Justinas Vienožinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Justinas Vienožinskis
Vienožinskis.jpg
Gimė: 1886 m. birželio 29 d.
Mataučizna, Rokiškio valsčius
Mirė: 1960 m. liepos 29 d. (74 metai)
Vilnius
Tėvas: Vincentas Vienožinskis
Sutuoktinis(-ė): Elena Vienožinskienė
Vaikai:

Elena, Nijolė, Vincas

Veikla: dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas
Alma mater: Krokuvos dailės akademija
Commons-logo.svg Vikiteka: Justinas VienožinskisVikiteka

Justinas Vienožinskis (1886 m. birželio 29 d. Mataučiznoje, Rokiškio valsčius – 1960 m. liepos 29 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Justinas Vienožinskis buvo kilęs iš laisvųjų valstiečių Vienažindžių šeimos nuo Gipėnų. Sesuo Liuda Purėnienė. XIX a. antroje pusėje šeimos pavardė pasikeitė iš Vienažindžių į Vienožinskius, dailininko senelio Justino Vienažindžio sūnums Antanui (būsimajam kunigui ir poetui) bei Norbertui stojant į Panevėžio gimnaziją, kurios direktorius pavardę sulenkino.

Justinas buvo šeštas vaikas šeimoje. Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo Dačiūnuose, kur vėliau buvo nutapyta didžioji dailininko kūrybinio palikimo dalis (tėviškės ir jos apylinkių peizažai, tėvų ir artimųjų portretai). Lankė Obelių pradinę mokyklą, vėliau tęsė mokslus Mintaujos (dab. Jelgava) gimnazijoje, kur atsiskleidė meniniai gabumai. 19021905 m. mokėsi Maskvoje, tuo pat metu lankydamas tapybos studiją. 1905 m. grįžo į Lietuvą, įsitraukė į revoliucinę veiklą, kalintas. 1908 m. išvyko į Krokuvos dailės akademiją studijuoti tapybos, gilino žinias kituose Europos meno centruose.

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno gimtinėje. