Lenkų kalba

Lenkų kalba Język polski
Kalbama	Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane
Kalbančiųjų skaičius	50 mln.
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė Slavų kalbos Vakarų slavų kalbos Lechitų kalbos Lenkų kalba
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Lenkija  Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos	Rada Języka Polskiego
Kalbos kodai
ISO 639-1	pl
ISO 639-2	pol
ISO 639-3	pol
SIL	pol
Geografinis paplitimas
Vikipedija Lenkų kalba Vikižodynas Lenkų kalba

Lenkų ir kašubų (šiaurėje) kalbų išplitimas 1880 metais (šviesiai žalia spalva)

Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kurią vartoja lenkai. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos. Užima šeštą vietą tarp kalbų, kuriomis daugiausia kalbama Europos Sąjungoje.

Ypatybės

Tai trečia pagal kalbančiųjų skaičių slavų kalba (po rusų ir ukrainiečių).

Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba turi nosinius garsus ą, ę. Dažniausiai kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo.

Tarmės

• Didžiosios Lenkijos (wielkopolski) – Vakarų Lenkija
• Žemutinės Vyslos-Mazovijos (mazowiecki) – Centrinė Lenkija
• Mažosios Lenkijos (małopolski) – Pietų Lenkija
• Silezijos (śląski, Ślůnsko godka) – Pietvakarių Lenkija, neretai laikoma atskira kalba.
• Kresų dialektai (polszczyzna kresowa) – Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina

Abėcėlė

Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

Didžiosios raidės	HTML kodas	Mažosios raidės	HTML kodas	Lenkų pavadinimas	Garsai	Kitai garsai
A		a		a	[a]
Ą	Ą	ą	ą	ą	[ɔɰ̃]	[ɔ], [ɔm], [ɔn], [ɔŋ], [ɔɲ], [ɔȷ̃]
B		b		be	[b]	[p]
C		c		ce	[t͡s]	[d͡z], [t͡ɕ]
Ć	Ć	ć	ć	cie	[t͡ɕ]	[d͡ʑ]
D		d		de	[d]	[t]
E		e		e	[ɛ]	[e]
Ę	Ę	ę	ę	ę	[ɛɰ̃]	[ɛ], [ɛm], [ɛn], [ɛŋ], [ɛɲ], [ɛȷ̃]
F		f		ef	[f]	[v]
G		g		gie	[ɡ]	[k]
H		h		ha	[​‌x]	[​‌ɣ], [​ɦ]
I		i		i	[i]	[i̯]
J		j		jot	[j]	[i]
K		k		ka	[k]	[ɡ]
L		l		el	[l]	[lʲ]
Ł	Ł	ł	ł	eł	[w]	[​ɫ]
M		m		em	[m]
N		n		en	[n]	[ŋ], [ɲ]
Ń	Ń	ń	ń	eń	[ɲ]	[ȷ̃]
O		o		o	[​ɔ]
Ó	Ó	ó	& oacute;	„o kreskowane“, „o z kreską“, „u zamknięte“	[u]
P		p		pe	[p]	[b]
R		r		er	[r]
S		s		es	[s]	[z], [ɕ]
Ś	Ś	ś	ś	eś	[ɕ]	[ʑ]
T		t		te	[t]	[d]
U		u		„u“, „u zwykłe,u otwarte“	[u]	[u̯]
W		w		wu	[v]	[f]
Y		y		igrek	[​ɨ]
Z		z		zet	[z]	[s], [ʑ]
Ź	Ź	ź	ź	ziet	[ʑ]	[ɕ]
Ż	Ż	ż	ż	żet	[​ʐ]	[​ʂ]

Fonologija

Lenkų kalboje yra 8 balsiai (6 vadinami grynaisiais ir 2 – nosiniais), 22 priebalsiai (iš jų vienas nosinis) ir 2 pusbalsiai, užrašomi kaip j ir ł.

Gramatika

Lenkų kalba gausiai kaitoma gramatiškai, žodžių tvarka sakinyje laisva. Įvardžiai sakinyje dažnai numanomi.

Daiktavardžiai turi 3 gimines (vyrišką, moterišką ir niekatrąją), turi 7 linksnius, kaip ir lietuvių kalboje.

Nuorodos

Bendros nuorodos:

Vikižodynas

• pol Duomenys apie kodu „pol“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių kalbų žodynas su gramatika, tartimi, pašnekesiais.
• Lietuvos ir Lenkijos žodynas, glosbe

Žemėlapiai:

• Lenkais save laikančių asmenų paplitimas 1912 metais pagal apygardas, buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) žemėse, priskaičiuojant kašubus prie lenkų (lenkų etnografų sudarytas žemėlapis)