Rimas Tuminas
Rimas Tuminas | |
---|---|
Rimas Tuminas 2011 m. | |
Gimė | 1952 m. sausio 20 d. Kelmė |
Mirė | 2024 m. kovo 6 d. (72 metai) Galipolis, Italija |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
Tėvas | Antanas Tumėnas[2] |
Sutuoktinis (-ė) | Inga Burneikaitė-Tuminienė[3] |
Vaikai | Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė[4] |
Veikla | teatro režisierius, pedagogas |
Organizacijos | 1978–1999 m. LNDT 1990–2022 m. VVMT 2007–2022 m. J. Vachtangovo teatras |
Alma mater | Valstybinė konservatorija A.Lunačiarskio teatro institutas (kurso vad. Josifas Tumanovas)[5] |
Žymūs studentai | Agnė Šataitė Andrius Žebrauskas Arvydas Dapšys Balys Latėnas Daumantas Ciunis Gintarė Latvėnaitė Indrė Patkauskaitė Inga Burneikaitė Mantas Vaitiekūnas Mindaugas Capas Ramūnas Cicėnas Tomas Rinkūnas Valda Bičkutė Vytautas Rumšas (jaun.)[6][7][8] |
Žymūs apdovanojimai | |
Rimas Tuminas (1952 m. sausio 20 d. Kelmėje – 2024 m. kovo 6 d. Galipolyje, Italijoje[9]) – Lietuvos teatro režisierius, pedagogas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1970–1974 m. studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.[10] 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute.[10]
Nuo 1981 m. dėstė LMTA Vaidybos ir režisūros katedroje.[10] Dėstė Vilniaus dailės akademijoje.[10] 1979–1990 m. LVADT režisierius, 1995–1999 m. šio teatro vadovas.[10] 1990 m. Vilniaus mažojo teatro steigėjas, vadovas.[10]
Karjera Maskvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2007–2022 m. buvo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas. 2021 m. gruodį skirta Rusijos vyriausybinė premija.[11][12][13]
2022 m. kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, išvyko į Lietuvą, motyvuodamas sveikatos problemomis.[14] Nuo 2022 m. gegužės nebedirbo Maskvos teatre[15]. Netrukus buvo atimta ir vyriausybinė premija.[16][17][18]
2022 m. kovo 4 d. Vilniaus mažasis teatras nutraukė darbo sutartį su R. Tuminu.[19][20][21]
Režisuoti spektakliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1979 m. Osvald Zahradnik „Melodija povui“ (Maskvos K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenko muzikinis teatras)
- 1986 m. Athol Fugard „Čia gyvena žmonės“ (Lietuvos valstybinis jaunimo teatras)
- 1992 m. Antonas Čechovas „Dėdė Vania“ (Vasos teatras). Spektaklis pripažintas geriausiu sezono spektakliu Suomijoje.
- 1993 m. A. Čechovas „Žuvėdra“ (Islandijos nacionalinis teatras, Reikjavikas). Spektaklis pripažintas geriausiu metų spektakliu, įvertintas Islandijos nac. premija (teatro srityje).
- 1995 m. Moljeras „Don Žuanas“ (Vasos teatras; Islandijos nac. teatras)
- 2000 m. A. Čechovas "Vyšnių sodas „ (Islandijos nac. teatras)
- 2000 m. „Vaidiname Šilerį“ pagal Fridricho Šilerio „Mariją Stiuart“ (Teatras „Sovremennik“, Maskva)
- 2001 m. A. Čechovas „Žuvėdra“ (Dandi repertuarinis teatras)
- 2001 m. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“ (Vroclavo šiuolaikinis teatras)
- 2003 m. V. Šekspyras “Ričardas III“ (Islandijos nac. teatras)
- 2004 m. Fiodoras Dostojevskis „Idiotas“ (Geteborgo teatras)
- 2006 m. A. Čechovas „Vyšnių sodas“ (Geteborgo teatras)
- 2006 m. C. Goldoni „Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“ (Teatras „Studio“, Varšuva)[22]
- 2007 m. Aleksandr Gribojedov „Vargas dėl proto“ (Teatras „Sovremennik“)
- 2016 m. Dmitrijus Šostakovičius opera „Jekaterina Izmailova“ (Maskvos didysis teatras)
- 2016 m. Sofoklis „Edipas Karalius“, (Epidauro teatras)
- 2017 m. Igoris Stravinskis oratorija „Edipas Karalius“ ir Bela Bartok opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ (K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenko muzikinis teatras)
- 2018 m. Piotras Čaikovskis opera „Pikų dama“ (Maskvos didysis teatras)
- 2019 m. Ruggero Cappuccio „Edipas Kolone“, Pompėjos teatro festivalis (Pompėjos didysis teatras)[23][24]
- 2019 m. Johanas Volfgangas fon Gėtė „Faustas“ (Nankino „Poly“ teatras)[25]
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1978 m. Jordan Radičkov „Viduržiemis“
- 1979 m. Maria Clara Machado „Žydrasis arkliukas“
- 1980 m. George Šechode „Emigrantas iš Brisbeno“
- 1982 m. Andrej Kuternickij „Fėjos Dražė variacijos“
- 1983 m. Jevgenij Švarc „Sniego karalienė“
- 1983 m. Tennessee Williams „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“
- 1984 m. Harald Mueller „Tyli naktis“[26][27]
- 1985 m. Andrej Kuternickij „Tarytum mes nepažįstami“
- 1985 m. Romualdas Lankauskas „Svečiai atvyksta prieš perkūniją, arba Sausainiai su gvazdikėliais“
- 1986 m. Aleksandr Galin „Ir vėlei tenai, kur marios šviesų (Žana)“
- 1988 m. Valdas Kukulas, R. Tuminas „Čia nebus mirties“
- 1996 m. Saulius Šaltenis „Lituanica“
- 1998 m. Sofoklis „Edipas karalius“
- 1999 m. V. Šekspyras „Ričardas III“
Vilniaus mažajame teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1990 m. A. Čechovas „Vyšnių sodas“[28]
- 1992 m. Bertoldas Brechtas „Galilėjus“
- 1994 m. Grigorijus Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“
- 1997 m. Michailas Lermontovas „Maskaradas“
- 2001 m. Nikolajus Gogolis „Revizorius“
- 2002 m. Carlo Goldoni „Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“
- 2002 m. Samuel Beckett „Belaukiant Godo“[29]
- 2003 m. Biljana Sbrljanovič „Šeimyninės istorijos“[30]
- 2004 m. Marius Ivaškevičius „Madagaskaras“, antrasis režisierius – Arvydas Dapšys
- 2005 m. A. Čechovas „Trys seserys“[31]
- 2005 m. Furio Bordon „Paskutiniai mėnesiai“, antrasis režisierius – A. Dapšys[32]
- 2009 m. A. Čechovas „Žuvėdra“
- 2010 m. M. Ivaškevičius „Mistras“
- 2015 m. Thomas Bernhard „Minetis“[33]
J. Vachtangovo teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2002 m. N. Gogol „Revizorius“
- 2008 m. V. Šekspyras „Troilas ir Kresida“[34]
- 2008 m. „Paskutiniai mėnesiai“ pagal F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“ ir H. Muelerio „Tyli naktis“. Statytojas – R. Tuminas, režisierius – Aleksej Kuznecov[35]
- 2009 m. A. Čechovas „Dėdė Vania“[36][37]
- 2009 m. N. Gogol „Pamišėlio užrašai“[38]
- 2010 m. M. Lermontovas „Maskaradas“
- 2011 m. Gérald Sibleiras „Vėjas šnara tuopose“[39]
- 2011 m. „Prieplauka“ pagal B. Brechto, I. Bunino, F. Dostojevskio, F. Diurenmato, A. Milerio, A. Puškino ir kt. kūrinius. Pastatymas skirtas teatro 90-mečiui.[40]
- 2013 m. Aleksandras Puškinas „“Eugenijus Oneginas“[41]
- 2014 m. Grigorijus Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“
- 2015 m. Thomas Bernhard „Minetis“
- 2016 m. Sofoklis „Edipas Karalius“
- 2018 m. Didier Caron „Lemtinga nata“[42]
- 2019 m. Ana Frank „Anos Frank dienoraštis“
- 2021 m. Levas Tolstojus. „Karas ir taika"[43]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1994 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už A. Čechovo „Vyšnių sodo“, G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir B. Brechto „Galijėjaus“ pastatymus.
- 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už indėlį į tautinę kultūrą.
- 1999 m. – „Maskaradas“ pelnė aukščiausią Rusijos Federacijos teatro srities apdovanojimą „Auksinė kaukė “ už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį.
- 2000 m. – Rusijos Federacijos valstybinės premijos laureatas už indėlį į Rusijos Federacijos literatūrą ir meną.
- 2000 m. – R. Tumino spektaklis „Vaidiname Šilerį“ pagal F. Schillerio „Mariją Stiuart“ SOVREMENIKO teatre, Maskvoje, gavo „Žuvėdros“ apdovanojimą už geriausią 2000 metų Rusijos spektaklį.
- 2009 m. – V. Ušackas Maskvoje apdovanojo Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu – Lietuvos Tūkstantmečio žvaigžde[44]. Šis garbės ženklas įteiktas už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
- 2021 m. – Rusijos vyriausybinė premija.[45][46] 2022 m. gegužę atšaukta.[47][48][49]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Paaiškėjo, kur ir kada bus galima atsisveikinti su režisieriumi Rimu Tuminu. LRT. 2024-03-13. Nuoroda tikrinta 2024-03-13.
