Europa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Europa

LocationEurope.png

Plotas 10 180 000 km²
Populiacija ~717 mln.
Tankumas 70/km²
Šalys ~50
Kalbos Indoeuropiečių
Finougrų
Semitų
Baskų
Tiurkų
Kaukaziečių
Mongolų
Laiko juostos UTC – UTC+5

Europa – vienas iš pasaulio žemynų. Europos plotas − 10,4 milijono kvadratinių kilometrų, ji užima 1/15-ąją visos pasaulio sausumos teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 717 milijonai žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju žemynu“ priešpriešinant „Naujajam žemynui“ (Amerikai).

„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo kilmė neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

Geografiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose – Atlantas, pietryčiuose – Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose – Viduržemio jūra. Rytuose Europą nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo upė, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai, Juodoji jūra, Bosforo sąsiauris, Marmuro jūra, Dardanelų sąsiauris, Egėjo jūra, Kretos jūra, Viduržemio jūra. Europą nuo Afrikos skiria: Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauris.

Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).

Vidutinis aukštis virš jūros lygio yra apie 343 m, aukščiausia viršukalnė – 5642 m (Elbruso kalnas).

Vyrauja lygumos (didžiausios – Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17 % teritorijos (pagrindiniai – Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.

Klimato juostos: didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose – žemyninis), šiaurėje – subarktinis, šiaurės salose – arktinis, Pietų Europoje – Viduržemio jūros.

Gamtinės zonos – nuo arktinių dykumų šiaurėje iki subtropinių Viduržemio jūros miškų ir krūmynų; pietryčiuose – pusdykumės. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²).

Didžiausios salos: Naujoji žemė, Prano Juozapo žemė, Svalbardas, Islandija, Britų salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Malta. Bendras Europos salų plotas apie 730 tūkst. km².

Didžiausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.

Didžiausios upės: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pečiora, Šiaurinė Dvina, Dauguva, Vysla, Elbė, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.

Didžiausi ežerai: Ladoga, Onega, Venernas, Veternas, Saima, Peipus, Balatonas, Ženevos ežeras.

Europa, 1000 m.
Europos politinis žemėlapis
Topografinis žemyno žemėlapis
Europa iš palydovo

Europos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos valstybės:

Kai kurios valstybės priklauso Europai istoriškai arba tik dalis jų teritorijų yra Europoje:

  • Armėnija – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriama Europai
  • Azerbaidžanas – nedidelė teritorija priklauso Azijai, nors dėl politinių priežasčių priskiriamas Europai
  • Gruzija – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriama Europai
  • Kazachstanas – teritorija nuo Uralo upės į vakarus priklauso Europai
  • Kipras – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių, kultūrinių/religinių ir ypač politinių priežasčių priskiriamas Europai
  • Rusija – teritorija į vakarus nuo Uralo kalnų ir į šiaurę nuo Kaukazo kalnų priklauso Europai
  • Turkija – nedidelė teritorija šiaurės vakaruose (dalis Rytų Trakijos) priklauso Europai
Didžiausios Europos valstybės
Pagal plotą
Nr. Valstybė Plotas,
km²
1. Ukraina 603 700
2. Prancūzija 547 030
3. Ispanija 504 782
4. Švedija 449 964
5. Vokietija 357 021
6. Suomija 338 145
7. Norvegija 324 220
8. Lenkija 312 685
9. Italija 301 230
10. Jungtinė Karalystė 244 820
Pagal gyventojų skaičių
Nr. Valstybė Gyventojų
skaičius
1. Vokietija 82 422 299
2. Prancūzija 60 876 136
3. Jungtinė Karalystė 60 609 153
4. Italija 58 133 509
5. Ukraina 46 710 816
6. Ispanija 40 397 842
7. Lenkija 38 536 869
8. Rumunija 22 303 552
9. Nyderlandai 16 491 461
10. Graikija 10 688 058

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Europa

Bendros žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai: