Lietuvos keliai

Išlikęs XVI a. grindinys prie Klaipėdos pilies – vienas iš seniausių Lietuvos kelių

Kelio atkarpa Vilnius – Kaunas – Klaipėda ties Kaunu.

Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Valstybei nepriklausantys keliai (gatvės, vietiniai keliai, privažiavimai) priklauso savivaldybėms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal tipą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių tinklas skirstomas į šias kategorijas:

Europos kelių tinklo koridoriai
E kategorijos keliai
magistraliniai keliai
krašto ir rajoniniai keliai

Pagal lygmenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:

magistraliniai (19 trasų, bendras ilgis 1875,59 km),^[1]
krašto (132 trasos, bendras ilgis 5059,78 km),
rajoniniai (4348 trasos, bendras ilgis 14692,50 km).

Kelių dangų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių dangos 2013 m. (km):^[2]

Danga	Magistraliniai	Krašto	Rajoniniai	Iš viso
Asfalto dangos	1 674,83	4 939,354	6 978,105	13 584,389
Cementbetonio dangos	71,12	-	1,34	72,46
Žvyro dangos	-	-	7 604,084	7 604,084
Grindinys	0,42	-	7,006	7,426
Iš viso	1 738,47	4 939,354	14 590,585	21 268,409

Kelių tinklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai.

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretoje.

Koridorius Nr. I[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės – pietų kryptimi, jungdamas Taliną – Rygą – Saločius – Panevėžį – Kauną – Kalvariją – Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. I A jungia Taliną – Rygą – Šiaulius – Tauragę – Kaliningradą.

Koridorius Nr. IX[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius kerta Lietuvą rytų – vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą – Minską – Vilnių – Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D – Kauną – Kaliningradą.

E kategorijos keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E kategorijos keliai.

Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:

E67 (Helsinkis – Talinas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Praha)
E28 (Berlynas – Gdanskas – Kaliningradas – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas)
E77 (Pskovas – Ryga – Šiauliai – Karaliaučius – Varšuva – Krokuva – Budapeštas)
E85 (Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lyda – Černovcai – Bukareštas – Aleksandropolis)
E262 (Kaunas – Utena – Daugpilis – Rėzeknė – Ostravas)
E272 (Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda)

Magistraliniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistralinis kelias A17 Panevėžio rajone

Magistralinis kelias A4 Trakų rajone

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.

Magistraliniai kelių ilgis 1875,586 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie (Kelio ilgiai žymimi iki valstybės sienos):

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – 311,40 km
A2 Vilnius–Panevėžys – 135,92 km
A3 Vilnius–Minskas – 33,99 km
A4 Vilnius–Varėna–Gardinas – 134,46 km
A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 97,06 km
A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis – 185,40 km
A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas – 42,21 km
A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai – 87,86 km
A9 Panevėžys–Šiauliai – 78,94 km
A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė – 66,10 km
A11 Šiauliai–Palanga – 146,85 km
A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas – 186,09 km
A13 Klaipėda–Liepoja – 45,15 km
A14 Vilnius–Utena – 95,60 km
A15 Vilnius–Lyda – 49,28 km
A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė – 137,51 km
A17 Panevėžio aplinkkelis – 22,28 km
A18 Šiaulių aplinkkelis – 17,08 km
A19 Vilniaus pietinis aplinkkelis – 7,9 km

Krašto ir rajoniniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

141 netoli Vilkijos

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso priskaičiuojama 1497^[3] tiltų susijusių su valstybiniais keliais, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.