboms pritaikyti bendras taisykles. Jis pradėjo kalbėti apie kalbą kaip formą, o ne substanciją, apie tai, kad kalbą sudaro ženklai ir jų santykiai bei skirtumai. Struktūralizmui didelę įtaką padarė pozityvizmas, psichoanalitinė kritika, fenomenologija. Struktūralizmas oponavo psichologiniam, istoriniam ir kitiems kontekstiniams reiškinio aiškinimams.
Struktūralizmui kokio nors reiškinio kontekstai nėra svarbiausi – užuot nagrinėjęs aplinkybes, jis aiškinasi kultūrinio fakto vidinių dalmenų tarpusavio sąveiką, jo paskirtį, reikšmę. Sosiūro gramatinės teorijos modeliai buvo pritaikyti tiriant ne tik kalbą, bet ir kitus reiškinius (pasąmonę, mitologiją, sociumą), juos laikant savita kalba. Visais atvejais jis siejamas su požiūriu, jog tiriant sudėtingus objektus, juos galima išskaidyti į elementus, dalis, funkcijas; išnagrinėjus tai atskirai, visą objektą galima paaiškinti vėl sujungiant ištirtas dalis į visumą. Struktūros sąvoka yra struktūralizmo išeities taškas. Struktūralizme struktūros padeda kurti ir konstruoti menamą, idealią tikrovę, kuri yra siektinybė. Struktūralistai pabrėžia, kad šios struktūros ir jų struktūralistiniai modeliai yra psichinės prigimties kaip ir pati kultūra. Struktūralistiniai modeliai egzistuoja tik žmogaus sąmonėje.
Sosiūro teoriją toliau plėtojo rusų formalioji (Maskvos), Kopenhagos, lenkų, Prahos lingvistinė mokyklos. XX a. 6–7 dešimtmečiais iškilo prancūzų kultūrologinis struktūralizmas, kurio pagrindinis asmuo buvo Klodas Levi Strosas. Prancūzai išplėtė struktūralizmo tarpdiscipliniškumą analizės metodą taikydami įvairiems socialiniams reiškiniams. Klodas Levi Strosas pasiūlė imti ir visus socialinius reiškinius analizuoti kaip tam tikras ženklų sistemas, kurti tam tikrus ženklų modelius. Tokį – struktūralistinį – požiūrį jis ėmėsi plėtoti trimis kryptimis: pirmiausia jis susitelkė ties komunikacinėmis taisyklėmis, ypač daug dėmesio skirdamas giminystės sistemų struktūros analizei, vėliau užsiėmė mentaliteto struktūrų aiškinimu ir galiausiai – mito struktūros studijomis.
Daugiau…
|
Naujienos
|
Lietuvoje
Pasaulyje
- 1797 − Paryžiuje pirmą kartą žmogus išbandė parašiutą.
- 1878 − Anglijoje per regbio rungtynes pirmą kartą naudotas dirbtinis aikštės apšvietimas.
- 1879 − amerikiečių išradėjas Thomas Alva Edison sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lempą.
- 1938 − Anglų išradėjas Česteris Karlsonas išrado sauso elektrostatinio spausdinimo būdą, kuris vėliau imtas vadinti kserografija. Po dvejų metų jis užpatentavo išradimą, o 1947 atsirado tuo susidomėjusi firma. 1950 pabaigoje prekyboje pasirodė pirmieji kopijavimo aparatai.
|
|
Rinktinė iliustracija
Savaitės iniciatyva
 Maisto dažiklių spalvų įvairovė Maisto dažiklis – bet kuri maisto produkto ar gėrimo nudažymui dedama medžiaga. Maisto dažikliai kaip maisto priedai naudojami maisto pramonėje ir maistą gaminant namuose. Taip pat maisto dažiklių gali būti dedama į farmacijos, kosmetikos pramonės gaminius, jie gali būti naudojami kaip saugesni dažai švietimo įstaigose ir pan.
Žmonėms tam tikros spalvos asocijuojasi su atitinkamu skoniu, kvapu, todėl dažiklis gali pakeisti skonio ar kvapo suvokimą, nesvarbu, koks produktas tai būtų – saldainis ar vynas. Dėl šios priežasties dažikliai naudojami maisto produktų gamyboje. Kartais gamintojai siekia, kad vartotojai produktą suvoktų kaip natūralų, pvz., be dažiklio cukruotos vyšnios būtų šviesiai rusvos spalvos. Tačiau kartais dažikliu siekiama neįprasto įspūdžio, pvz., 2000 m. Heinz’o bendrovė pradėjo gaminti žaliąjį kečupą. Paprastai vartotojai supranta, kad ryškūs ir nenatūralių spalvų maisto produktai greičiausiai nudažyti maisto dažikliais, tačiau tik nedaugelis žino, kad kartais dažomi ir natūraliai atrodantys maisto produktai, tokie kaip apelsinai ar lašiša, siekiant užmaskuoti jų natūralių spalvų variantus. Kadangi natūrali maisto produktų spalva kinta priklausomai nuo metų laiko, dėl perdirbimo ir laikymo sąlygų, dažiklių panaudojimas dažnai produktams suteikia komercinio pranašumo – produktams suteikiama ta spalva, kurios vartotojas tikisi ir kuriai teikia pirmenybę.
Visgi maisto produkto spalvą sąlygojančios medžiagos turi ne tik signalinį poveikį, susijusį su maisto pasirinkimu ir vartojimu. Kaip ir daugelis kitų medžiagų, jos veikia įvairius medžiagų apykaitos procesus.
Maisto dažiklių saugą pasaulyje tikrina įvairios organizacijos ir kartais jų nuomonė dėl dažiklio saugos išsiskiria. Jungtinėse Amerikos valstijose numeriai paprastai suteikiami leidžiamiems naudoti sintetiniams maisto dažinkliams, kurie neegzistuoja gamtoje, tuo tarpu Europos Sąjungoje, E numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems priedams (intervalas E100-E199). Dauguma šalių turi savus maisto gamyboje, kosmetikoje, farmacijoje leistų naudoti dažiklių sąrašus. Šiuose sąrašuose ar kitokiuose teisės aktuose gali būti nurodyti didžiausi dažiklių kiekiai, kuriuos vartotojas gali gauti per dieną su maistu ir kitais gaminiais. Daugelis šalių organizacijų, įskaitant JAV Maisto ir vaistų administraciją, nereikalauja, kad būtų atliekami natūralių dažančių medžiagų bandymai ar klinikiniai tyrimai.
Šios savaitės iniciatyva yra maisto pramonė.
Daugiau…
|
|
