Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
„Halberstädter Flugzeugwerke“ arba „Halberstadt“ buvo 1912–1932 m. veikusi Vokietijos aviacijos įmonė, veiklą pradėjusi Saksonijos žemės Halberštato mieste. 1912 m. balandžio 9 d. bendra Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Vokietijos įmonė „Deutsche Bristol Werke Flugzeug-Gesellschaft mbH“ iš pradžių gamino lėktuvus pagal „British and Colonial Airplane Company, Ltd“ projektus, pvz., „Bristol Boxkite“ ir „Bristol Prier“ monoplanus, taip pat yra duomenų, kad buvo gaminamos ir Bristol Coanda licecinės kopijos, tačiau netrukus pradėjo statyti vokiškos konstrukcijos Etrich Taube, o netrukus – ir savo konstrukcijos orlaivius. Įmonės vadovais buvo Hermanas Behrensas ir Kurtas Stokhausenas, pagrindiu konstruktoriumi – Hansas Burkhardtas, vėliau pėjėjęs į Gothaer Waggonfabrik, technikos direktoriumi ir vyriausiu inžinieriumi – Karlas Theissas. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė 200.000 reichsmarkių. 1914 m. liepos 23 d. bendardarbiavimo sutartis su British and Colonial Airplane Company buvo nutraukta, po ko rugsėjo mėn. įmonė buvo pervavadinta „Halberstädter Flugzeugwerke GmbH“. I Pasaulinio karo pradžios metu pagrindinės įmonės gaminamas modelis buvo A.II (licencinė Fokker A.I versija). 1915 m. pabaigoje pradėtas gaminti biplanas naikintuvas D.I, netrukus – jo patobulinta versija D.II. Jų konstrukcija tapo klasikine I Pasaulinio karo naikintuvams – dvisparnis vienvietis orlaivis su priekyje montuojamu varikliu ir traukiančiu sraigtu, ginkluotas sinchronizuotu kulkosvaidžiu. Sparčiai tobulėjant karo aviacijai, jau 1917 m. pradžioje fronto daliniuose, išskyrus keletą ne itin intensyvių kovų ruožų, beveik nebuvo likę Halberstadt D.I ir D.II. Išlikę buvo perkelti į mokomuosius dalinius. 1917 m. pabaigoje Osmanų Imperijos kariuomenės užsakymu buvo pagaminti 25 patobulinti šio modelio variantai, gavę indeksą Halberstadt D.V. Karlas Theissas sukonstravo ir keletą B ir C tipo orlaivių: mokomąjį B.I, fronto žvalgybinius ir lengvuosius bombonešius B.II ir C.V., kiek mažesnius nei C tipo, tačiau greitesnius ir manevringesnius, lengvai šarvuotus pėstininkų paramos / šturmo orlaivius CL.II ir CL.IV. Šie modeliai, sugrupuoti į atakos eskadriles (vok. Schlachstaffel) greitai įrodė savo efektyvumą sausumos puolimo operacijose. Trūkstant gamybinių pajėgumų licencines CL.IV kopijas taip pat gamino ir Luft-Fahrzeug-Gesellschaft (LFG), joms buvo naudojamas indeksas Halb. CL.IV (Rol). Įmonė pastatė daugiau nei 1700 žvalgybinių lėktuvų (C tipo) ir 85 naikintuvus (D tipo), kuriuos Pirmojo pasaulinio karo metu naudojo „Luftstreitkräfte“ (Vokietijos karinės oro pajėgos), Austrijos-Vengrijos imperijos KOP. |
gegužės 16 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Bitcoin (₿) – kriptovaliuta išrasta 2008 metais, kuria keičiamasi decentralizuotu P2P (angl. peer-to-peer) tinklu. Bitkoinas yra kotiruojama valiuta ir šiai dienai jos galima įsigyti valiutų biržose bei bitkoinų keityklose. Jis nėra padengtas jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, jo kursą formuoja pasiūla ir paklausa. Atsiskaityti bitkoinais galima už įvairias prekes ar paslaugas ten, kur ši valiuta priimama. Pervedimai įvykdomi greitai, o mokesčiai yra nedideli arba jų iš viso nėra. „Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta. 2017 m. bitkoinas tapo spekuliacijų taikiniu, jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su valiuta buvo nebegalima atsiskaityti internetu. Atsiradus daugybei tarpininkų padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika, įvairių sukčių. Anonimiškumas jų dėka taip pat išnyko. 2021 m balandžio 14 dieną kriptovaliutos „Bitcoin“ kaina pasiekė visų laikų aukčiausią tašką, tuo metu vienas kriptovaliutos vienetas kainavo 64 863 JAV Dolerius. Bitkoinų galima įsigyti keliais būdais – nusipirkti arba užsidirbti (kitaip dar „išsikasti“, angl. mine). Pastarajam reikalinga kompiuteryje įsidiegti specialią programinę įrangą, kuri naudodama kompiuterio resursus galėtų spręsti specialius matematinius uždavinius. Juos išsprendus, programos savininkas gauna bitkoinų. Kuo toliau, tuo uždaviniai tampa sunkesni ir juos programa sprendžia ilgiau. Sukauptus bitkoinus galima laikyti kitoje specialioje programinėje įrangoje, vadinamojoje „piniginėje“, arba analogiškose internetinėse platformose. Naujų bitkoinų atsiranda palaipsniui, naudojant vadinamąjį kasimą (angl. mining). Kasimo metu yra ne tik sukuriami nauji kriptovaliutos vienetai, bet ir palaikoma tinklo infrastruktūra, patvirtinami pervedimai iš vienos piniginės į kitą. Pagaminamų bitkoinų kiekis bet kuriuo laiko momentu proporcingas tam, kiek skaičiavimo išteklių konkretus kompiuteris paskyrė. Bitkoinų išmokama suma dalinasi iš dviejų kas ketverius metus, 2009 m. 50BTC kas 10 minučių, po 4 metų 25BTC kas 10 minučių ir taip toliau. Šios savaitės iniciatyva yra kriptovaliutos. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
