Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena
Siena ties Sakaline | |
Valstybės | ![]() ![]() |
---|---|
Ilgis | 679 km |
Eksklavai | Pagiriai (1956-1995 m.) |
Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena – tarpvalstybinė siena tarp Baltarusijos ir Lietuvos. 679 km ilgio[1] siena yra rytinė Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno erdvės bei vakarinė Nepriklausomų valstybių sandraugos siena. Siena nustatyta 1995 m. vasario 6 d. sutartimi tarp šalių, jos žymėjimas baigtas 2007 m.[2] Siena menkai pasikeitusi nuo 1940 m. Tarybinės okupacijos laikais ji skyrė Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR.[3] 380 km sienos eina žeme, o 299 km – vandeniu: upėmis ir ežerais.
1990–1991 m. Lietuvos pasienio kontrolės punktų puldinėjimų metu Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena patyrė daugiausia užpuolimų. Ypač kentėjo Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktai. Pastarajame 1991 m. liepos 31 d. įvyko kruviniausias puolimas – Medininkų žudynės, kurių metu nužudyti šeši Lietuvos pasieniečiai, du sunkiai sužeisti, vienas jų netrukus mirė ligoninėje.
2004 m. siena tapo išorine ES, o 2007 m. – Šengeno erdvės siena. Dėl to buvo sugriežtinta sienos apsauga bei vizų reikalavimai keliaujantiems, nors 2010 m. pasirašyta sutartis siekianti supaprastinto režimo pasienio zonų (iki 50 km nuo sienos) gyventojams.[4] Būdama išorine ES siena, Lietuvos–Baltarusijos siena yra viena iš susilaukiančių daugiausia nelegalių mėginimų ją kirsti. 2010 m. tokių bandymų būta 246.[5]
Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal sienų sutartį valstybinė siena apibrėžiama taip: prasidedanti nuo trijų sienų sankirtos tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos (55°40′50″ š. pl. 26°37′48″ r. ilg. / 55.68056°š. pl. 26.63000°r. ilg., sankirtos vietoje yra monumentas), siena driekiasi per Drūkšių ežerą dalindama perpus Alksninę salą, seka Apyvardės upe kirsdama Apvardų ir Prūto ežerus, tęsiasi Dysnos upe į rytus iki Adutiškio geležinkelio stoties. Kurį atstumą siena sutampa su Lentupio–Adutiškio–Varapajevos geležinkeliu, iš šiaurės vakarų pusės aplenkia Lentupį. Kerta kelius 103 Vilnius–Polockas , 101 Vilnius–Šumskas ir A3 Vilnius–Minskas , aplenkia Lietuvos Poškonių ir Dieveniškių seniūnijas iš rytų, pietų ir vakarų, iš šiaurės aplenkia Benekainius, kerta kelią A15 Vilnius–Lyda , eina Šalčios upe, iš pietų aplenkia Eišiškes. Toliau Nočios upe, pro Dubičių tęsiasi iki Katros ištakų ir seka šios upės vaga iki 5 km pasroviui už Zubravo, kerta Grūdos ir Dubo ežerus, tarp ežerų – nebenaudojamą Vilniaus–Gardino geležinkelio atkarpą. Toliau siena eina Nemunu, Juodąja Ančia, Igara, Zvikele, ir Seina iki trijų sienų sankirtos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos (53°57′22″ š. pl. 23°30′54″ r. ilg. / 53.95611°š. pl. 23.51500°r. ilg.).[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija“. Dizaino Kryptis. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „The World Factbook“. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ Digrytė, Eglė. „Lithuanian-Belarusian border: Divided villages, divided lives“. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „R. Palaitis: „Iki bevizio režimo su Baltarusijos pasienio zona trūksta tik pasikeitimo notomis““. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „Daugiausia pažeidėjų - ties siena su Baltarusija“. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „Lietuvos Respublikos Seimas - Dokumento tekstas“. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.