Pereiti prie turinio

Lietuvos etnografiniai regionai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos etnokultūriniai regionai)
Lietuvos etnografiniai regionai

Lietuvos etnografiniai regionai (arba Lietuvos etnokultūriniai regionai) – istoriškai susiformavę penki etninės Lietuvos regionai: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Mažoji Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Etninės kultūros globos tarnyba 2023 m. nustatė ribas pagal etnologų, lingvistų, etnomuzikologų, kitų mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, apibendrindama informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių.[1] Regionų ribos patvirtintos 2023 m. vasario 7 d., jos driekiasi savivaldybių ir seniūnijų lygmenyje, nors Vilniaus ir Kauno miestai regionams nepriskirti.[2]

Kadangi šie regionai apibrėžiami per kultūrinius skirtumus, jų ribos neatitinka administracinių ar valstybinių sienų ir įvairių mokslo sričių atstovų jie suvokiami labai nevienodai, nesutariama tiek dėl šių regionų ribų, tiek dėl jų skaičiaus. Regionai apibrėžiami pagal kultūrinius požymius – tradicijas, tradicinį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus ir pan. Iš dalies etnografinių regionų ribos atitinka lietuvių kalbos tarmių ribas.

Nė vienas iš šių regionų, išskyrus Žemaitiją, niekada nesudarė vieno administracinio ar politinio vieneto.