Ingrida Šimonytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action decrypted.png  Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Ingrida Šimonytė
Denys Shmyhal and Ingrida Šimonytė at the Prime Minister's Office 2022 (2) (cropped).jpg
Ingrida Šimonytė 2022 m. vizito Ukrainoje metu.
Gimė 1974 m. lapkričio 15 d. (47 metai)
Vilnius, Lietuva
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2020 m. gruodžio 11 d. –
dabar
Ankstesnis Saulius Skvernelis
Seimo narė
Ėjo pareigas 2016 m. lapkričio 14 d. –
dabar
Ankstesnis Andrius Kubilius
(Antakalnio apygarda)
Kiti postai
Finansų ministrė
Ėjo pareigas 2009 m. liepos 7 d. –
2012 m. gruodžio 13 d.
Ankstesnis Algirdas Šemeta
Vėlesnis Rimantas Šadžius
Veikla ekonomistė, politinė veikėja
Partija Nepriklausoma
Išsilavinimas Verslo administravimo ir vadyba, ekonomika
Alma mater 1998 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Commons-logo.svg Vikiteka Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė (g. 1974 m. lapkričio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos ekonomistė, politikė, Andriaus Kubiliaus (II) ministrų kabineto finansų ministrė (20092012 m.), Seimo narė ir dabartinės, 18-osios Vyriausybės Ministrė Pirmininkė.

Biografija

Ingrida Šimonytė gimė Vilniuje, statybos inžinieriaus ir ekonomistės šeimoje.[1] 1984 m. su tėvais persikraustė gyventi į Antakalnį, kuriame praleido vaikystę ir jaunystę.

Išsilavinimas

1992 m. sidabro medaliu[2] baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Iškart po mokyklos įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. 1996 m. Šimonytė įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį, o 1998 m. – ekonomikos magistrą.

Darbo patirtis

1997 m. pradžioje, dar studijuodama magistrantūroje, laimėjo konkursą ir Finansų ministerijos Mokesčių skyriuje pradėjo dirbti ekonomiste. Ministerijoje įkūrus Mokesčių departamentą ėjo įvairias pareigas – buvo ekonomistė, skyriaus, vėliau departamento vadovė. Dirbdama daugiausia dėmesio skyrė mokesčių įstatymų derinimui su Europos Sąjungos teise.

2004 m. gegužės mėn. tapo ministerijos sekretore atsakinga už mokesčius, audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. – ir už Fiskalinės politikos departamentą. 2009 m. liepos mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. Andriaus Kubiliaus (II) ministrų kabinete ėjo ministrės pareigas.

Po darbo ministerijoje, 2013–2016 m. tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Tuo pačiu metu užėmė Lietuvos banko valdybos narės pareigas, kuravo priežiūros klausimus, buvo Europos Sąjungos bendros bankų priežiūros institucijos – Priežiūros valdybos – narė.

2014 m. Vilniaus universiteto bendruomenė Šimonytę išrinko išorine Vilniaus universiteto tarybos nare, o 2014–2016 m. – Tarybos pirmininke.

Nuo 2016 m. iki dabar Ingrida Šimonytė yra Seimo narė, išrinkta Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje I ture. 2016–2020 m. dirbo Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, Europos reikalų komitete, vadovavo Audito komitetui[3], priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[4]

2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke.[5] Jos suburtas ministrų kabinetas darbą pradėjo gruodžio 11 d.

Politinė karjera

Finansų ministrė (2009–2012)

FInansų ministrė Šimonytė Baltijos plėtros forume, 2010 m. birželio 1 d.

2009 m. birželio 30 d. Algirdas Šemeta, gavęs Europos Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą pareigas, paliko ministrų kabinetą ir finansų ministerijos postą. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius į poziciją pasiūlė ministerijos viceministrę Ingridą Šimonytę. 2009 m. liepos 3 d. Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino jos kandidatūrą ir pasirašė dekretą, Ingrida Šimonytė tapo 15-ąja finansų ministre nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[6]

Finansų krizė

Pradėjus eiti pareigas Šimonytei buvo pavesta atgaivinti Lietuvos ekonomiką po didžiojo nuosmukio. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo net 14,7%. Tuo laikotarpiu priimta daug gyventojams skausmingų sprendimų: pensijų, motinystės ir tėvystės, nedarbo išmokų karpymai, biudžetininkų atlyginimų ir kitokie kriziniai sumažinimai, brangiai kainavęs valstybės skolinimasis, mokesčių didinimas.[7]

Šimonytė darbą ministerijoje baigė po 2012 m. Seimo rinkimų.

Seimo narė (2016–)

2015 m. Šimonytė nusprendė grįžti į politiką ir priėmė sprendimą dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Nors ir būdama nepriklausoma, į rinkimus ėjo su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu, kandidatavo Antakalnio apygardoje. Rinkimų naktį paaiškėjo, jog politikė – viena iš trijų kandidatų, vienmandatėje apygardoje išrinkta jau pirmajame ture – ji surinko 51,54% savo apygardos rinkėjų balsų.[8]

Seime Šimonytė prisijungė prie Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos, dirbo Europos reikalų komitete, Antikorupcijos, Neįgaliųjų teisių komisijose, užėmė Audito komiteto pirmininkės pareigas, priklausė Seimo moterų, Gegužės 3-iosios, „Pro-Ukraine“, Europietiškos Rusijos draugų bei kitoms parlamentinėms grupėms.[4] Per pirmąją savo kadenciją Seime Šimonytė individualiai pateikė 2, Seimo narių grupėje 70 įstatymų projektus, o pastabas teisės aktams individualiai teikė 27, o grupėje 44 kartus.[4]

2020 m. kovo 3 d. Šimonytė paskelbė, jog sieks perrinkimo, o kartu, dėl išaugusio populiarumo ves partijos sąrašą.[9] 2020 m. spalį, surinkusi 61,17% rinkėjų balsų, Antakalnio apygardoje ji vėl laimėjo Seimo mandatą pirmame rinkimų ture ir buvo perrinkta antrai kadencijai.[10]

2019 m. Prezidento rinkimai

2018 m. rugsėjo 24 d. Šimonytė paskelbė, kad sieks dalyvauti Prezidento rinkimuose ir pretenduos į Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų paramą.[11] Lapkričio 4 d. atviruose visai visuomenei (be partijos narių (15 080) dalyvavo ir iš anksto užsiregistravę, partijai nepriklausantys asmenys (18 259)) pirminiuose rinkimuose Šimonytė nugalėjo oponentą Vygaudą Ušacką ir lengvai užsitikrino paramą. Už ją balsavo 79 % (16 418) konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą Ušacką – tik 21 % (4441).[12]

Norint būti įregistruotu kandidatu į prezidentus vienas iš reikalavimų yra surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų ir juos pristatyti per mėnesį. Šimonytė kandidate tapo jau sistemos paleidimo dieną, kai per 12 valandų pasiekė reikiamą 20 tūkstančių parašų skaičių.[13] Nepaisant to, komanda rinko parašus visą likusį mėnesį ir pristatė rekordinį jų skaičių – 27 647 parašų popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 40 431 parašą portale „Rinkėjo puslapis“. Taip ji pralenkė ne tik savo konkurentus, bet ir tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri 2014 m. rinkimuose surinko 67 000 rinkėjų parašų.[14]

2019 m. gegužės 12 d. nugalėjusi pirmajame prezidento rinkimų ture (31,31% balsų), kartu su ekonomistu Gitanu Nausėda pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.[15], tačiau jame, gegužės 26 d., pralaimėjo.[16]

Ministrė Pirmininkė (2020–)

Rinkimai

Po 2019 m. prezidento rinkimų Šimonytė tapo viena žymiausių politikių. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, partijos, su kuria Šimonytė yra siejama, nors pati yra nepriklausoma, pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė vesti sąrašą į ateinančius Seimo rinkimus. 2020 m. kovo 3 d. ji pasiūlymą priėmė.[9]

Perrinkimo siekė ir savo kandidatūrą Šimonytė kėlė Antakalnio vienmandatėje, kur rinkimų dieną tapo aišku – kaip ir 2016 m., ji vėl tapo viena iš trijų šalies rinkimų apygardos kandidatų, laimėjusių pirmajame ture – šįkart ji surinko daugiau nei 60% balsų.[17] 2020 m. spalio 31 d. patvirtinus rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo daugiausiai mandatų (50) ir aplenkė tuometiniam ministrų kabinetui vadovaujančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.[18]

Po rinkimų sudaryta centro-dešinės koaliciją tarp Tėvynės sąjungos, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, kurios sutartis delegavo Ingridą Šimonytę kaip kandidatę į Ministres Pirmininkes. Ji lapkričio 18 d. paskelbė siūlomą savo kabineto sudėtį, kurią Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino gruodžio 7 d.[19] Lapkričio 24 d. Seimas pritarė Šimonytės kandidatūrai[20], kitą dieną Prezidentas Gitanas Nausėda tai užtvirtino savo dekretu. Ji antroji moteris, užimanti šias pareigas (pirmoji buvo Kazimira Danutė Prunskienė).

Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti gruodžio 11 d.[21]

Darbas Vyriausybėje

„I. Šimonytė yra krizių premjerė“ – (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.[22]

Vyriausybei Šimonytė vadovauja pačiu sunkiausiu nuo nepriklausomybės atkūrimo metu – ministrų kabinetas nuo pat pirmos darbo dienos susiduria su ne viena didelio mąsto vidaus ir užsienio politikos krize.

COVID-19 pandemija

2020 m. gruodį, ką tik darbą pradėjusiam ministrų kabinetui teko valdyti jau tada beveik metus vyravusią COVID-19 pandemiją, pažaboti rekordinius užsikrėtimų, mirčių ir ligoninių lovų užimtumo skaičius. Antrą darbo dieną Vyriausybė stipriai sugriežtino praeitos Vyriausybės įvestą karantiną[23] ir pradėjo planuoti vakcinacijos, kuri prasidėjo gruodžio 27 d.[24], schemą.[25][26] Situacija tapo valdoma ir palaipsniui gerėjo – karantinas buvo laisvinamas, o liepos 1 d. režimas buvo nutrauktas.[27] Tačiau sergamumas augo, todėl nuo rugsėjo 13 d. teko imtis „dalinio karantino“ modelio – imuniteto paso (Galimybių paso) neturintys asmenys negalėjo patekti į didesnes parduotuves, grožio salonus, kavinių, restoranų patalpas, dalyvauti susibūrimuose ar renginiuose, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 500 žmonių ir kt.[28] Tai sukėlė ne vieną mitingą ir protestą, vienas iš jų baigėsi riaušėmis prie Seimo. Stabilizavus situacijai ir lovų ligoninėse užimtumui, vasario 5 d. Galimybių paso taikymas buvo sustabdytas.[29]

Baltarusija

Didelę Vyriausybės darbo dalį sudarė Baltarusijos krizė. Autoritarinis režimas, reguodamas į ES sankcijos ir tarptautinę reakcija į suklastotus 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimus, Lietuvos paramą Baltarusijos opozicijai, Svetlanos Cichanouskajos prieglobščio patenkimą, 2021 m. gegužės 23 d. perėmė ir, panaudojus naikintuvą MiG-29 bei karinį sraigtasparnį Mi-24, prievarta Minsko oro uoste nutupdė reiso Atėnai – Vilnius lėktuvą Ryanair skrydis 4978, taip siekiant suimti Baltarusijos opozicijos portalo „Nexta“ vieną iš įkūrėjų Romaną Protasevičių.[30][31][32]

Po dar platesnių sankcijų paketų, Baltarusijos valdžia pradėjo skatinti nelegalią migraciją iš Irako ir Sirijos į Lietuvą ir organizavo pabėgėlių grupes, kurios kirto Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Prieš krizę, į Lietuvą per Baltarusiją atvykstančių nelegalių migrantų buvo vidutiniškai apie 70. Tačiau vien per 2021 m. birželio mėn. sulaikytų nelegalių migrantų skaičius išaugo iki maždaug 470, liepos mėn. skaičius siekė maždaug 2600. Tai paskatino liepos 2 d. paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją ir rugpjūčio 2 d. vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei priimti įsakymą, leidžiantį apgręžti neteisėtai sieną kirtusius migrantus į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę. Statistika rodo, kad sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis gerokai sumažino plūstančiųjų srautus – rugpjūčio 13 d. duomenimis, nuo rugpjūčio 2 d. į Lietuvą nebuvo įleista 1300 neteisėtų migrantų. Lietuvai išsiuntus pastiprinimą į pasienio zoną ir pradėjus garsiakalbiais transliuoti įspėjamuosius pranešimus arabų, kurdų, prancūzų, rusų ir anglų kalbomis, rugpjūčio mėn. srautas ženkliai sumažėjo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybė apsisprendė dėl 508 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie sienos su Baltarusija, jį statys įmonių grupė „EPSO-G“.

Politinės pažiūros

Užsienio politika

Per 2018 m. spalio 18 d. vykusius užsienio politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad reikia didinti krašto apsaugai skiriamą biudžeto dalį.[33] Rusija, kaip „valstybė, kuri sulaužė visus tarptautinius susitarimus“, laikytina grėsme.[33] Lenkija yra svarbus partneris.[33] Teigdama, kad pasitiki mokslininkų aiškinimu apie klimato kaitą, Donaldo Trampo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ji pavadino klaida.[33]

Vidaus politika

Per 2018 m. spalio 22 d. vykusius vidaus politikai skirtus Tėvynės Sąjungos pirminių rinkimų debatus Šimonytė teigė, kad neprieštarauja partnerysčių instituto įvedimui[34], dėl ko susilaukė palaikymo iš LGBT aktyvistų bei kritikos iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“.[35] Ji teigė, kad pati niekada nepriimtų sprendimo daryti aborto, tačiau niekada nesmerktų moterų, kurios tokį sprendimą priima.[34]

Platformoje „Mano Balsas“, Šimonytė teigė, jog pritaria marihuanos legalizavimui medicininiais tikslais. Be to, jos nuomone, turi būti dekriminalizuotas mažo kiekio lengvų narkotikų turėjimas be tikslo parduoti.[36]

Jos teigimu, daug sveikatos apsaugos bei švietimo problemų galima būtų išspręsti, jei nebūtų buvę sumažinti mokesčiai.[34]

Šimonytė palaiko laisvos rinkos veikimą ir minimalų valstybės į ją įkišimą: „Valstybė turi kištis į ekonomiką tiek, kiek jos kišimasis pataiso rinkos netobulumus.“[36]

Lietuvos žydų bendruomenė ją kritikavo dėl nenoro pašalinti atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai, pasirašiusiam įsakymą dėl žydų getų steigimo.[37]

Asmeninis gyvenimas

Be gimtosios lietuvių, Šimonytė taip pat moka anglų, lenkų, rusų kalbas, taip pat turi švedų kalbos pagrindus. Ji yra netekėjusi ir neturi vaikų.[38]

Čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko satyrinė tamsioji komedijaŠauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ yra viena mėgstamiausių Šimonytės knygų, kurios veikėjus ji dažnai cituoja.[39]

