NATO valstybės narės

Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį karinį aljansą, sudaro 32 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės. NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone. Sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos iš valstybių narių ginkluotas užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl kiekviena iš jų turėtų padėti užpultai valstybei, prireikus pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas.^[1] Sutarties 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio taikymo sritį: teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyras, visa Turkijos teritorija, salos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Išpuolis prieš Havajus, Puerto Riką, Prancūzijos Gvianą, Seutą ar Melilją nesukeltų atsako pagal 5 straipsnį.

Iš 32 NATO narių 30 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. 1994–1997 m. buvo sukurti platesni regioninio bendradarbiavimo forumai tarp NATO ir jos kaimynių: Partnerystė taikos labui, Viduržemio dialogo iniciatyva ir Euroatlantinės partnerystės taryba.

Visos narės turi ginkluotąsias pajėgas, išskyrus Islandiją, kuri neturi reguliariosios kariuomenės (tačiau joje yra pakrančių apsauga ir nedidelis civilių specialistų padalinys NATO operacijoms). Trys NATO narės yra branduolinės valstybės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV. NATO įsteigė 12 valstybių. Trys valstybės prisijungė 1952–1955 m., dar viena – 1982 m. Po Šaltojo karo prie NATO prisijungė dar 16 valstybių.

NATO šiuo metu pripažįsta Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Ukrainą narystės siekiančiomis valstybėmis.^[2]

Valstybės steigėjos ir plėtra

NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d., pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. 12 Aljanso steigėjų: Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė ir JAV.^[3]

Šiuo metu Aljansą sudaro 32 valstybės. Šaltojo karo metais, be 12 šalių steigėjų, prisijungė keturios naujos narės: Graikija ir Turkija (1952), Vakarų Vokietija (1955) ir Ispanija (1982). 1990 m., susivienijus Vokietijai, buvusios Rytų Vokietijos teritorija tapo NATO dalimi. Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė: prie jos prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija (1999), Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (2004), Albanija ir Kroatija (2009), Juodkalnija (2017), Šiaurės Makedonija (2020), Suomija (2023) ir Švedija (2024).^[3] Visos po 1990 m. į NATO įstojusios valstybės (išskyrus Suomiją ir Švediją) priklausė Varšuvos sutarties organizacijai (VSO) arba Jugoslavijai. Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo.

Dabartinis NATO valstybių užimamas plotas siekia 27 581 382 km².

Narystės siekiai

Trys valstybės yra oficialiai informavusios NATO apie savo narystės siekius: Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.^[2]

NATO narės 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime susitarė, kad Sakartvelas ir Ukraina „ateityje taps NATO narėmis“.^[4]
2010 m. balandį NATO pakvietė Bosniją ir Hercegoviną prisijungti prie Narystės veiksmų plano (MAP).^[4]

Valstybių narių sąrašas

Dabartinės NATO valstybės narės:

Valstybė	Sostinė	Įstojimo data	Gyventojų	Plotas (km²)	Karinis biudžetas (%)^[5]	BVP (mln. JAV $)^[6]
Albanija	Tirana	2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01)	2 854 710	28 748	2,03	22 743
Belgija	Briuselis	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	11 611 419	30 528	1,30	630 110
Bulgarija	Sofija	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	6 885 868	110 879	2,18	101 611
Čekija	Praha	1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12)	10 510 751	78 867	2,10	332 025
Danija	Kopenhaga	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	5 854 240	42 926	2,37	405 199
Estija	Talinas	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	1 328 701	45 228	3,43	40 757
Graikija	Atėnai	1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18)	10 445 365	131 957	3,08	238 275
Islandija	Reikjavikas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	370 335	103 000	—	31 020
Ispanija	Madridas	1982 m. gegužės 30 d. (1982-05-30)	47 486 935	505 370	1,28	1 581 151
Italija	Roma	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	59 240 329	301 340	1,49	2 255 503
Jungtinė Karalystė	Londonas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	67 281 039	243 610	2,33	3 344 744
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV	Vašingtonas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	336 997 624	9 833 520	3,38	27 357 825
Juodkalnija	Podgorica	2017 m. birželio 5 d. (2017-06-05)	627 859	13 812	2,02	7 406
Kanada	Otava	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	38 155 012	9 984 670	1,37	2 140 086
Kroatija	Zagrebas	2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01)	4 060 135	56 594	1,81	82 044
Latvija	Ryga	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	1 873 919	64 589	3,15	43 598
Lenkija	Varšuva	1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12)	38 307 726	312 685	4,12	808 435
Lietuva	Vilnius	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	2 786 651	65 300	2,85	77 926
Liuksemburgas	Liuksemburgas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	639 321	2 586	1,29	85 780
Nyderlandai	Amsterdamas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	17 501 696	41 543	2,05	1 117 101
Norvegija	Oslas	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	5 403 021	323 802	2,20	485 513
Portugalija	Lisabona	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	10 290 103	92 090	1,55	287 421
Prancūzija	Paryžius	1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24)	64 531 444	643 427	2,06	3 031 778
Rumunija	Bukareštas	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	19 328 560	238 391	2,25	345 894
Slovakija	Bratislava	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	5 447 622	49 035	2,0	132 122
Slovėnija	Liubliana	2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29)	2 119 410	20 273	1,29	68 236
Suomija	Helsinkis	2023 m. balandžio 4 d. (2023-04-04)	5 619 399	338 455	2,41	300 499
Šiaurės Makedonija	Skopjė	2020 m. kovo 27 d. (2020-03-27)	2 103 330	25 713	2,22	14 769
Švedija	Stokholmas	2024 m. kovo 7 d. (2024-03-07)	10 467 097	450 295	2,14	593 268
Turkija	Ankara	1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18)	84 775 404	783 562	2,09	1 108 453
Vengrija	Budapeštas	1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12)	9 709 786	93 028	2,11	212 610
Vokietija	Berlynas	1955 m. gegužės 6 d. (1955-05-06)	83 408 554	357 022	2,12	4 457 366

Karinis personalas

Karinio personalo skaičius
Valstybė^[7]	Aktyvus	Rezervas	Sukarinta	Iš viso	1000 žm.
Valstybė^[7]	Aktyvus	Rezervas	Sukarinta	Iš viso	iš viso	aktyvus
Albanija	10 500	0	500	11 000	3,6	3,4
Belgija	28 800	5 900	0	34 700	2,9	2,4
Bulgarija	42 663	3 000	0	45 663	6,6	6,2
Čekija	27 400	4 200	0	31 600	3	2,6
Danija	20 440	45 800	0	66 240	11,2	3,5
Estija	7 600	230 000	15 800	253 400	207,7	6,2
Graikija	143 300	221 350	4 000	368 650	34,8	13,5
Islandija	250	250	250	750	2,1	0,7
Ispanija	133 282	15 450	75 800	224 532	4,8	2,8
Italija	175 100	18 300	182 350	375 750	6	2,8
Jungtinė Karalystė	196 453	78 600	0	275 053	4,2	3
JAV	1 456 870	850 760	0	2 307 630	6,9	4,3
Juodkalnija	2 350	2 800	10 100	15 250	25,1	3,9
Kanada	70 500	35 600	5 500	111 600	2,9	1,9
Kroatija	16 700	21 000	3 000	40 700	9,7	4
Latvija	16 700	36 000	0	52 700	28,3	9
Lenkija	164 500	0	75 400	239 900	6,3	4,3
Lietuva	23 000	90 000	14 150	127 150	46,9	8,5
Liuksemburgas	940	0	600	1 540	2,4	1,5
Nyderlandai	41 543	6 643	6 500	54 686	3,2	2,4
Norvegija	25 400	40 000	0	65 400	11,9	4,6
Portugalija	33 200	211 700	24 700	269 600	26,3	3,2
Prancūzija	208 750	41 050	175 050	424 850	6,2	3,1
Rumunija	72 000	55 000	79 900	206 900	9,7	3,4
Slovakija	19 500	0	0	19 500	3,6	3,6
Slovėnija	7 500	26 200	5 950	39 650	18,9	3,6
Suomija	24 250	900 000	14 321	938 571	168,7	4,4
Šiaurės Makedonija	8 000	26 850	7 600	42 450	19,9	3,8
Švedija	24 400	32 900	0	57 300	5,4	2,3
Turkija	534 400	378 700	156 800	1 069 900	13	6,5
Vengrija	41 600	20 000	12 000	73 600	7,6	4,3
Vokietija	184 100	50 050	0	234 150	2,9	2,3
NATO	3 737 591	3 415 203	870 271	8 023 065	8,4	3,9

Karinės išlaidos

Narių išlaidos gynybai: JAV ir likusiųjų 31 NATO valstybių.

Jungtinės Amerikos Valstijos (65.63 %)

Visų likusių NATO valstybių išlaidų suma (34.37 %)

JAV išlaidos gynybai sudaro du trečdalius viso aljanso skiriamų pinigų taigi beveik dukart daugiau negu visų likusių NATO narių kartu paėmus.

Valstybė	Gyventojų	BVP (nominalus)^[a]	Išlaidos gynybai (JAV $)^[b]			Personalas
Valstybė	Gyventojų	BVP (nominalus)^[a]	Iš viso (mln. $)	% nuo BVP	1 gyv.	Personalas
Albanija	3 101 621	25,43	516	2,03	114	7 000
Belgija	11 913 633	655,74	8 519	1,30	585	21 300
Bulgarija	6 827 736	106,72	2 325	2,18	218	26 900
Kanada	38 516 736	2 233,83	30 495	1,37	609	77 100
Kroatija	4 169 239	89,90	1 624	1,81	315	13 700
Čekija	10 706 242	326,13	6 834	2,10	426	29 500
Danija	6 057 361	418,58	9 940	2,37	1 479	17 300
Estija	1 202 762	41,89	1 437	3,43	690	7 500
Suomija	5 614 571	302,72	7 308	2,41	1 103	30 800
Prancūzija	62 819 428	3 120,35	64 271	2,06	801	204 700
Vokietija	84 220 184	4 610,04	97 686	2,12	911	185 600
Graikija	10 497 595	249,81	7 684	3,08	648	110 800
Vengrija	9 670 009	231,61	4 889	2,11	349	20 900
Islandija	360 872	32,89	—	—	—	—
Italija	61 021 855	2 311,17	34 462	1,49	505	171 400
Latvija	1 821 750	45,15	1 421	3,15	539	8 400
Lietuva	2 655 755	80,72	2 300	2,85	538	18 500
Liuksemburgas	660 924	60,69	785	1,29	921	900
Juodkalnija	602 445	8,02	162	2,02	170	1 600
Nyderlandai	17 463 930	1 162,88	21 640	1,85	1 030	41 900
Šiaurės Makedonija	2 133 410	15,87	353	2,22	127	6 100
Norvegija	5 600 850	482,58	10 606	2,20	1 754	24 300
Lenkija	37 991 766	848,86	34 975	4,12	711	216 100
Portugalija	10 223 150	298,98	4 627	1,55	360	28 400
Rumunija	18 326 327	383,92	8 644	2,25	289	66 600
Slovakija	5 425 319	142,81	2 841	1,99	387	15 600
Slovėnija	2 099 790	73,52	949	1,29	339	5 900
Ispanija	47 051 085	1 658,36	21 269	1,28	366	117 400
Švedija	10 536 338	626,54	13 428	2,14	1 185	23 100
Turkija	83 593 483	1 090,29	22 776	2,09	310	481 000
Jungtinė Karalystė	68 502 956	3 520,50	82 107	2,33	1 077	138 100
JAV	338 229 980	28 719,94	967 707	3,37	2 239	1 300 200
NATO	969 619 192	53 976,44	1 474 399	2,73	1 210	3 418 600

Pastabos

↑ Mlrd. JAV dol.^[8]
↑ Gynybos išlaidų BVP ir personalo duomenys yra priskiriami 2024 m. Birželio NATO pranešimui spaudai.^[9]

Šaltiniai

↑ „Šiaurės Atlanto sutartis“. NATO. 1949-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-26.
1 2 „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO. 2022-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-07-01.
1 2 NATO. „Valstybės narės“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
1 2 NATO. „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
↑ „Defence Expenditure of NATO Countries (2014-2024)“ (PDF). NATO Public Diplomacy Division. 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-11-16.
↑ „World Economic Outlook Database, April 2024“. IMF.org. International Monetary Fund. 2024-04-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-16.
↑ The International Institute for Strategic Studies (2022 m. vasario mėn.). The Military Balance 2022. London: Routledge. ISBN 978-1-032-27900-8. ISSN 0459-7222.
↑ „GDP current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2020-03-29.
↑ „Defence Expenditure of NATO Countries (2014–2024)“ (PDF). NATO. 2024 m. kovo mėn. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.

[9] Mlrd. JAV dol.^[8]

[natodata-11] Gynybos išlaidų BVP ir personalo duomenys yra priskiriami 2024 m. Birželio NATO pranešimui spaudai.^[9]

[1] „Šiaurės Atlanto sutartis“. NATO. 1949-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-26.

[:1-2] 1 2 „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO. 2022-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-07-01.

[:2-3] 1 2 NATO. „Valstybės narės“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.

[:0-4] 1 2 NATO. „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.

[SIPRIpc-5] „Defence Expenditure of NATO Countries (2014-2024)“ (PDF). NATO Public Diplomacy Division. 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2024-11-16.

[GDP_IMF-6] „World Economic Outlook Database, April 2024“. IMF.org. International Monetary Fund. 2024-04-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-16.

[iiss-mb-2022-7] The International Institute for Strategic Studies (2022 m. vasario mėn.). The Military Balance 2022. London: Routledge. ISBN 978-1-032-27900-8. ISSN 0459-7222.

[GDP-8] „GDP current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2020-03-29.

[10] „Defence Expenditure of NATO Countries (2014–2024)“ (PDF). NATO. 2024 m. kovo mėn. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[a]

[b]

[8]

[9]