Vilniaus konferencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Bizauskas, Kazimieras Šaulys, Justinas Staugaitis, Jonas Basanavičius, Steponas Kairys, Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Povilas Dogelis, Juozas Paknys, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Juozas Stankevičius, Petras Klimas Vilniaus konferencijoje
Atminimo lenta, skirta Vilniaus konferencijai

Vilniaus konferencija – lietuvių politikų su Vokietijos parama organizuotas lietuvių delegatų suvažiavimas Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18rugsėjo 22 d., kuris numatė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą bei įkūrė Lietuvos Tarybą.

Konferencija vyko Jono Basanavičiaus gatvėje nr. 13 - teatro pastate.[1]

Organizacinis darbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 metų pabaigoje kaizerinės okupacijos metu beveik visą Lietuvą užėmus vokiečių kariuomenei, sustiprėjo Lietuvos valstybės atstatymo ir nepriklausomybės siekis. Visų partijų ir srovių lietuvių atstovai susispietę Vilniuje į bendrą būrį išrinko iš savo tarpo vykdomąjį komitetą, į kurį įėjo: Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys, kun. J. Stankevičius, Petras Klimas, kurie nusprendė atstovauti lietuvių reikalams ir ginti juos prieš okupacijos valdžią.

Jie atsišaukimais kreipėsi į plačią visuomenę. Be to, buvo sumanyta paleisti žvalgus, kad jie aplankytų Lietuvą. Peliksas Bugailiškis išvyko į Žemaitiją, Pranas Dovydaitis – į šiaurinę Suvalkiją, Petras Klimas – į Dzūkiją. Šiaip ne taip iš vokiečių valdžios pavyko išsirūpinti reikiamus dokumentus, jų galiojimo laikas buvo nuo spalio 13 d. iki lapkričio 30 d.

Komitetas informavo vokiečių okupacinę valdžią apie Lietuvos praeitį bei dabartį ir išdėstė savo nepriklausomybės siekimus. Komitetas, pasitaikius progai, prisidėjo prie „Rusų pavergtųjų tautų Lygos“, jos 1916 m. gegužės mėn. rašte Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentui Vilsonui pridėjo savo atskirą pareiškimą, kurį pasirašė: Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Dogelis, Aleksandras Stulginskis, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis ir Petras Klimas.

1917 m. lietuvių politinio centro okupuotoje Lietuvoje veikla sulaukė tam tikro Vokietijos paskatinimo ir paramos. Rusijoje nuvertus caro valdžios režimą, Vokietija buvo priversta labiau atsižvelgti į okupuotų kraštų tautų norus. Todėl jau 1917 m. gegužės pabaigoje Vokietijos karinės ir civilinės valdžios atstovai numatė steigti lietuvių patikėtinių tarybą. Lietuvių politikai išsireikalavo, kad taryba būtų steigiama sušauktoje lietuvių atstovų konferencijoje. Konferencijai organizuoti Vilniaus lietuvių grupė sukvietė Organizacinį Komitetą.

Šio Komiteto posėdžiuose 1917 m. rugpjūčio 1–4 d. dalyvavo 16 žmonių iš provincijos ir 5 – iš Vilniaus (kun. Stankevičius, S. Kairys, J. Šaulys, A. Smetona, P. Klimas). Organizacinis Komitetas priėmė ištisą eilę rezoliucijų, sudarė konferencijos narių sąrašus: po 3–5 nuo kiekvienos apskrities (apskričių tada buvo 33). Buvo atsižvelgiama, kad konferencijoje dalyvautų atstovai nuo visų luomų, srovių ir partijų. Tikrų rinkimų okupacijos sąlygomis suorganizuoti nebuvo galima, patikimi asmenys buvo parinkti ir pakviesti pagal parapijas. Dalyvauti konferencijoje galėjo tik lietuviai ar save laiką lietuviais. Vilniaus konferencija tad buvo tik lietuvių kviestinis suvažiavimas. Į konferenciją buvo sukviesta 264 žmonės, atvyko 214. Posėdžiai vyko nuo rugsėjo 18 ligi 22 d. už uždarų durų, nedalyvaujant jokiam okupacinės valdžios atstovui. Rezoliucijos buvo priimtos beveik vienbalsiai.

Vilniaus konferencijos nutarimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Išrinkti 20–ties žmonių valdančią taryba.
  • Atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
  • Sostinę įkurti Vilniuje.
  • Tolimesnę valstybės ateitį svarstyti Steigiamajame Seime.
  • Lietuva užmegs ryšius su Vokietija.

Pirmoji politinė rezoliucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, prisilaikant etnografinių sienų, su ekonomijos reiklaujamais korektyvais. Mažumoms garantuojamos kultūros teisės. Vilniuje sušaukta Konstituanta (seimas) turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis“.

Lietuvos Tarybos rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausias konferencijos darbas – buvo sudarytas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba. Į ją buvo išrinkta 20 žmonių:

Prezidiumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konferencija savo darbą pabaigė 1917 m. rugsėjo 22 d. Taryba išsirinko Prezidiumą iš 5 asmenų:

  • Antanas Smetona, pirmininkas, gavo 19 balsų,
  • Steponas Kairys, pirmasis vicepirmininkas – 19 balsų,
  • Vladas Mironas antrasis vicepirmininkas – 13 balsų,
  • Jurgis Šaulys, pirmasis sekretorius – 19 balsų,
  • Petras Klimas, antrasis sekretorius – 11 balsų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo Flag of Lithuania (state).svg
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) Flag of Lithuania.svg
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje Flag of Lithuanian SSR.svg
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) Flag of Lithuania.svg
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020
  1. http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/teatras-vilniaus-j-basanaviciaus-gatveje-mini-100-metu-jubilieju.htm