Vincentas Sladkevičius
| Vincentas Sladkevičius | |
|---|---|
| Kardinolas | |
| |
| kardinolas Vincentas Sladkevičius | |
| Gimė | 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių valsčiuje. |
| Mirė | 2000 m. gegužės 28 d. (79 metai) Kaune |
| Palaidotas (-a) | Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Mykolas Sladkevičius |
| Motina | Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė |
| Veikla | Lietuvos kardinolas. |
| Alma mater | 1944 m. Kauno kunigų seminarija |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vincentas Sladkevičius (1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių valsčius – 2000 m. gegužės 28 d. Kaune) – Lietuvos kardinolas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vincentas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Būdamas 9 metų neteko tėvo. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, 1932 m. įstojo į Kaišiadorių gimnaziją. 1933 m. perėjo į Kaišiadoryse įsteigtą katalikišką gimnaziją. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Nuo 1939 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje.
1944 m. kovo 25 d. Kauno arkyvyskupo metropolito Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Dirbo vikaru Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje. 1946 m. paskirtas Kaišiadorių gimnazijos kapelionu. Vėliau dirbo klebonu Čiobiškyje, Nedzingėje, Šešuoliuose, Kuktiškėse, Inturkėje. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu, dėstė dogminę teologiją.
1956 m. Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis suteikė kunigui V. Sladkevičiui garbės kanauninko titulą. 1957 m. gruodžio 2 d. popiežius Pijus XII paskyrė Kaišiadorių vyskupo sosto augziliaru sedi datus. 1957 m. gruodžio 25 d. Birštone konsekruotas vyskupu. Tuometinis religijų reikalų įgaliotinis V. Sladkevičiui neleido eiti vyskupo pareigų. Valdžia jį kaltino ekstremizmu, sekė, draudė kitiems kunigams su juo susitikinėti.
Iki 1959 m. gyveno privačiame bute Kaune, vėliau (iki 1976 m.) ištremtas į Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.). Nuo 1970 m. ėjo Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijų klebono pareigas. 1975 m. davė amžinuosius įžadus marijonų vienuolijoje. 1976 m. civilinės valdžios perkeltas į Pabiržę. 1982 m. valdžia leido grįžti į Kaišiadoris, kur tapo Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.
1988 m. paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku (pareigas ėjo iki 1993 m.). 1988 m. gegužės 29 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu (antrasis kardinolas per visą Lietuvos istoriją). 1989 m. vasario 7 d. paskirtas Kauno arkivyskupu.
1995 m., laikydamasis bažnytinės teisės nuostatų, atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų ir nuo to laiko gyveno Kaune kaip emeritas. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Šalia jos esančiame name (M. Valančiaus g. 6), kuriame gyveno kardinolas, įkurtas memorialinis muziejus.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1993 m. gruodžio 23 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.
- 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu bei Santarvės premija už nuopelnus Lietuvos dvasinio gyvenimo taurinimui.
- 2001 m. viena Kauno senamiesčio gatvių pavadinta Vincento Sladkevičiaus vardu.
- Tremties vietose – Pabiržės ir Nemunėlio Radviliškio bažnyčiose – 2000 m. ir 2001 m. atidengtos ąžuolinės atminimo lentos su bareljefais [1] (aut. L. Juozonis).
- Apie kardinolo gyvenimą ir veiklą išleistos knygos:
- Jono Laurinavičiaus „Guronys“ (Kard. Vincento Sladkevičiaus tėviškė) (2000 m.) ir „Laimėkime gerumu: (kardinolo V. Sladkevičiaus mintys)“ (2001 m.);
- Irenos Petraitienės „Kardinolas“ (2000 m.);
- „Padaryk mane gerumo ženklu“ (2003 m.);
- Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai. sud. Juozas Vercinkevičius, Voruta, Trakai, 2014 m.
- 2003 m. išleistas pašto ženklas.
- 2006 m. Lietuvos bankas išleido proginę monetą.
- Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Vincentas Sladkevičius[2]:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30
- ↑ GABRIŪNĖ, Julita. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos 2009-08-10 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
- Kardinolas Vincentas Sladkevičius Archyvuota kopija 2022-04-13 iš Wayback Machine projekto.
