NATO valstybės narės
Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį karinį aljansą, sudaro 32 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės. NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone. Sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos iš valstybių narių ginkluotas užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl kiekviena iš jų turėtų padėti užpultai valstybei, prireikus pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas.[1] Sutarties 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio taikymo sritį: teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyras, visa Turkijos teritorija, salos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Išpuolis prieš Havajus, Puerto Riką, Prancūzijos Gvianą, Seutą ar Melilją nesukeltų atsako pagal 5 straipsnį.
Iš 32 NATO narių 30 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. 1994–1997 m. buvo sukurti platesni regioninio bendradarbiavimo forumai tarp NATO ir jos kaimynių: Partnerystė taikos labui, Viduržemio dialogo iniciatyva ir Euroatlantinės partnerystės taryba.
Visos narės turi ginkluotąsias pajėgas, išskyrus Islandiją, kuri neturi reguliariosios kariuomenės (tačiau joje yra pakrančių apsauga ir nedidelis civilių specialistų padalinys NATO operacijoms). Trys NATO narės yra branduolinės valstybės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV. NATO įsteigė 12 valstybių. Trys valstybės prisijungė 1952–1955 m., dar viena – 1982 m. Po Šaltojo karo prie NATO prisijungė dar 16 valstybių.
NATO šiuo metu pripažįsta Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Ukrainą narystės siekiančiomis valstybėmis.[2]
Valstybės steigėjos ir plėtra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d., pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. 12 Aljanso steigėjų: Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė ir JAV.[3]
Šiuo metu Aljansą sudaro 32 valstybės. Šaltojo karo metais, be 12 šalių steigėjų, prisijungė keturios naujos narės: Graikija ir Turkija (1952), Vakarų Vokietija (1955) ir Ispanija (1982). 1990 m., susivienijus Vokietijai, buvusios Rytų Vokietijos teritorija tapo NATO dalimi. Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė: prie jos prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija (1999), Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (2004), Albanija ir Kroatija (2009), Juodkalnija (2017), Šiaurės Makedonija (2020), Suomija (2023) ir Švedija (2024).[3] Visos po 1990 m. į NATO įstojusios valstybės (išskyrus Suomiją ir Švediją) priklausė Varšuvos sutarties organizacijai (VSO) arba Jugoslavijai. Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo.
Dabartinis NATO valstybių užimamas plotas siekia 27 581 382 km².
Narystės siekiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trys valstybės yra oficialiai informavusios NATO apie savo narystės siekius: Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.[2]
