Austrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republik Österreich
Austrijos vėliava Austrijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Austrija žemėlapyje
Valstybinė kalba vokiečių[1]
atskiruose regionuose kroatų, slovėnų ir vengrų[2]
Sostinė Viena
Didžiausias miestas Viena
Valstybės vadovai Haincas Fišeris
Prezidentas
Verneris Faimanas
Kancleris
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
83 871[3] km² (112)
1,3 %
Gyventojų
 – 2009
 – Tankis
 
8 376 761[4] (89)
99,5 žm./km² (74)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
279,50 mlrd. $ (34)
35 500 $ (10)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Pasirašymas
Austrijos sutartis
1955 m. liepos 27 d.
Valstybinis himnas Austrijos himnas
Interneto kodas .at
Šalies tel. kodas 43

Austrija (vok. Österreich), oficialiai - Austrijos Respublika (vok. Republik Österreich) – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų - žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos istorija.
Vilendorfo Venera yra Vienos „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje.

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir Čekija bei Vengrija.

XVI a.-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas Austria atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo XIII a.

Iki XVIII a., lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

Austrijos imperijos herbas

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlandas).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

UNO-City (JT būstinė Vienoje)

1938 m. kovo 12 d. įvyko Anšliusas ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį užėmė JK ir JAV. 1945 metų liepos 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Tarybų Sąjungos ir Prancūzijos susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos politinė sistema.
Austrijos parlamento rūmai Vienoje

Valdymo forma - federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundespräsident), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).[2]

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai susiję su žemių interesais (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.[2]

Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).[2]

Austrija yra Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD, ESBO narė.

Taikus protestas priešais Austrijos ambasadą Vilniuje dėl Michailo Golovatovo paleidimo Vienoje

Santykiai su Lietuvos Respublika[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. liepos 14 d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį metu, kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu Europos arešto orderiu ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos žemės.

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės[2], anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės išskyrus Vienos miestą, kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):

Austria states numbered.png
  1. Aukštutinė Austrija (Lincas)
  2. Burgenlandas (Eizenštatas)
  3. Forarlbergas (Brėgencas)
  4. Karintija (Klagenfurtas)
  5. Štirija (Gracas)
  6. Tirolis (Insbrukas)
  7. Viena
  8. Zalcburgo žemė (Zalcburgas)
  9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas)

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos geografija.
Žvilgsnis į Grosgloknerį, aukščiausią Austrijos kalną.

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydleris (356 km², 4 m gylio), Ateris (46,5 km², 171 m gylio), Gmundas (25,6 km², 200 m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (3797 m). Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: Vildšpicė (3768 m), Veiskugelis (3739 m), Grosfenedigeris (3674 m), Similaunas (3606 m) ir Groses Viesbachhornas (3564 m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas - Hedvighofas (114 m).

Austria satellite unannotated.jpg

Austrija ribojasi su Vokietija (784 km), Čekija (362 km), Italija (430 km), Vengrija (366 km), Slovakija (91 km), Slovėnija (330 km), Šveicarija (164 km) ir Lichtenšteinu (35 km).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia - slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos ekonomika.
Vynuogynai yra svarbi Austrijos žemės ūkio dalis

Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).[5]

2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.[6]

Viena buvo penktas pagal turtingumą NUTS-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), BNP vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis Londonas, Liuksemburgas, Briuselis - sostinės regionas ir Hamburgas.[7]

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais (20022006) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc.[8] Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Kicbiuhelis yra vienas labiausiai turistų lankomų mietų žiema Austrijoje.

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių - kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) - auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

  • Žemės ūkis – 3 %
  • Pramonė – 37 %
  • Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos demografija.
Viena, kartu su savo priemiesčiais, yra beveik 9 kartus didesnė už antrą pagal dydį Austrijos miestą Gracą

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 8,357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai - vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų (2,3 %), kroatų (1,6 %), vengrų (0,5 %) ir bosnių (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % - prancūziškai.[9]

Pasak 2001 m. surašymo, austrai sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios Jugoslavijos kilę žmonės - 4 %, turkai - 1,6 %, vokiečiai - 0,9 %, kiti - 2,4 %.[2] 1938 m. vien Vienoje Austrijos žydų bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti[10], todėl 2001 m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.[11]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Zalcburgo katedra

Pasiskirstymas pagal religijas (2001 m. surašymo duomenys):[2][11]

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[12]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Austrijos kultūra.
Vienos operos Wiener Staatsoper" pastatas.

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias Halštato ir Lateno kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1156 m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – Italija, Vokietija, Vengrija ir Bohemija.

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę Europos kultūros sostinėmis - tai Gracas (2003 m.) ir Lincas (2009 m.). Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas (vok. Österreichisches Kulturforum). 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV a. pradžioje.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, Tomas Bernhardas, Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, Francas Verfelis, Francas Grilparceris, Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai - tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. Nobelio literatūros premija skirta Elfrydei Jelinek.

Dailė[taisyti | redaguoti kodą]

„Der Kuß“ („Bučinys“) žymiausias austrų menininko Gustavo Klimto kūrinys

Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900 m., kai Viena tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900 m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus), vėlyvoji siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960 m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo[13], Graco[14] ir Vienos[15] senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. Austrijoje vyko XIII Europos futbolo čempionatas (kartu su Šveicarija).

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Österreichische Nationalbibliothek: Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen. Wien 1946–2002. Seit 2003 Online-Ausgabe
  • Ingeborg Auer u. a.: ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs. In: Christa Hammerl u. a. (Hrsg.): Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851 – 2001. Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Austrija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Austrija

Vyriausybė

Turizmo tinklalapiai

Žemėlapiai