Ingrida Šimonytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action decrypted.png  Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Simonyte 2019.jpg
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (46 metai)
Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2020 m. gruodžio 11 d. –
dabar
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Kiti postai
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla ekonomistė, politinė veikėja
Partija Nepriklausoma (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai)
Alma mater 1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Ingrida ŠimonytėVikiteka
Parašas
Ingrida Simonyte signature.png

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, finansų ministrė (2009-2012 m.), Seimo narė ir 18-osios Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

Ingrida Šimonytė gimė Vilniuje, statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje.[1] 1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę.

Išsilavinimas

1992 m. sidabro medaliu[2] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Iškart po mokyklos įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. Šimonytė įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, o 1998 m. – ekonomikos magistrą.

Darbo patirtis

1997 m. pradžioje, dar studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą ir Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje pradėjo dirbti ekonomiste. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą, jame ėjo įvairias pareigas – ekonomistė, skyriaus ir departamento vadovės. Dirbdama Mokesčių departamente daugiausia dėmesio skyrė mokesčių įstatymų derinimui su Europos Sąjungos teise.

2004 m. gegužės mėn. tapo Finansų ministerijos sekretore, atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą. 2009 m. liepos mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. Andriaus Kubiliaus ministrų kabinete ėjo finansų ministrės pareigas.

Po darbo ministerijoje, 2013–2016 m. tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu užėmė Lietuvos banko valdybos narės pareigas, kuravo priežiūros klausimus, buvo Europos Sąjungos bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.

2014 m. Vilniaus universiteto bendruomenė Šimonytę išrinko išorine Vilniaus universiteto tarybos nare, o 2014–2016 m. – Vilniaus universiteto Tarybos pirmininke.

Nuo 2016 m. iki dabar Ingrida Šimonytė yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. 2016–2020 m. dirbo Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, Europos reikalų komitete, vadovavo Audito komitetui.[3]

2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[4] Jos suburtas ministrų kabinetas darbą pradėjo gruodžio 11 d.

Finansų ministrė (2009–2012)

Šimonytė Baltijos plėtros forume 2010 m. birželio 1 d.

Lietuvą užklupus ekonominei krizei dar iki tapant finansų ministre Ingrida Šimonytė buvo įvardijama kaip labai aktyviai prisidėjusi prie tuometės valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės suformuoto bei įgyvendinto antikrizinio plano, valstybės biudžeto taisymo.[5]

2009 m. birželio 30 d. Algirdas Šemeta, gavęs Europos Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą pareigas, paliko ministrų kabinetą ir finansų ministerijos postą. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius į poziciją pasiūlė ministerijos viceministrę Ingridą Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino jos kandidatūrą ir pasirašė dekretą, Ingrida Šimonytė tapo 15-oji finansų ministrė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[6]

Pradėjus eiti pareigas, Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo net 14,7%. Tuo laikotarpiu priimta daug gyventojams skausmingų sprendimų: pensijų, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų ir kitokie kriziniai sumažinimai, brangiai kainavęs valstybės skolinimasis, mokesčių didinimas.[5]

Šimonytė darbą ministerijoje baigė po 2012 m. Seimo rinkimų.

Seimo narė (2016–)

2015 m. Šimonytė nusprendė grįžti į politiką ir priėmė sprendimą dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Nors ir būdama nepriklausoma, į rinkimus ėjo su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu, kandidatavo Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, jog politikė – viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta jau pirmajame ture – ji surinko 51,54% savo apygardos rinkėjų balsų.[7]

Seime Šimonytė prisijungė prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[8]

2020 m. kovo 3 d. Šimonytė paskelbė, jog sieks perrinkimo, o kartu, dėl išaugusio populiarumo ves partijos sąrašą.[9] 2020 m. spalį, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų, Antakalnio apygardoje ji vėl laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture ir buvo perrinkta antrai kadencijai.[10]

Prezidento rinkimai

2018 m. rugsėjo 24 d. paskelbė, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose ir pretenduos į Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų paramą.[11] 2018 m. lapkričio 4 d. atviruose visai visuomenei (be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259)) pirminiuose rinkimuose Šimonytė nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir lengvai užsitikrino paramą. Už Šimonytę balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – tik 21 % (4441).[12]

Norint būti įregistruotu kandidatu į prezidentus vienas iš reikalavimų yra surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų ir juos pristatyti per mėnesį. Šimonytė kandidate tapo jau sistemos paleidimo dieną, kai per 12 valandų pasiekė reikiamą 20 tūkstančių parašų skaičių.[13] Nepaisant to, komanda rinko parašus visą likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų skaičių – 27 647 parašų popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 40 431 parašą portale „Rinkėjo puslapis“. Taip ji pralenkė ne tik savo konkurentus, bet ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. surinko 67 000 rinkėjų parašų.[14]

2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[15] Gegužės 26 d. antrame rinkimų ture pralaimėjo G. Nausėdai.[16]

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai

Po 2019 m. prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[9]

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[17] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[18]

Po rinkimų buvo tikėtasi sudaryti centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos. Lapkričio 9 d. partijos sėkmingai pasirašė koalicinę sutartį ir delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Lapkričio 18 d. Šimonytė paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį. Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[19], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Kabineto sudėtis buvo patvirtinta gruodžio 7 d.[20], Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[21]

COVID-19 pandemija

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija Lietuvoje.
Šimonytė susitikime su Latvijos Seimo Pirmininke Inara Mūrniece, 2021 m. birželio 18 d.
Tarptautiniai Šimonytės vizitai į užsienį (iki 2021 m. rugsėjo 1 d.)

2020 m. gruodį naujų susirgimų skaičius per parą perkopė 3000, mirčių skaičius svyravo apie 30. Kadenciją baigusi Skvernelio Vyriausybė sugriežtino karantino sąlygas, tačiau naujoji valdžia, taip pat ir prezidentas Gitanas Nausėda, sprendimus pavadino nepakankamais.[22] Todėl iškart darbą pradėjęs Šimonytės kabinetas neeiliniame posėdyje dar labiau sugriežtino ir pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Nustatytas draudimas prekiauti nebūtinais produktais – užsidarė aprangos, buities ir kitos ne maisto prekių parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai. Buvo įvesti griežti judėjimo ribojimai.[23]

2021 m. sausio 4 d. sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, buvo aptiktos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu. NVSC vadovas spaudos konferencijoje pranešė, kad neapskaitytų mirčių yra gerokai daugiau – 1171.[24] Vadovas buvo atleistas, o mirčių statistika buvo padalinta į skyrius: su ir nuo COVID-19.

Vakcinacija

2020 m. gruodžio 27 d. pagal ES schemas, į Lietuvą atvyko pirmosios vakcinos nuo COVID-19 dozės ir taip prasidėjo vakcinacijos procesas. Pirmieji skiepus gavo šalies medikai.[25] Vėliau buvo skiepijami sunkiai sergantys ligoniai, vyresnio amžiaus gyventojai, prioritetinės grupės, o jau po penkių mėnesių startavo ir masinė vakcinacija, į kurią skiepytis kviečiami 16 ir daugiau metų sulaukę gyventojai[26], leista skiepytis ir vaikams nuo 12 m.[27] Skiepijama keturių gamintojų – „Comirnaty“ („BioNTech“ ir „Pfizer“), „Vaxzevria“ („AstraZeneca“), „Spikevax“ („Moderna“), „COVID-19 Vaccine Janssen“ („Janssen Pharmaceutica NV“) – vakcinomis.

2021 m. kovą buvo gauta duomenų dėl Europoje fiksuojamų tromboembolijos reiškinių po vakcinacijos. Jie pasireikšdavo po gamintojo „AstraZeneca“ skiepo, todėl sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laikinai sustabdė skiepijimą šio gamintojo vakcina.[28] Po dviejų dienų Europos vaistų agentūra pareiškė, jog vakcina yra saugi ir efektyvi, todėl vakcinaciją galima tęsti.[29] Kovo 22 d. šalies vadovai – Šimonytė, Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo šia vakcina.[30]

Atlikus tyrimus išaiškėjo, jog praėjus šešiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės imunitetas nuo COVID-19 slopsta, todėl nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba pasitarime pateikė rekomendacijas dėl vakcinacijos trečiąja (sustiprinamąja) vakcinos nuo COVID-19 doze. Pirmieji gyventojai sustiprinamąją doze pradėti skiepyti 2021 m. rugsėjį.[31]

2021 m. rugsėjo 17 d. duomenimis, bent viena skiepo doze vakcinuota 61,4 proc. gyventojų.[32]

Galimybių pasas

Palaipsniui gerėjant epidemiologinei situacijai karantinas buvo laisvinamas ir švelninamas, atsidarė mažos parduotuvės ir grožio salonai. Vėliau buvo atšauktas ir kaukių devėjimas lauke[33], o 2021 m. liepos 1 d. jis buvo išvis nutrauktas ir palikta tik valstybės lygio ekstremalioji situacija.[34] Buvo atidarinėjamos maitinimo ir kultūros įstaigos, įvestas Galimybių pasas, kuris leido neigiamą testą turintiems, pasiskiepijusiems ar persirgusiems lengviau dalyvauti renginiuose, kultūros veiklose, be suvaržymų maitintis kavinių viduje.[35] 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vyriausybė grįžo prie šio mechanizmo ir ėmėsi „dalinio karantino“ modelio – nuo rugsėjo 13 d. galimybių paso neturintiems užsiverė didelių parduotuvių, grožio salonų, kavinių restoranų bei pramogų ir renginių durys. Jie gali apsipirkti tik atskirą įėjimą turinčiose, mažesnėse parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas. Šie gyventojai gali naudotis tik smulkaus remonto paslaugomis, lankytis muziejų ekspozicijose ir parodose bei bibliotekose, kai norima atsiimti ar grąžinti knygas. Galimybių paso neturintys gyventojai gali lankytis atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose, šventėse, kituose susibūrimuose, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 žmonių. Naudojantis paslaugomis, lankantis uždarose vietose ir kitais nutarimuose numatytais atvejais galimybių paso neturintieji privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones. Imunitetą turintiems asmenims šios priemonės – rekomendacija.[36] Šimonytė teigė, jog ribojimų bus galima atsisakyti ar juos modifikuoti, esant spartiems vakcinacijos ir mažiems hospitalizacijos nuo COVID-19 tempams.[37]

Priverstinis „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas Minske

Pagrindinis straipsnis – Ryanair skrydis 4978.

2021 m. gegužės 23 d. oro linijų „Ryanair“ tarptautinio reguliaraus maršruto skrydžio reiso Atėnai – Vilnius metu virš Baltarusijos teritorijos skridęs orlaivis Baltarusijos karinių pajėgų buvo perimtas ir, panaudojus naikintuvą MiG-29 bei karinį sraigtasparnį Mi-24, prievarta nutupdytas Minsko oro uoste, taip siekiant suimti Baltarusijos opozicijos portalo „Nexta“ vieną iš įkūrėjų Romaną Protasevičių.[38][39][40][41] Minske išstovėjęs 7 valandas, orlaivis pakilo į Vilnių ir trijų kilometrų aukštyje (FL090[42]) grįžo vėluodamas apie aštuonias su puse valandos.[43][44] [45] Ministrė Pirmininkė iškart oro uoste pasitiko atvykusius keleivius, vėliau, Vyriausybės vardu išleido pareiškimą:[46]

„Tai beprecedentė ataka prieš tarptautinę bendruomenę – pasitelkus karinę jėgą buvo sulaikytas civilinis lėktuvas ir jo keleiviai, taip pat pagrobtas Baltarusijos pilietis, kurio gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Nepateisinama, kad įvairių šalių paprasti keliautojai buvo paversti režimo agresijos įkaitais. Tai valstybinio terorizmo veiksmas nukreiptas prieš Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą. Lietuva reikalaus aiškaus ir bekompromisio tarptautinės bendruomenės atsako. Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi visiems. ES turi imtis veiksmingų priemonių apginti visus asmenis, kad ir kokios šalies piliečiai jie bebūtų, kuriems gręsia pavojus dėl neadekvačių režimo veiksmų. Kartu su tarptautiniais partneriais sieksime, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams. Tai, kas šiandien įvyko, yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, tai ženklas visai Europos Sąjungai ir tarptautinėms organizacijoms“.

Vyriausybės sprendimu nuo gegužės 27 d. visiems Baltarusijos oro vežėjams draudžiama įskristi į Lietuvos erdvę.[47]

Nelegali migracija

 Work outdated.svg  Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

„Lietuva netaps keliu migrantams į ES, ar į jos šalis, kaip Vokietija ar Švedija“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ingrida Šimonytė.

2021 m. birželio mėn, Lietuvos pareigūnai patvirtino, kad Baltarusijos valdžia skatina nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą, organizuodama pabėgėlių grupes ir padėdama jiems kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Tokį Baltarusijos atsaką iššaukė ES sankcijos ir reakcija į suklastotus 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimus, Ryanair skrydžio 4978 nutupdymą, tai pat Baltarusijos opozicijos parama, Svetlanos Tichanovskajos prieglobščio Lietuvoje patenkimas.

Prieš krizę į Lietuvą per Baltarusiją atvykstančių nelegalių migrantų buvo vidutiniškai apie 70. Tačiau vien per 2021 m. birželio mėn. sulaikytų nelegalių migrantų skaičius išaugo iki maždaug 470, liepos mėn. skaičius siekė maždaug 2600. Tai paskatino Vyriausybę 2021 m. liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Tai leidžia įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.

Prastėjant situacijai ir sieną kertant šimtams migrantų, 2021 m. liepos 13 d. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis prieglobsčio prašymo procedūras pavyktų sutrumpinti iki dešimties dienų, taip pat apribojo neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurino kitas jų teises, taip palengvinant deportacijos procesus.

Apgręžimo politika

Rugpjūčio 2 d., įvertinus tolimesnį vykdomos hibridinės agresijos masto intensyvėjimą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė priėmė sprendimą, leidžianti apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę. Statistika rodo, kad sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis gerokai sumažino plūstančiųjų srautus. - rugpjūčio 13 d. duomenimis, nuo rugpjūčio 2 d. į Lietuvą nebuvo įleista 1300 neteisėtų migrantų. Tik 44 migrantai į šalį buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Lietuvai išsiuntus pastiprinimą į pasienio zoną ir pradėjus garsiakalbiais transliuoti įspėjamuosius pranešimus arabų, kurdų, prancūzų, rusų ir anglų kalbomis, rugpjūčio mėn. srautas ženkliai sumažėjo.

Fizinis barjeras

2021 m. rugpjūčio 5 d. po susitikimo su Šimonyte, ministrais bei Seimo frakcijų atstovais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pristatė, kaip galėtų atrodyti fizinis barjeras tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Skaičiuojama, kad tai kainuos apie 150 mln. eurų, o statybos gali trukti dvejus metus:

„Fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų arba apsaugos linijų. Pirmoji apsaugos linija arba elementas būtų koncertina, kuri būtų montuojama ant sienos linijos. Šalia jos būtų diegiama apsauginė tvora. Tai būtų keturių metrų aukščio metalinė tvora su „Y“ formos viršūnėmis, kur papildomai turėtų būti montuojama koncertina. Toliau būtų diegiamos ar diegiami ir kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie iš jų ir šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, kontrolės pėdsakų juosta, stebėjimo kamero, optiniai elektroniniai kabeliai ir patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – apie galimą sienos koncepciją kalbėjo VSAT vadas.

2021 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybė apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, jį statys įmonių grupė „EPSO-G“. Numatyta, kad projektui bus skirta iki 152 mln. eurų. Pasak premjerės, tvorą planuojama pastatyti per metus, bet galutiniai terminai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, „EPSO-G“ atlikus rinkos žvalgytuves. Kadangi Europos Sąjungos taisyklėse nenumatyta galimybė europinėmis lėšomis finansuoti fizinio barjero prie išorinės Bendrijos sienos statybų, kol kas projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

„Naujos kartos Lietuva“

Europos Komisija, reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. – RRF), kuri finansuoja valstybių narių struktūrines reformas ir skatins ūkio atsigavimą, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui. Pagal priemonę, Lietuvai iš viso numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.[48]

Numatomas finansavimas bus skirtas 7 šio plano komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Šio plano prioritetai yra atsinaujinančios elektros energijos gamyba, darnus transportas, energijos efektyvumas, skaitmeninimo stiprinimas, švietimas, mokslas ir inovacijos, investicijos sveikatos srityje, darbo rinka ir socialinė aprėptis, viešojo sektoriaus efektyvumas. 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybė pritarė integruotam planui. Tų pačių metų liepą Europos Komisija pritarė „Naujos kartos Lietuva“ planui.[49]

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[50] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[50] Lenkija yra svarbus partneris.[50] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[50]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[51], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[52] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[51]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[53]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[51]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[53]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[54]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[55]

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedijaŠauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[56]

Apdovanojimai ir įvertinimai

Šaltiniai

  1. Ministrė, sauganti privačią erdvę
  2. https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
  3. VRK:INGRIDA ŠIMONYTĖ
  4. „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24. 
  5. 5,0 5,1 I.Šimonytė: sunkmečio ministre jau buvo, kaip susitvarkys su krize premjerės kėdėje?
  6. Finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė
  7. 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Antakalnio (Nr.3) apygarda
  8. Ingrida Šimonytė, LRS
  9. 9,0 9,1 I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  10. Antakalnio (Nr.3) apygarda
  11. Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
  12. Konservatorių būsimoji kandidatė į prezidentus – I. Šimonytė
  13. Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa
  14. Šimonytė VRK įteikė surinktus 68 tūkst. rinkėjų parašų
  15. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  16. Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  17. VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  18. VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  19. Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  20. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
  21. Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  22. Karantinas sugriežtintas ir pratęstas iki sausio pabaigos
  23. Karantinas – iki sausio 31 d.: turės užsiverti parduotuvės, draudžiamas nebūtinas judėjimas
  24. NVSC vadovas ministrui pateikė atsakymus dėl neapskaitytų mirčių
  25. Nuo koronaviruso pradėti skiepyti Lietuvos medikai
  26. Startuoja masinė vakcinacija – skiepytis kviečiami visi gyventojai nuo 16 metų
  27. Lietuvoje pradedami skiepyti vaikai nuo 12 metų: vakcinacijai galės užsiregistruoti patys, net ir nesutinkant tėvams
  28. Laikinai stabdomas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina
  29. Europos vaistų agentūros išvada: „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi
  30. Šalies vadovai paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina
  31. Sustiprinančiąja trečia doze dabar galės būti skiepijama dar daugiau žmonių
  32. Vakcinacija
  33. Oficialu: pirmadienį duris atveria dalis parduotuvių, grožio salonai
  34. Oficialu: karantinas baigsis ketvirtadienį, bet kai kurios taisyklės ir rekomendacijos liks galioti
  35. Startuoja Galimybių pasas: ką svarbu žinoti
  36. Vyriausybė užveria duris neturintiesiems galimybių paso: negalės lankytis didelėse parduotuvėse, kavinėse, gauti kai kurių paslaugų
  37. Šimonytė dėl priimtų ribojimų: jei skiepijimosi tempai išliks aukšti, Vyriausybė gali sprendimą atšaukti
  38. Plikūnė, Dalia; Užusienytė, Jogintė. „Be opozicionieriaus ir jo draugės į Lietuvą negrįžo ir dar keturi lėktuvo keleiviai: kas jie – kol kas mįslė“. Delfi. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-23. 
  39. Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuotas originalas 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021. 
  40. Ryanair: Belarus’ air traffic control diverted plane to Minsk due to ‘security threat’. LRT.lt, news [1] Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  41. Brunner, Simone (2021-05-24). „Niemand soll sich sicher fühlen“ (vokiečių). Die Zeit. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-24. Nuoroda tikrinta 2021-05-24. 
  42. Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuotas originalas 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021. 
  43. https://www.bbc.com/news/world-europe-57219860 Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  44. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ziniasklaida-minske-nutupe-vilniuje-turejes-nusileisti-lektuvas-is-atenu-pranesama-apie-galima-sprogmeni-56-1508024 Archyvuota kopija 2021-05-23 iš Wayback Machine projekto.
  45. Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack Archyvuota kopija 2021-05-24 iš Wayback Machine projekto.
  46. Lietuvos Vyriausybės pareiškimas dėl pasitelkus karinę jėgą sulaikyto civilinio lėktuvo ir jo keleivių Minske
  47. VĮ „Oro navigacija“ ruošia informaciją Archyvuota kopija 2021-05-26 iš Wayback Machine projekto.
  48. Naujos kartos Lietuva
  49. Susitikime su Europos Komisijos vadove aptartas planas „Naujos kartos Lietuva“ ir nelegali migracija iš Baltarusijos
  50. 50,0 50,1 50,2 50,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [2]
  51. 51,0 51,1 51,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [3]
  52. Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  53. 53,0 53,1 Ingrida Šimonytė – Mano balsas
  54. Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  55. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  56. Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  57. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  58. 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  59. Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  60. „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė

Nuorodos

Vikicitatos

Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta
Lietuvos Respublikos finansų ministrė
20092012 m.
Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Flag of Lithuania.svg Coat of arms of Lithuania.svg

2020–dabar
Po to: