Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena
Sakalinė, Lituanie 10.JPG
Siena ties Sakaline
Valstybės Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Belarus.svg Baltarusija
Ilgis 679 km

Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena – tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos. 679 km ilgio[1] siena yra rytinė Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno erdvės bei vakarinė Nepriklausomų valstybių sandraugos siena. Siena nustatyta 1995 m. vasario 6 d. sutartimi tarp šalių, jos žymėjimas baigtas 2007 m.[2] Siena menkai pasikeitusi nuo 1940 m. Tarybinės okupacijos laikais ji skyrė Lietuvos TSR ir Baltarusijos TSR.[3] 380 km sienos eina žeme, o 299 km – vandeniu: upėmis ir ežerais.

2004 m. siena tapo išorine ES, o 2007 m. – Šengeno erdvės siena. Dėl to buvo sugriežtinta sienos apsauga bei vizų reikalavimai keliaujantiems, nors 2010 m. pasirašyta sutartis siekianti supaprastinto režimo pasienio zonų (iki 50 km nuo sienos) gyventojams.[4] Būdama išorine ES siena, Lietuvos–Baltarusijos siena yra viena iš susilaukiančių daugiausia nelegalių mėginimų ją kirsti. 2010 m. tokių bandymų būta 246.[5]

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal sienų sutartį valstybinė siena apibrėžiama taip: prasidedanti nuo trijų sienų sankirtos tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos (55°40′50″ š. pl. 26°37′48″ r. ilg. / 55.68056°š. pl. 26.63000°r. ilg. / 55.68056; 26.63000, sankirtos vietoje yra monumentas), siena driekiasi per Drūkšių ežerą, seka Apyvardės upe kirsdama Apvardų ir Prūto ežerus, tęsiasi Dysnos upe į rytus iki Adutiškio geležinkelio stoties. Kurį atstumą siena sutampa su Lentupio–Adutiškio–Varapajevo geležinkeliu, iš šiaurės vakarų pusės aplenkia Lentupį. Kerta kelius  103  VilniusPolockas ,  101  VilniusŠumskas  ir  A3  VilniusMinskas , aplenkia Lietuvos Poškonių ir Dieveniškių seniūnijas iš rytų, pietų ir vakarų, iš šiaurės aplenkia Benekainius, kerta kelią  A15  VilniusLyda , eina Šalčios upe, iš pietų aplenkia Eišiškes. Toliau Nočios upe, pro Dubičių tęsiasi iki Katros ištakų ir seka šios upės vaga iki 5 km pasroviui už Zubrovo, kerta Grūdos ir Dubo ežerus, tarp ežerų – nebenaudojamą Vilniaus–Gardino geležinkelio atkarpą. Toliau siena eina Nemunu, Juodąja Ančia, Igara, Zvikele, ir Seina iki trijų sienų sankirtos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos (53°57′22″ š. pl. 23°30′54″ r. ilg. / 53.95611°š. pl. 23.51500°r. ilg. / 53.95611; 23.51500).[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]