- NATO narės 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime susitarė, kad Sakartvelas ir Ukraina „ateityje taps NATO narėmis“.[4]
- 2010 m. balandį NATO pakvietė Bosniją ir Hercegoviną prisijungti prie Narystės veiksmų plano (MAP).[4]
Valstybių narių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinės NATO valstybės narės:
Vėliava | Valstybė | Sostinė | Įstojimo data | Gyventojų | Plotas (km²) |
Karinis biudžetas (%)[5] |
BVP (mln. JAV $)[6] |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Albanija | Tirana | 2009 m. balandžio 1 d. | 2 854 710 | 28 748 | 1,7 | 22 743 | |
Belgija | Briuselis | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 11 611 419 | 30 528 | 1,2 | 630 110 | |
Bulgarija | Sofija | 2004 m. kovo 29 d. | 6 885 868 | 110 879 | 1,8 | 101 611 | |
Čekija | Praha | 1999 m. kovo 12 d. | 10 510 751 | 78 867 | 1,5 | 332 025 | |
Danija | Kopenhaga | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 5 854 240 | 42 926 | 2,0 | 405 199 | |
Estija | Talinas | 2004 m. kovo 29 d. | 1 328 701 | 45 228 | 2,9 | 40 757 | |
Graikija | Atėnai | 1952 m. vasario 18 d. | 10 445 365 | 131 957 | 3,2 | 238 275 | |
Islandija | Reikjavikas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 370 335 | 103 000 | — | 31 020 | |
Ispanija | Madridas | 1982 m. gegužės 30 d. | 47 486 935 | 505 370 | 1,5 | 1 581 151 | |
Italija | Roma | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 59 240 329 | 301 340 | 1,6 | 2 255 503 | |
Jungtinė Karalystė | Londonas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 67 281 039 | 243 610 | 2,3 | 3 344 744 | |
JAV | Vašingtonas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 336 997 624 | 9 833 520 | 3,4 | 27 357 825 | |
Juodkalnija | Podgorica | 2017 m. birželio 5 d. | 627 859 | 13 812 | 1,6 | 7 406 | |
Kanada | Otava | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 38 155 012 | 9 984 670 | 1,3 | 2 140 086 | |
Kroatija | Zagrebas | 2009 m. balandžio 1 d. | 4 060 135 | 56 594 | 1,8 | 82 044 | |
Latvija | Ryga | 2004 m. kovo 29 d. | 1 873 919 | 64 589 | 2,3 | 43 598 | |
Lenkija | Varšuva | 1999 m. kovo 12 d. | 38 307 726 | 312 685 | 3,8 | 808 435 | |
Lietuva | Vilnius | 2004 m. kovo 29 d. | 2 786 651 | 65 300 | 2,7 | 77 926 | |
Liuksemburgas | Liuksemburgas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 639 321 | 2 586 | 0,7 | 85 780 | |
Nyderlandai | Amsterdamas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 17 501 696 | 41 543 | 1,5 | 1 117 101 | |
Norvegija | Oslas | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 5 403 021 | 323 802 | 1,6 | 485 513 | |
Portugalija | Lisabona | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 10 290 103 | 92 090 | 1,5 | 287 421 | |
Prancūzija | Paryžius | 1949 m. rugpjūčio 24 d. | 64 531 444 | 643 427 | 2,1 | 3 031 778 | |
Rumunija | Bukareštas | 2004 m. kovo 29 d. | 19 328 560 | 238 391 | 1,6 | 345 894 | |
Slovakija | Bratislava | 2004 m. kovo 29 d. | 5 447 622 | 49 035 | 2,0 | 132 122 | |
Slovėnija | Liubliana | 2004 m. kovo 29 d. | 2 119 410 | 20 273 | 1,3 | 68 236 | |
Suomija | Helsinkis | 2023 m. balandžio 4 d. | 5 619 399 | 338 455 | 2,4 | 300 499 | |
Šiaurės Makedonija | Skopjė | 2020 m. kovo 27 d. | 2 103 330 | 25 713 | 1,7 | 14 769 | |
Švedija | Stokholmas | 2024 m. kovo 7 d. | 10 467 097 | 450 295 | 1,5 | 593 268 | |
Turkija | Ankara | 1952 m. vasario 18 d. | 84 775 404 | 783 562 | 1,5 | 1 108 453 | |
Vengrija | Budapeštas | 1999 m. kovo 12 d. | 9 709 786 | 93 028 | 2,1 | 212 610 | |
Vokietija | Berlynas | 1955 m. gegužės 6 d. | 83 408 554 | 357 022 | 1,5 | 4 457 366 |
Karinis personalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė[7] | Aktyvus | Rezervas | Sukarinta | Iš viso | 1000 žm. | |
---|---|---|---|---|---|---|
iš viso | aktyvus | |||||
Albanija | 10 500 | 0 | 500 | 11 000 | 3,6 | 3,4 |
Belgija | 28 800 | 5 900 | 0 | 34 700 | 2,9 | 2,4 |
Bulgarija | 42 663 | 3 000 | 0 | 45 663 | 6,6 | 6,2 |
Čekija | 27 400 | 4 200 | 0 | 31 600 | 3 | 2,6 |
Danija | 20 440 | 45 800 | 0 | 66 240 | 11,2 | 3,5 |
Estija | 7 600 | 230 000 | 15 800 | 253 400 | 207,7 | 6,2 |
Graikija | 143 300 | 221 350 | 4 000 | 368 650 | 34,8 | 13,5 |
Islandija | 250 | 250 | 250 | 750 | 2,1 | 0,7 |
Ispanija | 133 282 | 15 450 | 75 800 | 224 532 | 4,8 | 2,8 |
Italija | 175 100 | 18 300 | 182 350 | 375 750 | 6 | 2,8 |
Jungtinė Karalystė | 196 453 | 78 600 | 0 | 275 053 | 4,2 | 3 |
JAV | 1 456 870 | 850 760 | 0 | 2 307 630 | 6,9 | 4,3 |
Juodkalnija | 2 350 | 2 800 | 10 100 | 15 250 | 25,1 | 3,9 |
Kanada | 70 500 | 35 600 | 5 500 | 111 600 | 2,9 | 1,9 |
Kroatija | 16 700 | 21 000 | 3 000 | 40 700 | 9,7 | 4 |
Latvija | 16 700 | 36 000 | 0 | 52 700 | 28,3 | 9 |
Lenkija | 164 500 | 0 | 75 400 | 239 900 | 6,3 | 4,3 |
Lietuva | 23 000 | 90 000 | 14 150 | 127 150 | 46,9 | 8,5 |
Liuksemburgas | 940 | 0 | 600 | 1 540 | 2,4 | 1,5 |
Nyderlandai | 41 543 | 6 643 | 6 500 | 54 686 | 3,2 | 2,4 |
Norvegija | 25 400 | 40 000 | 0 | 65 400 | 11,9 | 4,6 |
Portugalija | 33 200 | 211 700 | 24 700 | 269 600 | 26,3 | 3,2 |
Prancūzija | 208 750 | 41 050 | 175 050 | 424 850 | 6,2 | 3,1 |
Rumunija | 72 000 | 55 000 | 79 900 | 206 900 | 9,7 | 3,4 |
Slovakija | 19 500 | 0 | 0 | 19 500 | 3,6 | 3,6 |
Slovėnija | 7 500 | 26 200 | 5 950 | 39 650 | 18,9 | 3,6 |
Suomija | 24 250 | 900 000 | 14 321 | 938 571 | 168,7 | 4,4 |
Šiaurės Makedonija | 8 000 | 26 850 | 7 600 | 42 450 | 19,9 | 3,8 |
Švedija | 24 400 | 32 900 | 0 | 57 300 | 5,4 | 2,3 |
Turkija | 534 400 | 378 700 | 156 800 | 1 069 900 | 13 | 6,5 |
Vengrija | 41 600 | 20 000 | 12 000 | 73 600 | 7,6 | 4,3 |
Vokietija | 184 100 | 50 050 | 0 | 234 150 | 2,9 | 2,3 |
NATO | 3 737 591 | 3 415 203 | 870 271 | 8 023 065 | 8,4 | 3,9 |
Karinės išlaidos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]JAV išlaidos gynybai sudaro du trečdalius viso aljanso skiriamų pinigų taigi beveik dukart daugiau negu visų likusių NATO narių kartu paėmus.
