Nijolė Sadūnaitė
| Felicija Nijolė Sadūnaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. liepos 22 d. Dotnuva, Kėdainių apskritis |
| Mirė | 2024 m. kovo 31 d. (85 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Verkių kapinėse |
| Veikla | vienuolė, disidentė |
| Partija | 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupė |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1998 m. rugpjūčio 21 d. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius | |
Felicija Nijolė Sadūnaitė (1938 m. liepos 22 d. Dotnuvoje, Kėdainių apskrityje – 2024 m. kovo 31 d. Vilniuje)[1][2] – vienuolė, disidentė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1955 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare (CSSBVMI). Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.
1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma, įskaitant ir agento Vidmanto Baumilos – atlikėjo Vaido Baumilos tėvo.[3]
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo paminėti Ribentropo-Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
Nuo 1988 m. buvo Lietuvos Helsinkio grupės narė. Išleido knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu ses. Nijolė Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius)[4].
2017 m. Laisvės premijos laureatė.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Felicija Nijolė Sadūnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-07-20. Nuoroda tikrinta 2024-04-03.
- ↑ Mirė disidentė, pasipriešinimo sovietų režimui veikėja Nijolė Sadūnaitė. lrytas.lt. 2024-03-31. Nuoroda tikrinta 2024-03-31.
- ↑ https://youtu.be/g5_2fv-h2a4?si=XlbHieAbPHGvxfoC
- ↑ Dėl apdovanojimo Vyčio Kryžiaus ordinais
- ↑ „2017-ųjų Laisvės premija įteikta laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei“. lrs.lt. 2018-01-13. Suarchyvuotas originalas 2018-01-14. Nuoroda tikrinta 2018-01-14.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie Lietuvos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |