Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1990 m.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos kariuomenės atkūrimas prasidėjo iš karto po to, kai 1990 m. kovo 11 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą.

Įvykių chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad TSRS karinės prievolės įstatymas Lietuvos piliečiams nebegalioja.
1990 m. kovo 14 d. nutarimu Aukščiausioji Taryba nutraukė TSRS karinių komisariatų veiklą Lietuvoje, ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Michailui Gorbačiovui pasiūlė derėtis dėl neteisėtai Lietuvoje esančios kariuomenės išvedimo. Tačiau atsakydamas M. Gorbačiovas 1990 m. balandį įvedė 74 dienas trukusią ekonominę blokadą.
1990 m. balandžio 25 d. įsteigtas Krašto apsaugos departamentas, jam pavesta sukurti krašto apsaugos sistemą.
1990 m. gegužės 31 d. prie Krašto apsaugos departamento įkurtas karinis - techninis sporto klubas su filialais, kuris būrė vyrus krašto apsaugos tarnybai.
1990 m. birželio mėn. septyniose Lietuvos zonose įkurti Krašto apsaugos departamento skyriai.
1990 m. rugpjūčio 21 d. įsteigta Apsaugos tarnyba.
1990 m. rugsėjo 10 d. įsteigtas Pasienio apsaugos tarnybos skyrius.
1990 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės įkūrimo sukakčiai paminėti Kaune įvyko pirmasis po pusės šimtmečio okupacijos Lietuvos karių paradas.
1990 m. gruodžio 20 d. Kaune įkurti Karininkų kursai.

1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. sausio mėn. TSRS ginkluotosios pajėgos Vilniuje ir kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Nepriklausomybės gynėjai gyva siena apjuosė Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą. Tomis dienomis krašto apsaugos kariai savanoriai prisiekė ištikimybę Lietuvai, nors buvo aišku, kad neturėdami tinkamos ir pakankamos ginkluotės nepajėgs ilgai priešintis. Tačiau okupantų mėginimas 1991 m. sausio 13 d. įvykdyti valstybinį perversmą baigėsi nesėkmingai. Ginkluoto sovietų užpuolimo metu prie Televizijos bokšto 13 Lietuvos laisvės gynėjų žuvo, apie 600 buvo sužeista ir traumuota. Šie tragiški įvykiai tik paskatino krašto apsaugos formavimą:
1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), tūkstančiui savanorių buvo pavestos užduotys saugoti svarbius energetikos ir kitus valstybinius objektus.
1991 m. vasario 22 d. įsteigtas Mokomasis junginys, turėjęs rengti karius valstybės gynybai.

Tuo tarpu Sovietų Sąjunga iki pat 1991 m. rugpjūčio 19 d. pučo įvairiausiomis priemonėmis stengėsi Lietuvai vėl primesti sąjunginės respublikos statusą:
1991 m. Gegužės 19 d. Krakūnų pasienio kontrolės poste nužudytas pamainos viršininkas Gintaras Žagunis.
1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste žiauriai nužudyti septyni muitininkai ir policininkai. Šių žudynių vykdytojus ir organizatorius tebegloboja dabartinė Rusijos valdžia.

1991 m. spalio mėn. paskelbtas pirmas naujokų šaukimas į tikrąją krašto apsaugos tarnybą.
1991 m. spalio 15 d. įkurta Gelbėjimo ir civilinės saugos tarnyba, kuri turėjo koordinuoti valstybės institucijų veiklą didelių nelaimių padariniams likviduoti.
1991 m. spalio 16 d. buvo likviduotas Krašto apsaugos departamentas, o vietoj jo pradėta kurti Krašto apsaugos ministerija.
1991 m. spalio 18 d. paskirtas krašto apsaugos ministras.
1991 m. lapkričio 14 d. Mokomasis junginys pertvarkytas į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą, kuri vėliau pavadinta Motorizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“.
1991 m. gruodžio 30 d. buvo suteikti pirmieji Lietuvos karininkų laipsniai.

Nuo 1992 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visus 19921993 m. buvo sparčiai kuriamos naujos Lietuvos kariuomenės pajėgos:
1992 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerija.
1992 m. sausio 2 d. atkurta Lietuvos karo aviacija – suformuota Krašto apsaugos aviacijos tarnyba.
1992 m. vasario 3 d. darbą pradėjo Krašto apsaugos ministerijos Jungtinis štabas, kuris planavo kariuomenės operatyvinius veiksmus. Štabas pradėjo rengti Lietuvos kariuomenės norminius dokumentus, tobulinti jos struktūrą.
1992 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje duris atvėrė Krašto apsaugos mokykla.
1992 m. spalio 25 d. referendume priimta nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžė Lietuvos valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus, nustatė nacionalinio saugumo užtikrinimo ir valstybės gynimo principus.
1992 m. lapkričio 1 d. įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė, jai perduoti anksčiau suformuoto Atskirojo laivų diviziono laivai ir įranga.
1992 m. lapkričio 19 d. iškilmingai paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomenė. Taip buvo baigtos kurti ginkluotosios pajėgos ir pradėta formuoti krašto apsaugos sistema, plečiamos atskiros kariuomenės rūšys.

1992 m. pabaigoje Lietuvos krašto apsaugos kariniai daliniai jau išaugo ir tapo Lietuvos kariuomene. Atkūrimo metu nebuvo žinomas planuojamas kariuomenės dydis. Vėliau buvo svarstomos įvairios koncepcijos, iš kurių buvo pasirinkta keturių brigadų suformavimo programa. Įgyvendinant ją buvo sukurta antroji Motorizuotoji pėstininkų brigada "Žemaitija". Įsigyta dalis ginkluotės, pradėtas ruošti didesnis kiekis būsimųjų karininkų Karo akademijoje. Įstojus į NATO, strateginiai tikslai pasikeitė ir šių planų buvo atsisakyta. MPB "Žemaitija" daliniai išformuoti, pakeistos jų funkcijos.

Sovietų okupacinės kariuomenės išvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. sausio 17 d. Maskvoje Lietuvos ir Rusijos vadovai Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos komunikatą.
1992 m. vasario 27 d. iš Lietuvos iškeliavo pirmasis svetimos kariuomenės dalinys.
1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas.
Iki 1992 m. pabaigos iš Lietuvos pasitraukė 78 proc. numatytų išvesti pajėgų. Lietuvos valdžia perėmė 52 karinius objektus, tarp jų ir didžiausią Vilniuje Šiaurės karinį miestelį, karinius miestelius Ukmergėje, Marijampolėje ir Pabradėje. Paskutinis Rusijos karinis ešelonas pervažiavo valstybinę Lietuvos sieną 1993 m. rugpjūčio 31 d., oficialiai užbaigdamas Rusijos kariuomenės išvedimą.