Valstybė | Gyventojų | BVP (nominalus)[a] |
Išlaidos gynybai (JAV $)[b] | Personalas | ||
---|---|---|---|---|---|---|
Iš viso (mln. $) |
% nuo BVP |
1 gyv. | ||||
Albanija | 3 101 621 | 25,43 | 516 | 2,03 | 114 | 7 000 |
Belgija | 11 913 633 | 655,74 | 8 519 | 1,30 | 585 | 21 300 |
Bulgarija | 6 827 736 | 106,72 | 2 325 | 2,18 | 218 | 26 900 |
Kanada | 38 516 736 | 2 233,83 | 30 495 | 1,37 | 609 | 77 100 |
Kroatija | 4 169 239 | 89,90 | 1 624 | 1,81 | 315 | 13 700 |
Čekija | 10 706 242 | 326,13 | 6 834 | 2,10 | 426 | 29 500 |
Danija | 6 057 361 | 418,58 | 9 940 | 2,37 | 1 479 | 17 300 |
Estija | 1 202 762 | 41,89 | 1 437 | 3,43 | 690 | 7 500 |
Suomija | 5 614 571 | 302,72 | 7 308 | 2,41 | 1 103 | 30 800 |
Prancūzija | 62 819 428 | 3 120,35 | 64 271 | 2,06 | 801 | 204 700 |
Vokietija | 84 220 184 | 4 610,04 | 97 686 | 2.12 | 911 | 185 600 |
Graikija | 10 497 595 | 249,81 | 7 684 | 3,08 | 648 | 110 800 |
Vengrija | 9 670 009 | 231,61 | 4 889 | 2,11 | 349 | 20 900 |
Islandija | 360 872 | 32,89 | — | — | — | — |
Italija | 61 021 855 | 2 311,17 | 34 462 | 1,49 | 505 | 171 400 |
Latvija | 1 821 750 | 45,15 | 1 421 | 3,15 | 539 | 8 400 |
Lietuva | 2 655 755 | 80,72 | 2 300 | 2,85 | 538 | 18 500 |
Liuksemburgas | 660 924 | 60,69 | 785 | 1,29 | 921 | 900 |
Juodkalnija | 602 445 | 8,02 | 162 | 2,02 | 170 | 1 600 |
Nyderlandai | 17 463 930 | 1 162,88 | 21 640 | 1,85 | 1 030 | 41 900 |
Šiaurės Makedonija | 2 133 410 | 15,87 | 353 | 2,22 | 127 | 6 100 |
Norvegija | 5 600 850 | 482,58 | 10 606 | 2,20 | 1 754 | 24 300 |
Lenkija | 37 991 766 | 848,86 | 34 975 | 4,12 | 711 | 216 100 |
Portugalija | 10 223 150 | 298,98 | 4 627 | 1,55 | 360 | 28 400 |
Rumunija | 18 326 327 | 383,92 | 8 644 | 2,25 | 289 | 66 600 |
Slovakija | 5 425 319 | 142,81 | 2 841 | 1,99 | 387 | 15 600 |
Slovėnija | 2 099 790 | 73,52 | 949 | 1,29 | 339 | 5 900 |
Ispanija | 47 051 085 | 1 658,36 | 21 269 | 1,28 | 366 | 117 400 |
Švedija | 10 536 338 | 626,54 | 13 428 | 2,14 | 1 185 | 23 100 |
Turkija | 83 593 483 | 1 090,29 | 22 776 | 2,09 | 310 | 481 000 |
Jungtinė Karalystė | 68 502 956 | 3 520,50 | 82 107 | 2,33 | 1 077 | 138 100 |
Jungtinės Amerikos Valstijos | 338 229 980 | 28 719,94 | 967 707 | 3,37 | 2 239 | 1 300 200 |
NATO | 969 619 192 | 53 976,44 | 1 474 399 | 2,73 | 1 210 | 3 418 600 |
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Šiaurės Atlanto sutartis“. NATO. 1949-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-26.
- ↑ 2,0 2,1 „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO. 2022-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-07-01.
- ↑ 3,0 3,1 NATO. „Valstybės narės“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
- ↑ 4,0 4,1 NATO. „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
- ↑ „Military expenditure by country as percentage of gross domestic product, 2023“. Stockholm International Peace Research Institute. 5 July 2024. Nuoroda tikrinta 5 July 2024.
- ↑ „World Economic Outlook Database, April 2024“. IMF.org. International Monetary Fund. 16 April 2024. Nuoroda tikrinta 16 April 2024.
- ↑ The International Institute for Strategic Studies (February 2022). The Military Balance 2022. London: Routledge. ISBN 978-1-032-27900-8. ISSN 0459-7222.
- ↑ „GDP current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 29 March 2020.
- ↑ „Defence Expenditure of NATO Countries (2014–2024)“ (PDF). NATO. March 2024. Nuoroda tikrinta 19 September 2024.
|