Apdovanojimai ir įvertinimai

Šaltiniai

  1. Ministrė, sauganti privačią erdvę
  2. https://www.delfi.lt/multimedija/pasimatymas/aklas-pasimatymas-su-kandidatu-kodel-simonyte-negali-pamirsti-mokyklos-baigimo-egzaminu-ir-skaito-siaubo-knygas.d?id=79938029
  3. VRK:INGRIDA ŠIMONYTĖ
  4. 4,0 4,1 4,2 Ingrida Šimonytė, LRS
  5. „I. Šimonytė tapo ministre pirmininke“. lrytas.lt. 2020-11-24. Nuoroda tikrinta 2020-11-24. 
  6. Finansų ministre tapo Ingrida Šimonytė
  7. I.Šimonytė: sunkmečio ministre jau buvo, kaip susitvarkys su krize premjerės kėdėje?
  8. 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: Antakalnio (Nr.3) apygarda
  9. 9,0 9,1 I.Šimonytė sutiko vesti TS-LKD sąrašą Seimo rinkimuose
  10. Antakalnio (Nr.3) apygarda
  11. Ingrida Šimonytė Prezidento rinkimams tarė „taip“
  12. Konservatorių būsimoji kandidatė į prezidentus – I. Šimonytė
  13. Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa
  14. Šimonytė VRK įteikė surinktus 68 tūkst. rinkėjų parašų
  15. 2019 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimai (I turas)
  16. Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams
  17. VRK patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse, kur pirmo turo metu išrinkti I.Šimonytė, B.Petkevič ir Č.Olševskis
  18. VRK patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus
  19. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDĖTIES.
  20. Šimonytė Seime patvirtinta Ministre Pirmininke
  21. Prisiekė Šimonytės Ministrų kabinetas
  22. Naujausia apklausa: Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, gyventojai atsisuko į Nausėdą
  23. Karantinas – iki sausio 31 d.: turės užsiverti parduotuvės, draudžiamas nebūtinas judėjimas
  24. Nuo koronaviruso pradėti skiepyti Lietuvos medikai
  25. Startuoja masinė vakcinacija – skiepytis kviečiami visi gyventojai nuo 16 metų
  26. Lietuvoje pradedami skiepyti vaikai nuo 12 metų: vakcinacijai galės užsiregistruoti patys, net ir nesutinkant tėvams
  27. Oficialu: karantinas baigsis ketvirtadienį, bet kai kurios taisyklės ir rekomendacijos liks galioti
  28. Vyriausybė užveria duris neturintiesiems galimybių paso: negalės lankytis didelėse parduotuvėse, kavinėse, gauti kai kurių paslaugų
  29. Vyriausybė apsisprendė: nuo šeštadienio panaikinamas galimybių pasas
  30. Plikūnė, Dalia; Užusienytė, Jogintė. „Be opozicionieriaus ir jo draugės į Lietuvą negrįžo ir dar keturi lėktuvo keleiviai: kas jie – kol kas mįslė“. Delfi. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-23. 
  31. Hradecky, Simon (23 May 2021). „Incident: Ryanair Sun B738 near Minsk on May 23rd 2021, Greece calls diversion states hijack“. The Aviation Herald. Suarchyvuotas originalas 24 May 2021. Nuoroda tikrinta 24 May 2021. 
  32. Ryanair: Belarus’ air traffic control diverted plane to Minsk due to ‘security threat’. LRT.lt, news [1] Archyvuota kopija 2021-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  33. 33,0 33,1 33,2 33,3 Paulius Gritėnas „TS-LKD prezidentiniai debatai: išsiskyrė I.Šimonytės ir V.Ušacko požiūriai dėl Rusijos grėsmės“, „15 min“, 2018-10-18 18:45 [2]
  34. 34,0 34,1 34,2 Dalia Plikūnė, Aleksandra Ketlerienė, „Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais“, „Delfi.lt“, 2018-10-22 18:49 [3]
  35. Homoseksualų aktyvistai agituoja už Ingridą Šimonytę
  36. 36,0 36,1 Ingrida Šimonytė – Mano balsas
  37. Po Ušacko ir Šimonytės pasisakymų – arši kritika iš žydų bendruomenės Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-usacko-ir-simonytes-pasisakymu-arsi-kritika-is-zydu-bendruomenes.d?id=79360767 Saulius Jakučionis, 2018 m. spalio 19 d. 11:46
  38. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38249&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=56180
  39. Ingrida Šimonytė: Šveiko nuotykiai ir kitos geriausios skaitytos knygos
  40. https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/investuotoju-forumo-ataskaitiniame-susitikime-apdovanota-finansu-ministre-ingrida-simonyte[neveikianti nuoroda]
  41. 1K-230 Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais
  42. Apdovanotos DELFI Metų Moterys 2019: linkėjo kiekvienam tapti metų žmogumi
  43. „Delfi Metų Moterys 2020“ apdovanojimai: Ingrida Šimonytė

Nuorodos

Vikicitatos

Politinis postas
Prieš tai:
Algirdas Gediminas Šemeta
Lietuvos Respublikos finansų ministrė
20092012 m.
Po to:
Rimantas Šadžius
Prieš tai:
Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Flag of Lithuania.svg Coat of arms of Lithuania.svg

2020–dabar
Po to: