Radviliškio kautynės
Radviliškio kautynės | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Lietuvos nepriklausomybės kovos, Šiaulių operacija | |||||||
![]() Iš bermontininkų kautynių metu atimti lėktuvai, vežami į Kauną | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
![]() |
![]() | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
![]() Riudigeris fon der Golcas Jevgenijus Vorgoličius |
![]() | ||||||
Pajėgos | |||||||
![]()
|
![]() Iš viso 2231 karių | ||||||
Nuostoliai | |||||||
210 žuvo 430 sužeisti 131 paimti į nelaisvę |
11 žuvo 30 sužeisti |
Radviliškio kautynės – 1919 m. lapkričio 21–22 d. Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais, svarbiausia Šiaulių operacijos dalis.
Eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kautynės prasidėjo lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Kazio Ladygos vadovaujamos lietuvių pajėgos supo Šiaulius (šiaurės ir pietų kryptimi) ir taip pat puolė Radviliškį. 2-asis pėstininkų pulkas puolė link Šiaulių, o jo 1-asis batalionas (esantis į pietryčius nuo Radviliškio) – miestelį.
Kariams pavyko įsiveržti į miestelį, užimti kapines, bet neatvykus pastiprinimui, jie buvo priversti grįžti į prieš puolimą turėtas pozicijas. Apie 9 valandą vėl prasidėjo puolimas, tačiau dėl stipraus bermontininkų pasipriešinimo ir vėl nesėkmingas.
Vėliau į operaciją pasitelktas ir rezervas – 1-ojo pėstininkų pulko 3-asis ir dalis 1-ojo bataliono. Puolimas pradėtas 1919 m. lapkričio 22 d. 7 valandą ryto. Bermontininkus apšaudė artilerijos baterija. 7-oji kuopa įsiveržė į miestelį, tačiau neatvykus pastiprinimui buvo priversta atsitraukti. 3-a kuopa (priartėjusi prie Radviliškio iš vakarų) buvo priešininkų sustabdyta. 2-ojo pėstininkų pulko 1-asis batalionas užėmė Radviliškio dvarą, tačiau toliau nebesikovė. Vakare 3-ia kuopa įsiveržė į Radviliškį iš vakarų, 9-a ir 7-a – iš pietryčių bei rytų taip užbaigdama puolimą ir galutinai užimdama miestelį.
Vėlesni įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pralaimėję kautynes ir praradę Radviliškį bermontininkai iš jo pasitraukė Šiaulių link. Lietuvai atiteko didelis karo grobis, kuris specialiu traukiniu buvo išvežtas į Kauną. 1919 m. lapkričio 22 d. Antantės karinės kontrolės komisijos pirmininkas H. Niesselis pareikalavo nutraukti puolimą ir atsitraukti į buvusias pozicijas. Negavęs paramos iš Lietuvos vyriausybės K. Ladyga kitą dieną įsakė trauktis. Tačiau pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.
Įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1989 m. kautynių 70-mečio proga Vaidulių kaime, šalia Radviliškio vėjo malūno, pasodintas 70-ties ąžuoliukų parkas (papildytas 2019 m.).[1]
- 1999 m. kautynių 80‑mečiui paminėti Radviliškyje atidengtas paminklas „Nikė“ (skulptorius Petras Mazūras).
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Istorinį mūšį primins ąžuolynas. skrastas.lt
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- [1]. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- Alvydas Tamošiūnas. Lietuvos kariuomenės ir Rusijos Vakarų savanorių armijos mūšis prie Radviliškio 1919 m.[neveikianti nuoroda] (aprašymas, žemėlapiai)