- ↑ http://www.veidas.lt/rimo-tumino-sodas
- ↑ https://www.kronika.lt/rezisieriaus-rimo-tumino-su-zmona-susikurta-tevonija-prusiskese/
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/06/05/news/rezisiere-gabriele-tuminaite-garsiojo-tevo-seselio-nebijo-6289838
- ↑ https://ve.lt/gyvenimas/kultura/rezisierius-rimas-tuminas-turi-lietuvos-jausma
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/belaukiant-godo-aktoriai-pastebejus-kasdienybes-smulkmenas-atsiveria-amzinybe-283-1694058
- ↑ https://m.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/klaipedos-zveju-rumuose-ismone-ir-polekiu-kibirksciuojantis-r-tumino-madagaskaras-1060940
- ↑ https://m.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/r-tuminui-70-vilniaus-mazojo-teatro-kelione-i-zmogu-tesiasi-1059812
- ↑ Mirė Lietuvos teatro režisierius Rimas Tuminas. LRT. 2024-03-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-06.
- ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 10,4 10,5 „Mirė teatro režisierius Rimas Tuminas“. Bernardinai.lt. 2024-03-06. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1568174/tuminui-skirta-rusijos-vyriausybine-kulturos-premija
- ↑ https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2021/12/20/rezisieriui-r-tuminui--rusijos-kulturos-premija
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2021/12/20/news/rimui-tuminui-skirta-rusijos-vyriausybine-kulturos-premija-21805709
- ↑ https://www.kommersant.ru/doc/5346408
- ↑ https://meduza.io/news/2022/05/06/rezhisser-rimas-tuminas-ushel-s-posta-hudruka-teatra-imeni-vahtangova
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rusijos-premjeras-is-tumino-ateme-vyriausybini-apdovanojima.d?id=90236861
- ↑ http://publication.pravo.gov.ru/Document/View/0001202205160021
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1696023/rusija-atsauke-tuminui-skirta-vyriausybine-kulturos-premija
- ↑ https://www.zmones.lt/naujiena/vilniaus-mazasis-teatras-nutrauke-darbo-sutarti-su-rimu-tuminu-pL5Ab8MXBYZ
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1635639/vilniaus-mazasis-teatras-nutrauke-darbo-sutarti-su-rimu-tuminu
- ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/vilniaus-mazasis-teatras-nutrauke-darbo-sutarti-su-tuminu-n1155030
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/rtuminas-varsuvoje-pristatys-nauja-spektakli.d?id=8780768
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2019/07/06/news/rimas-tuminas-kuris-is-siandienos-politiku-susidegintu-vardan-tos-lietuvos--10986985
- ↑ https://www.bernardinai.lt/2019-07-06-giesme-e-nekrosiui-atminti-apie-r-tumino-premjera-edipas-kolone/
- ↑ https://www.menufaktura.lt/?m=1024&s=69237
- ↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12923/spektaklis-harold-muller-tyli-naktis-i-d
- ↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/12976/h-miuleris-tyli-naktis
- ↑ https://www.bernardinai.lt/negriztamai-prarasta-vysniu-sodo-harmonija/
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/belaukiant-godo-grizta.d?id=9532800
- ↑ https://vmt.lt/performance/seimynines-istorijos/
- ↑ https://vmt.lt/performance/trys-seserys/
- ↑ https://vmt.lt/performance/paskutiniai-menesiai/
- ↑ https://vmt.lt/performance/minetis/
- ↑ https://vakhtangov.ru/show/troil_i_kressida/
- ↑ http://www.teatr.ru/th/perf-info.asp?perf=20710&rep=515376
- ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/laisvalaikis/dede-vania-rimo-tumino-sekme-maskvoje-n310831
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/jvachtangovo-teatro-dedei-vaniai-publika-vilniuje-plojo-atsistojusi-29-93939
- ↑ https://www.15min.lt/zmones/naujiena/pasaulis/jvachtangovo-teatro-aktoriai-vilniuje-viliasi-buti-suprasti-1052-93733
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/naujoji-rimo-tumino-premjera-vejas-snara-tuopose-tapo-vienu-ryskiausiu-maskvos-teatro-sezono-ivykiu-283-139418
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2013/02/14/news/narsiai-kritikei-kelia-abejoniu-r-tumino-spektaklio-prieplauka-nelieciamumas-5107759
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/r-tuminui-uz-spektakli-eugenijus-oneginas-dar-vienas-garbingas-rusijos-apdovanojimas.d?id=63447918
- ↑ https://www.bernardinai.lt/2019-08-26-lietuvoje-r-tumino-spektaklis-lemtinga-nata-ir-j-vachtangovo-teatro-gastroles/
- ↑ https://literaturairmenas.lt/teatras/rimo-tumino-ikaras-ir-taikai
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2009/10/29/news/r-tuminui-maskvoje-iteikta-tukstantmecio-zvaigzde-nuotraukos--5757113
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/r-tuminui-skirta-rusijos-vyriausybine-kulturos-premija-29-1616642
- ↑ https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/tuminui-skirta-rusijos-vyriausybine-kulturos-premija-n1130031
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/rusijos-premjeras-atsauke-apdovanojima-maskva-palikusiam-rezisieriui-r-tuminui-283-1680648
- ↑ https://www.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/rusijos-premjeras-r-tumino-ateme-vyriausybini-apdovanojima-1078358
- ↑ https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/r-tuminas-rusijoje-tapo-draudziamu-rezisieriumi/266164/
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rimo Tumino puslapis J. Vachtangovo teatro tinklalapyje Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto.