Lietuvos keliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Išlikęs XVI a. grindinys prie Klaipėdos pilies – vienas iš seniausių Lietuvos kelių
Kelio atkarpa Vilnius – Kaunas – Klaipėda ties Kaunu.

Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis. Valstybei priklausantys (valstybiniai) keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Valstybei nepriklausantys keliai (gatvės, vietiniai keliai, privažiavimai) priklauso savivaldybėms.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal tipą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių tinklas skirtomas į šias kategorijas:

  • Europos kelių tinklo koridoriai
  • E kategorijos keliai
  • magistraliniai keliai
  • krašto ir rajoniniai keliai

Pagal lygmenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:

Kelių dangų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelių dangos 2013 m. (km):[2]

Danga Magistraliniai Krašto Rajoniniai Iš viso
Asfalto dangos 1 674,83 4 939,354 6 978,105 13 584,389
Cementbetonio dangos 71,12 - 1,34 72,46
Žvyro dangos - - 7 604,084 7 604,084
Grindinys 0,42 - 7,006 7,426
Iš viso 1 738,47 4 939,354 14 590,585 21 268,409

Kelių tinklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos kelių tinklo koridoriai.

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretoje.

Koridorius Nr. I[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės – pietų kryptimi, jungdamas Taliną – Rygą – Saločius – Panevėžį – Kauną – Kalvariją – Varšuvą. Koridoriaus atšaka Nr. I A jungia Taliną – Rygą – Šiaulius – Tauragę – Kaliningradą.

Koridorius Nr. IX[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koridorius kerta Lietuvą rytų – vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą – Minską – Vilnių – Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D – Kauną – Kaliningradą.

E kategorijos keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E kategorijos keliai.

Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:

Magistraliniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magistralinis kelias  A17  Panevėžio rajone
Magistralinis kelias  A4  Trakų rajone
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.

Magistraliniai kelių ilgis 1875,586 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie (Kelio ilgiai žymimi iki valstybės sienos):

Krašto ir rajoniniai keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 141  netoli Vilkijos
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso priskaičiuojama 1497[3] tiltų susijusių su valstybiniais keliais, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.

Skaičius (vnt.) Ilgis (m)
Gelžbetoniniai 1420 46 390
Plieniniai 74 5 020
Mediniai 3 267
Iš viso 1 497 51 677

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2013 m. duomenys
  2. LAKD – Kelių dangos
  3. LAKD – Tiltai, viadukai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]