Didžioji Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemaitija(raudona) ir Didžioji Lietuva(žalia) 1712m. žemėlapyje

Didžioji Lietuva − terminas, kuriuo abipus Melno taika nustatytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino Prūsijos krašto sienos[1] gyvenę lietuviai (ypač Mažosios Lietuvos lietuviai) nuo XV a. II pusės ar bent XVI a. pr. vadino visas etninių lietuvių žemes, plytėjusias į šiaurę bei rytus nuo minėtos sienos ir valdytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1795/1815 iki 1915 m. − Rusijos imperijos, nuo 1918 m. − Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. − TSRS).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nuo 1525 m. ši siena skyrė Lietuvą ir Prūsiją, nuo 1795/1815 m. − Rusiją ir Prūsiją, nuo 1871 m. − Rusiją ir Vokietiją.