Europos anglių ir plieno bendrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Europos anglių ir plieno bendrijos vėliava
Europos anglių ir plieno bendrijos steigėjai: Belgija, Prancūzija, Italja, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija

Europos anglių ir plieno bendrija (angl. European Coal and Steel Community) – viena iš Europos bendrijų, veikusi 19512002 m. Būstinė – Liuksemburgas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta 1951 m. Paryžiaus sutartimi Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Prancūzijos ir VFR.

Steigimo idėjos autorius – Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas. Pagrindinis bendrijos tikslas buvo sukurti bendrąją anglių ir plieno rinką, panaikinti kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius.

Anglių ir plieno rinkos administravimas perduotas Vyriausiajai valdybai, sudarytai iš valstybių narių vyriausybėms nepavaldžių tarptautinių tarnautojų. 1967 m. įsigaliojus Sujungimo sutarčiai, EAPB pagrindinėmis institucijomis tapo Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos parlamentas ir Europos Teisingumo Teismas. 2002 m. pasibaigus Paryžiaus sutarties galiojimui, visas turtas ir finansiniai įsipareigojimai perduoti ES, o vietoje EAPB įkurtas Anglių ir plieno sektorių tyrimų fondas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Europos anglių ir plieno bendrija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 691 psl.