Pereiti prie turinio

Gintaras Varnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gintaras Varnas
Gimė 1961 m. rugsėjo 7 d. (62 metai)
Vilnius[1]
Gyven. vieta Vilnius[2]
Tautybė Lietuvė
Pilietybė Lietuva
Veikla Režisierius, pedagogas
Sritis Teatras, opera
Organizacijos LMTA
Pareigos Profesorius[3]
Išsilavinimas Teatro režisūra:
B 1988–1993
(vad. Jonas Vaitkus ir Rimas Tuminas)
M 1994–1997
Alma mater LMTA
Žymūs studentai Marius Repšys, Ainis Storpirštis, Dovydas Stončius, Eglė Špokaitė, Kamilė Gudmonaitė[4], Vidas Bareikis, Elzė Gudavičiūtė, Jovita Jankelaitytė, Vainius Sodeika
Žymūs apdovanojimai

3 × ASK (2004, 2005, 2015)
Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2005)

Gintaras Varnas (g. 1961 m. rugsėjo 7 d.) – Lietuvos teatro režisierius, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980–1983 m. dirbo scenos darbininku ir režisieriaus padėjėju Lietuvos rusų dramos teatre. 1984–1986 m. – mėgėjiškos teatro studijos režisierius, 1987–1988 m. – režisieriaus asistentas Kauno valstybiniame dramos teatre. Išgarsėjo 1988 m. įkūręs „Šėpos“ teatrą, kuriam vadovavo iki 1992 m.

1988–1993 m. studijavo teatro režisūros specialybę Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete (kurso vadovai – Jonas Vaitkus ir Rimas Tuminas). 1994–1997 m. magistrantūros ir meno aspirantūros studijos Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete, kur 1997 m. įgijo menų magistro laipsnį.[5] LMTA profesorius ir Teatro fakulteto Tarybos pirmininkas[6].

1989–2004 m. – laisvai samdomas režisierius. Nuo 2004 m. pavasario iki 2007 m. gruodžio mėn. – KVADT meno vadovas.

Stažavosi užsienyje, dalyvauja nepriklausomuose projektuose. 2007 m. pabaigoje įkūrė teatrą „Utopia“.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1984 m. Liudmila Petruševskaja „Lagaminas niekų“
  • 1986 m. Aleksandras Blokas „Balaganiūkštis“
  • 1986 m. Šekspyras „Romeo ir Džiuljeta“
  • 1987 m. „Bezdukas“ (pagal lietuvių liaudies pasakas)
  • 1989 m. „Karžygys karaliūnas“ (pagal lietuvių liaudies pasakas) (Valstybinis jaunimo teatras)
  • 1989 m. Liudvikas Jakimavičius „Revoliucijos lopšinės“ („Šėpos“ teatras)
  • 1990 m. Liudvikas Jakimavičius, Vytautas V. Landsbergis „Komunistinės nostalgijos“; („Šėpos“ teatras)
  • 1993 m. Federico Garcia Lorca „Jei praeitų penkeri metai“ (Vilniaus mažasis teatras)
  • 1995 m. Albert Camus „Svetimas“ (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1996 m. Federico García Lorca „Publika“ (LVADT)
  • 1997 m. Botho Strauss „Laikas ir kambarys“ (LVADT)
  • 1997 m. Pedro Calderon de la Barca „Didysis pasaulio teatras“ (specifinės erdvės projektas „Observatorija“)
  • 1998 m. Henrik Ibsen „Heda Gabler“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1999 m. Eugene O’Neill „Gedulas tinka Elektrai“ (KVADT)
  • 2000 m. August Strindberg „Sapnas“ (Nitros A. Bagaro dramos teatras, Slovakija)
  • 2000 m. Pedro Calderon de la Barca „Gyvenimas – tai sapnas“ (LVADT)
  • 2001 m. Jean-Luc Lagarce „Tolima šalis“ (KVADT)
  • 2002 m. Marina Carr „Portija Koglen“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 2003 m. Federico Garcia Lorca „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 2004 m. Tankred Dorst, Ursula Ehler „Nusiaubta šalis“ (bendras Kauno valstybinio akademinio dramos teatro, Menų spaustuvės ir SEAS projektas)
  • 2004 m. Fiodor Dostojevskij „Nusikaltimas ir bausmė“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 2005 m. Dea Loher „Klaros santykiai“ („Klaras sakari“) (Latvijos Dailės teatras)
  • 2005 m. Agatha Christie „10 indėniukų“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2005 m. Timothee de Fombelle „Švyturys“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2005 m. Dea Loher „Nekalti“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2006 m. Rainer Werner Fassbinder „Karčios Petros fon Kant ašaros“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2007 m. Gabrielė Labanauskaitė ir Gintaras Varnas „Žvaigždžių kruša“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2008 m. Dea Loher „Ruzvelto aikštė“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2008 m. William Shakespeare „Šekspyriada“ (teatras „Utopia“)
  • 2008 m. Audronis Liuga, Gintaras Varnas „Dekalogas“ (teatras „Utopia“)
  • 2009 m. Tankred Dorst, Ursula Ehler „Nusiaubta šalis - Vilnius“ (teatras „Utopia“)
  • 2009 m. Frederico Garcia Lorca „Publika“ (teatras „Utopia“)
  • 2011 m. Abi Morgan „Mažutis dinamitas“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2014 m. Max Frisch „Biografija: vaidinimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
  • 2017 m. G. E. Lessing „Natanas Išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
  • 2017 m. Martin McDonagh „Pagalvinis“ (teatras „Utopia“, Kauno kamerinis teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
  • 2018 m. Joshua Sobol „Getas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
  • 2021 m. Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“ (Lietuvos valstybinis jaunimo teatras)

Operos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. Richard Strauss „Salomėja“ (Latvijos nacionalinė opera)[7]
  • 2000 m. Giuseppe Verdi „Don Carlos“ (Latvijos nacionalinė opera)
  • 2001 m. Piotr Čaikovskij „Pikų dama“ (LNOBT)
  • 2002 m. Giuseppe Verdi „Kaukių balius“ (Latvijos nacionalinė opera)
  • 2003 m. Giuseppe Verdi „Rigoletas“ (LNOBT)
  • 2008 m. Claudio Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova“, „Nedėkingųjų šokis“
  • 2010 m. Ch. Gounod „Faustas“ (Slovakijos nacionalinis teatras)
  • 2014 m. Onutė Narbutaitė „Kornetas“ (LNOBT)

Gastrolės ir festivaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautiniai projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1997 m. EURALIEN – tarptautinis specifinės erdvės projektas Stokholme (epizodas „Autobusas“)
  • 2004 m. SEAS – tarptautinis šiuolaikinio meno projektas

Stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1991 m. Kūrybinė laboratorija „Theater der Welt“ (Vokietija)
  • 1992 m. Londono nacionalinio teatro sesija Lietuvoje, dramaturgų ir režisierių seminaras

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1998 m. „Fortūna“ už geriausią metų režisūrą Kaune („Heda Gabler“)
  • 1999 m. „Fortūna“ už geriausią metų režisūrą Kaune („Gedulas tinka Elektrai“)
  • 2000 m. „Kristoforas“ už geriausą režisūrą („Heda Gabler“)
  • 2001 m. „Kristoforas“ kartu su dirigentu už geriausią operos pastatymą („Pikų dama“)
  • 2002 m. „Kristoforas“ už geriausią režisūrą („Tolima šalis“)
  • 2004 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija („Nusikaltimas ir bausmė“)
  • 2004 m. Auksinis scenos kryžius už geriausią operos pastatymą („Rigoletas“)
  • 2005 m. Auksinis scenos kryžius už geriausią režisūrą („Nusikaltimas ir bausmė“, „Nusiaubta šalis“, „Švyturys“)
  • 2005 m. Festivalio „Lietuvos teatrų pavasaris“ pagrindinis prizas („Nusikaltimas ir bausmė“)
  • 2005 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
  • 2005 m. „Fortūna“ už geriausią metų režisūrą Kaune („Nusikaltimas ir bausmė“)
  • 2006 m. Auksinio scenos kryžiaus nominacija geriausio sezono režisieriaus titului už Dea’os Loher „Nekaltų“ pastatymą
  • 2006 m. „Fortūnos“ statulėlė už geriausią sezono spektaklį Kaune – Dea Loher „Nekalti“
  • 2011 m. Auksinio scenos kryžiaus nominacija geriausio geriausio metų spektaklio kategorijoje – Federico Garcia Lorca „Publika“
  • 2015 m. Auksinis scenos kryžius už operą „Kornetas“ (LNOBT) ir dramos spektaklį „Biografija: vaidinimas“
  • 2018 m. Auksinio scenos kryžiaus 2017 nominacija už spektaklį „Natanas Išmintingasis“ ir spektaklio „Pagalvinis“ režisūrą
  • 2018 m. „Fortūnos“ statulėlė už spektaklį „Natanas Išmintingasis“ ir spektaklio „Pagalvinis“ režisūrą

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]