Lietuvos keliai

Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Valstybei nepriklausantys keliai (gatvės, vietiniai keliai, privažiavimai) priklauso savivaldybėms.

Lietuvos valstybiniais kelias pervežama iki 80% krovinių ir keleivių.^[1]

Istorija

Skirstymas

Pagal tipą

Kelių tinklas skirstomas į šias kategorijas:

Europos kelių tinklo koridoriai
E kategorijos keliai
magistraliniai keliai
krašto ir rajoniniai keliai

Pagal lygmenį

Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:

magistraliniai (19 trasų, bendras ilgis 1875,59 km),^[2]
krašto (132 trasos, bendras ilgis 5059,78 km),
rajoniniai (4348 trasos, bendras ilgis 14692,50 km).

Kelių dangų tipai

Kelių dangos 2013 m. (km):^[3]

Danga	Magistraliniai	Krašto	Rajoniniai	Iš viso
Asfalto dangos	1 674,83	4 939,354	6 978,105	13 584,389
Cementbetonio dangos	71,12	-	1,34	72,46
Žvyro dangos	-	-	7 604,084	7 604,084
Grindinys	0,42	-	7,006	7,426
Iš viso	1 738,47	4 939,354	14 590,585	21 268,409

Kelių tinklas

Europos kelių tinklo koridoriai

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretoje.

Koridorius Nr. I

Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės – pietų kryptimi, jungdamas Taliną – Rygą – Saločius – Panevėžį – Kauną – Kalvariją – Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. I A jungia Taliną – Rygą – Šiaulius – Tauragę – Kaliningradą.

Koridorius Nr. IX

Koridorius kerta Lietuvą rytų – vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą – Minską – Vilnių – Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D – Kauną – Kaliningradą.

E kategorijos keliai

Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:

E67 (Helsinkis – Talinas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Praha)
E28 (Berlynas – Gdanskas – Kaliningradas – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas)
E77 (Pskovas – Ryga – Šiauliai – Karaliaučius – Varšuva – Krokuva – Budapeštas)
E85 (Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lyda – Černivciai – Bukareštas – Aleksandropolis)
E262 (Kaunas – Utena – Daugpilis – Rėzeknė – Ostravas)
E272 (Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda)

Magistraliniai keliai

Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.

Magistraliniai kelių ilgis 1875,586 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie (Kelio ilgiai žymimi iki valstybės sienos):

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – 311,40 km
A2 Vilnius–Panevėžys – 135,92 km
A3 Vilnius–Minskas – 33,99 km
A4 Vilnius–Varėna–Gardinas – 134,46 km
A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai – 97,04 km
A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis – 184,85 km
A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas – 42,21 km
A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai – 87,86 km
A9 Panevėžys–Šiauliai – 78,94 km
A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė – 66,10 km
A11 Šiauliai–Palanga – 146,85 km
A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas – 186,09 km
A13 Klaipėda–Liepoja – 43,87 km
A14 Vilnius–Utena – 95,60 km
A15 Vilnius–Lyda – 44,81 km
A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė – 137,51 km
A17 Panevėžio aplinkkelis – 22,28 km
A18 Šiaulių aplinkkelis – 17,10 km
A19 Vilniaus pietinis aplinkkelis – 7,17 km
A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis – 7,8 km
A21 Panemunės miestelio rytinis aplinkkelis – 4 km

Krašto ir rajoniniai keliai

Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose

Iš viso priskaičiuojama 1497^[4] tiltų susijusių su valstybiniais keliais, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.