Nedarbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nedarbo (vertikali ašis) priklausomybė nuo BVP augimo (horizontali ašis). JAV duomenys. BVP augimo metu nedarbas mažėja. Abiejose ašyse atidėti kitimo greičiai (ne absoliučios reikšmės).
Nedarbo lygis Europoje 2010 metais (pagal EuroStat)
Nedarbo (horizontali ašis) priklausomybė nuo laisvų darbo vietų skaičiaus (vertikali ašis). Įvairių metų m. JAV duomenys. Mažėjant vietų nedarbas didėja, tačiau jo buvimas nereiškia jog visai nebėra laisvų darbo vietų.

Nedarbas – darbingų asmenų neužimtumas ūkinėje veikloje; socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo ir aktyviai jo ieško.[1] Dirbančiu laikomas asmuo, kuris yra užimtas visą arba dalį darbo dienos ir už šią veiklą gauna tam tikrą atlygį.

Europos sąjungoje bedarbiu laikomas žmogus, vyresnis nei 15 metų, ne senesnis kaip 74 metai, aktyviai ieškojęs darbo jau ne mažiau kaip keturias savaites ir pasirengęs dirbti vėliausiai po dviejų. Atskirai skaičiuojamas ilgalaikis nedarbas, kuomet darbo nerandama ilgiau nei metus. [2]

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos duomenis, 2012 metais pasaulyje buvo 200 mln. bedarbių – 6 % darbingų planetos gyventojų.[3] Nedarbas auga smunkant ekonomikai.[4]

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Nedarbo rūšys yra šios:

  • Sezoninis nedarbas – cikliškas nedarbo svyravimas, dažniausiai pakylantis žiemą ir sumažėjantis vasarą. Tai įvyksta dėl darbo atsiradimo žemės ūkyje, statybose, turizmo sektoriuje.
  • Funkcinis nedarbas – asmenys laikinai esantys be darbo dėl darbo vietos pasikeitimo.
  • Struktūrinis nedarbas – atsiranda dėl ekonomikos restruktūrizacijos.
  • Ciklinis nedarbas – atsiranda dėl produkcijos paklausos sumažėjimo ir padidėjimo.
  • Paslėptas nedarbas – nedarbas, dėl įvairių priežasčių neatsispindintis oficialiose statistikos suvestinėse (dirbama trumpiau nei siekiama, nerandama darbo pagal specialybę, darbo nebeieškoma ir pan).

JAV duomenys apie bedarbystę skelbiami kiekvieną mėnesį pirmą penktadienį 8:30 ryto vietiniu laiku.

Nedarbo lygis[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriškai įvairiose valstybėse nedarbas lygis buvo vertinamas skirtingai, neretai ieškant papildomų kriterijų kad jis atrodytų mažesnis (skaičiuojant tik registruotus darbo biržoje, tik mokančius mokesčius, tik jau anksčiau dirbusius (neskaičiuojant mokslus baigusio ir darbo ieškančio jaunimo), tik neturinčius kito pragyvenimo šaltinio, tik gaunančius bedarbio pašalpą ir visaip kitaip). Dalis šių skirtumų vis dar lieka, tačiau pamažu sutariama dėl standartinio Tarptautinės Darbo Organizacijos (angl. ILO) pateikiamo apibrėžimo (asmenys, neturinys darbo, galintys bei pasirengę dirbti bei darbo aktyviai ieškantys).[5] [6]

Skaičiavimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmus tyrimus atliko JAV Darbo statistikos biuras 1915 metais keturiose perdirbimo šakose. O 1931 metais analizavo 91 perdirbimo pramonės ir 15 kitokios pramonės šakose. Ypač daug dėmesio bedarbystės apskaitai buvo skirta 1930 metais JAV esant Didžiajai depresijai. Galiausiai 1933 metais pirmą kartą buvo apžvelgtas vidutinis darbo laikas ir valandinis darbo užmokestis.
Darbinių projektų administracija 1940 metais pradėjo tirti namų ūkius ir kas mėnesį teikti ataskaitą apie bedarbystę. 1942 metų gale atsakingu už tyrimus buvo paskirtas Apskaitos biuras. Nuo 1959 metų Apskaitos biuras paskyrė vykdyti tyrimus dėl bedarbystės savo padaliniui – Darbinės statistikos biurui.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. International Labor Organization (October 1982). "Resolution concerning statistics of the economically active population, employment, unemployment, and underemployment, adopted by the Thirteenth International Conference of Labor Statisticians; žr. psl 4." (PDF) Nuoroda tikrinta 17 May 2015.
  2. Marco Giugni, ed. The Contentious Politics of Unemployment in Europe: Welfare States and Political Opportunities(Palgrave Macmillan; 2011) covers Britain, France, Germany, Italy, Sweden, and Switzerland.
  3. "Global employment trends 2013." (PDF) International Labour Organization. 21 January 2013.
  4. The Saylor Foundation. "Unemployment Rate. " pp. 1 [1]
  5. International Labour Organization, Bureau of Statistics,The Thirteenth International Conference of Labour Statisticians, received 21 July 2007
  6. International Labour Organization Bureau of Statistics Measurement of employment, unemployment and underemployment – Current international standards and issues in their application

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas nedarbas