Radviliškio kautynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Radviliškio kautynės
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos
Data 1919 m. lapkričio 21–22 d.
Vieta Radviliškio apylinkės, Lietuva
Rezultatas Lietuvos pergalė
Kariaujančios pusės
Baltic German.svg Bermontininkai Lietuva Lietuva
Vadovai ir kariniai vadai
Baltic German.svg Pavelas Bermontas Lietuva Kazys Ladyga
Iš bermontininkų kautynių metu atimti lėktuvai, vežami į Kauną.

Radviliškio kautynės1919 m. lapkričio 2122 d. Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais, svarbiausia Šiaulių operacijos dalis.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kautynės prasidėjo lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Kazio Ladygos vadovaujamos lietuvių pajėgos supo Šiaulius (šiaurės ir pietų kryptimi) ir taip pat puolė Radviliškį. Antrasis pėstininkų pulkas puolė link Šiaulių, o jo 1 batalionas (esantis į pietryčius nuo Radviliškio) – miestelį.

Kariams pavyko įsiveršti į miestelį, užimti kapines, bet neatvykus pastiprinimui jie buvo priversti grįžti į prieš puolimą turėtas pozicijas. Apie 9 valandą vėl prasidėjo puolimas, tačiau dėl stipraus bermontininkų pasipriešinimo ir vėl nesėkmingas.

Vėliau į operaciją pasitelktas ir rezervas – Pirmojo pėstininkų pulko 3 ir dalis pirmojo bataliono. Puolimas pradėtas 1919 m. lapkričio 22 d. 7 valandą ryto. Bermontininkus apšaudė artilerijos baterija. 7 kuopa įsiveržė į miestelį, tačiau neatvykus pastiprinimui buvo priversta atsitraukti. 3 kuopa (priartėjusi prie Radviliškio iš vakarų) buvo priešininkų sustabdyta. Antrojo pėstininkų pulko 1 batalionas užėmė Radviliškio dvarą, tačiau toliau nebesikovė. Vakare 3 kuopa įsiveržė į Radviliškį iš vakarų, 9 ir 7 – iš pietryčių bei rytų taip užbaigdama puolimą ir galutinai užimdama miestelį.

Vėlesni įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pralaimėję kautynes ir praradę Radviliškį bermontininkai iš jo pasitraukė Šiaulių link. Lietuvai atiteko didelis karo grobis, kuris specialiu traukiniu buvo išvežtas į Kauną. 1919 m. lapkričio 22 d. Antantės karinės kontrolės komisijos pirmininkas H. Niesselis pareikalavo nutraukti puolimą ir atsitraukti į buvusias pozicijas. Negavęs paramos iš Lietuvos vyriausybės K. Ladyga kitą dieną įsakė trauktis. Tačiau pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]