Jurbarko rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jurbarko rajono savivaldybė
Žemėlapis
Valstybė Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis
Miestai Jurbarkas
Smalininkai
Gyventojų (2014 m.) 28675 (32)
Gyventojų tankumas 22,0 žm./km² (43)
Plotas 1507 km² (13)
Meras Skirmantas Mockevičius nuo 2015 m.
[{{{svetainė}}}]
  55° 23' 20  
22° 15′ 30″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Jurbarko rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 30′ 10″
  55° 02′ 50″  

Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.

Miškai, rezervatas, regioninis parkas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.


Istorija[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Jurbarko apskrities 30 apylinkių. 19501953 m. priklausė Kauno sričiai. 1962 m. prie jo prijungta Kauno rajono 5 apylinkės, Tauragės rajono 5 apylinkės ir dalis Vilkijos rajono. 1963 m. prijungtos Raseinių rajono 4 apylinkės: Paalsio apylinkė, Paišlynio apylinkė, Šimkaičių apylinkė, Vadžgirio apylinkė. 1965 m. prijungta dalis Kauno rajono. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Jurbarko rajono savivaldybė. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.


Savivaldybės istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1950
(suskirstymas)
736 30 apylinkių
1954
(suskirstymas)
15 apylinkių
1959
(suskirstymas)
(surašymas)
739,47 41892 15 apylinkių
  • 2 miestai
1963
(suskirstymas)
17 apylinkių
1967 1514 43100
1970
(surašymas)
1500 41624 17 apylinkių
  • 2 miestai
1972
(suskirstymas)
1513,7 17 apylinkių
1976
(suskirstymas)
1507 41000 16 apylinkių
  • 2 miestai
  • 8 miesteliai
  • 342 kaimai
  • 25 kaimų dalys
  • 11 viensėdžių
  • 1 glžk. stoties gyvenvietė
1979
(surašymas)
40511 14 apylinkių
  • 2 miestai
  • 377 kaimo vietovės
1985 1507 13 apylinkių
  • 2 miestai
  • 7 miesteliai
  • 354 kaimai
  • 11 viensėdžių
1989
(surašymas)
1508 40351 10 apylinkių
  • 2 miestai
  • 378 kaimo vietovės
2001
(surašymas)
1507 37786 11 kaimo seniūnijų
  • 2 miestai
  • 8 miesteliai
  • 373 kaimai
  • 8 viensėdžiai

Gyventojai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2014 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2007 m. 2011 m.sur.[1]
41 892 41 624 40 511 40 351 37 786 37 353 35 616 30 186
2012 m. 2013 m.[2] 2014 m. - - - - -
29 657 29 250 28 675 - - - - -


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 30 186 žmonės:[3]

2001 m. gyveno 37 786 žmonės:[4]

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Rajone yra:

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):



Etnografija ir tradicinė kultūra[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.

Kraštui būdinga savita tradicinė kultūra. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.

Savivalda[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Savivaldybės seniūnijos

Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

Partnerystės ryšiai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
  2. „Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras - Apie regioną“. jurbarkotic.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-05-06. Nuoroda tikrinta 2016-07-26. 
  3. 2011 m. surašymo duomenys
  4. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Jurbarko rajono savivaldybė
Commons-logo.svg

Vikiteka