Pereiti prie turinio

NATO valstybės narės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
NATO valstybės narės
  Valstybės narės
  Valstybės stojimo procese
  Valstybės, siekiančios narystės
  KSSO

Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį karinį aljansą, sudaro 32 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės. NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone. Sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos iš valstybių narių ginkluotas užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl kiekviena iš jų turėtų padėti užpultai valstybei, prireikus pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas.[1] Sutarties 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio taikymo sritį: teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyras, visa Turkijos teritorija, salos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Išpuolis prieš Havajus, Puerto Riką, Prancūzijos Gvianą, Seutą ar Melilją nesukeltų atsako pagal 5 straipsnį.

Iš 32 NATO narių 30 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. 1994–1997 m. buvo sukurti platesni regioninio bendradarbiavimo forumai tarp NATO ir jos kaimynių: Partnerystė taikos labui, Viduržemio dialogo iniciatyva ir Euroatlantinės partnerystės taryba.

Visos narės turi ginkluotąsias pajėgas, išskyrus Islandiją, kuri neturi reguliariosios kariuomenės (tačiau joje yra pakrančių apsauga ir nedidelis civilių specialistų padalinys NATO operacijoms). Trys NATO narės yra branduolinės valstybės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV. NATO įsteigė 12 valstybių. Trys valstybės prisijungė 1952–1955 m., dar viena – 1982 m. Po Šaltojo karo prie NATO prisijungė dar 16 valstybių.

NATO šiuo metu pripažįsta Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Ukrainą narystės siekiančiomis valstybėmis.[2]

Valstybės steigėjos ir plėtra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
NATO plėtra

NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d., pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. 12 Aljanso steigėjų: Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė ir JAV.[3]

Šiuo metu Aljansą sudaro 32 valstybės. Šaltojo karo metais, be 12 šalių steigėjų, prisijungė keturios naujos narės: Graikija ir Turkija (1952), Vakarų Vokietija (1955) ir Ispanija (1982). 1990 m., susivienijus Vokietijai, buvusios Rytų Vokietijos teritorija tapo NATO dalimi. Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė: prie jos prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija (1999), Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (2004), Albanija ir Kroatija (2009), Juodkalnija (2017), Šiaurės Makedonija (2020), Suomija (2023) ir Švedija (2024).[3] Visos po 1990 m. į NATO įstojusios valstybės (išskyrus Suomiją ir Švediją) priklausė Varšuvos sutarties organizacijai (VSO) arba Jugoslavijai. Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo.

Dabartinis NATO valstybių užimamas plotas siekia 27 581 382 km2.

Narystės siekiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys valstybės yra oficialiai informavusios NATO apie savo narystės siekius: Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.[2]

Valstybių narių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinės NATO valstybės narės:

Vėliava Valstybė Sostinė Įstojimo data Gyventojų Plotas
(km2)
Karinis
biudžetas
BVP (JAV $)
Albanija Tirana 2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01) 2 793 385 28 748 1,5 % 15 131 866 271
Belgija Briuselis 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 11 778 842 30 528 1,1 % 521 676 942 135
Bulgarija Sofija 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 6 919 180 110 879 1,8 % 69 889 347 433
Čekija Praha 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 10 702 596 78 867 1,4 % 245 339 322 067
Danija Kopenhaga 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 5 958 380 42 926 1,4 % 356 084 867 686
Estija Talinas 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 1 220 042 45 228 2,3 % 30 650 285 472
Graikija Atėnai 1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18) 10 569 703 131 957 2,8 % 188 835 201 626
Islandija Reikjavikas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 354 234 103 000 21 718 075 725
Ispanija Madridas 1982 m. gegužės 30 d. (1982-05-30) 47 260 584 505 370 1,4 % 1 281 484 640 044
Italija Roma 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 62 390 364 301 340 1,6 % 1 892 574 064 222
Jungtinė Karalystė Londonas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 67 081 000 243 610 2,2 % 2 756 900 214 107
JAV Vašingtonas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 334 998 398 9 833 520 3,7 % 20 893 743 833 000
Juodkalnija Podgorica 2017 m. birželio 5 d. (2017-06-05) 607 414 13 812 2,1 % 4 780 722 122
Kanada Otava 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 38 943 231 9 984 670 1,4 % 1 645 423 407 568
Kroatija Zagrebas 2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01) 3 901 833 56 594 1,8 % 79 163 000 000
Latvija Ryga 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 1 862 687 64 589 2,3 % 33 645 460 617
Lenkija Varšuva 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 38 185 913 312 685 4,0 % 596 624 355 720
Lietuva Vilnius 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 2 711 566 65 300 2,1 % 56 546 957 475
Liuksemburgas Liuksemburgas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 639 589 2 586 0,8 % 73 353 132 794
Nyderlandai Amsterdamas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 17 337 403 41 543 1,4 % 913 865 395 790
Norvegija Oslas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 5 509 591 323 802 1,9 % 362 198 318 435
Portugalija Lisabona 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 10 263 850 92 090 2,1 % 228 539 245 045
Prancūzija Paryžius 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 68 084 217 643 427 2,1 % 2 630 317 731 455
Rumunija Bukareštas 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 21 230 362 238 391 2,3 % 249 511 333 648
Slovakija Bratislava 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 5 436 066 49 035 1,8 % 105 172 564 492
Slovėnija Liubliana 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 2 102 106 20 273 1,1 % 53 589 609 581
Suomija Helsinkis 2023 m. balandžio 4 d. (2023-04-04) 5 566 000 338 455 1,5 % 269 751 000 000
Šiaurės Makedonija Skopjė 2020 m. kovo 27 d. (2020-03-27) 2 128 262 25 713 1,3 % 12 116 981 815
Švedija Stokholmas 2024 m. kovo 7 d. (2024-03-07) 10 540 886 450 295 1,3 % 547 050 000 000
Turkija Ankara 1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18) 82 482 383 783 562 2,8 % 719 954 821 683
Vengrija Budapeštas 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 9 728 337 93 028 1,6 % 156 743 134 666
Vokietija Berlynas 1955 m. gegužės 6 d. (1955-05-06) 79 903 481 357 022 1,4 % 3 846 413 928 654

Karinis personalas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karinio personalo skaičius
Valstybė[5] Aktyvus Rezervas Sukarinta Iš viso 1000 žm.
iš viso aktyvus
Albanijos vėliava Albanija 10 500 0 500 11 000 3,6 3,4
Belgijos vėliava Belgija 28 800 5 900 0 34 700 2,9 2,4
Bulgarijos vėliava Bulgarija 42 663 3 000 0 45 663 6,6 6,2
Čekijos vėliava Čekija 27 400 4 200 0 31 600 3 2,6
Danijos vėliava Danija 20 440 45 800 0 66 240 11,2 3,5
Estijos vėliava Estija 7 600 230 000 15 800 253 400 207,7 6,2
Graikijos vėliava Graikija 143 300 221 350 4 000 368 650 34,8 13,5
Islandijos vėliava Islandija 250 250 250 750 2,1 0,7
Ispanijos vėliava Ispanija 133 282 15 450 75 800 224 532 4,8 2,8
Italijos vėliava Italija 175 100 18 300 182 350 375 750 6 2,8
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 196 453 78 600 0 275 053 4,2 3
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 1 456 870 850 760 0 2 307 630 6,9 4,3
Juodkalnijos vėliava Juodkalnija 2 350 2 800 10 100 15 250 25,1 3,9
Kanados vėliava Kanada 70 500 35 600 5 500 111 600 2,9 1,9
Kroatijos vėliava Kroatija 16 700 21 000 3 000 40 700 9,7 4
Latvijos vėliava Latvija 16 700 36 000 0 52 700 28,3 9
Lenkijos vėliava Lenkija 164 500 0 75 400 239 900 6,3 4,3
Lietuvos vėliava Lietuva 23 000 90 000 14 150 127 150 46,9 8,5
Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 940 0 600 1 540 2,4 1,5
Nyderlandų vėliava Nyderlandai 41 543 6 643 6 500 54 686 3,2 2,4
Norvegijos vėliava Norvegija 25 400 40 000 0 65 400 11,9 4,6
Portugalijos vėliava Portugalija 33 200 211 700 24 700 269 600 26,3 3,2
Prancūzijos vėliava Prancūzija 208 750 41 050 175 050 424 850 6,2 3,1
Rumunijos vėliava Rumunija 72 000 55 000 79 900 206 900 9,7 3,4
Slovakijos vėliava Slovakija 19 500 0 0 19 500 3,6 3,6
Slovėnijos vėliava Slovėnija 7 500 26 200 5 950 39 650 18,9 3,6
Suomijos vėliava Suomija 24 250 900 000 14 321 938 571 168,7 4,4
Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija 8 000 26 850 7 600 42 450 19,9 3,8
Švedijos vėliava Švedija 24 400 32 900 0 57 300 5,4 2,3
Turkijos vėliava Turkija 534 400 378 700 156 800 1 069 900 13 6,5
Vengrijos vėliava Vengrija 41 600 20 000 12 000 73 600 7,6 4,3
Vokietijos vėliava Vokietija 184 100 50 050 0 234 150 2,9 2,3
NATO vėliava NATO 3 737 591 3 415 203 870 271 8 023 065 8,4 3,9

Karinės išlaidos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV išlaidos gynybai yra daugiau nei dvigubai didesnės nei visų kitų NATO narių kartu paėmus.

Valstybė Gyventojų BVP
(nominalus)[a]
Išlaidos gynybai (JAV $)[7] Personalas
Iš viso
(mln. $)
% nuo
BVP
1 gyv. 1 000
karių
(mln. $)
Albanijos vėliava Albanija 3 074 579 16,75 198 1,26 58 29 6 800
Belgijos vėliava Belgija 11 720 716 529,55 4 921 0,93 392 189 26 000
Bulgarijos vėliava Bulgarija 6 966 899 70,13 1 079 1,61 132 43 25 000
Čekijos vėliava Čekija 10 702 498 261,73 2 969 1,19 236 114 26 000
Danijos vėliava Danija 5 869 410 360,51 4 760 1,35 760 280 17 000
Estijos vėliava Estija 1 228 624 32,74 669 2,13 429 106 6 300
Graikijos vėliava Graikija 10 718 565 211,64 4 844 2,24 431 46 105 000
Islandijos vėliava Islandija 354 234 24,24
Ispanijos vėliava Ispanija 47 450 795 1 450,00 13 156 0,92 264 109 121 000
Italijos vėliava Italija 60 317 116 2 106,00 24 482 1,22 385 137 179 000
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 68 897 294 3 108,00 60 376 2,13 979 419 144 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV 334 233 854 22 320,00 730 149 3,42 2 072 546 1 338 000
Juodkalnijos vėliava Juodkalnija 609 859 5,69 92 1,65 126 58 1 600
Kanados vėliava Kanada 38 436 447 2 016,00 21 885 1,27 569 304 72 000
Kroatijos vėliava Kroatija 4 227 746 79,13 1 072 1,75 238 71 15 000
Latvijos vėliava Latvija 1 881 232 36,77 724 2,01 325 113 6 400
Lenkijos vėliava Lenkija 38 282 325 606,73 11 971 2,01 296 97 123 000
Lietuvos vėliava Lietuva 2 731 464 56,23 1 084 2,13 336 53 21 000
Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 628 381 72,99 391 0,55 552 434 900
Nyderlandų vėliava Nyderlandai 17 674 000 1 012,99 12 419 1,35 655 303 41 000
Norvegijos vėliava Norvegija 5 467 439 422,06 7 179 1,70 1 308 359 20 000
Portugalijos vėliava Portugalija 10 344 802 251,70 3 358 1,41 299 112 30 000
Prancūzijos vėliava Prancūzija 67 413 000 2 938,00 50 659 1,84 709 244 208 000
Rumunijos vėliava Rumunija 21 302 893 261,87 5 043 2,04 225 73 69 000
Slovakijos vėliava Slovakija 5 440 602 111,87 1 905 1,74 322 147 13 000
Slovėnijos vėliava Slovėnija 2 102 678 56,85 581 1,04 253 85 6 800
Suomijos vėliava Suomija 5 566 000 267,61 4 046
Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija 2 125 971 13,33 108 1,09 51 15 7 200
Švedijos vėliava Švedija 10 540 886 597,11
Turkijos vėliava Turkija 83 614 362 794,53 13 919 1,89 225 32 435 000
Vengrijos vėliava Vengrija 9 771 827 180,50 2 080 1,21 178 104 20 000
Vokietijos vėliava Vokietija 84 543 512 4 319,00 54 113 1,36 591 294 184 000
NATO vėliava NATO 958 935 122 48 711,57 1 036 186 2,51 1 045 317 3 268 000
  1. Mlrd. JAV dol.[6]
  1. „Šiaurės Atlanto sutartis“. NATO. 1949-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-26.
  2. 2,0 2,1 „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO. 2022-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-07-01.
  3. 3,0 3,1 NATO. „Valstybės narės“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
  4. 4,0 4,1 NATO. „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
  5. The International Institute for Strategic Studies (February 2022). The Military Balance 2022. London: Routledge. ISBN 978-1-032-27900-8. ISSN 0459-7222.
  6. „GDP, current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 29 March 2020.
  7. „Defence Expenditure of NATO Countries (2012-2019)“ (PDF). NATO. 25 June 2019. Nuoroda tikrinta 30 March 2020.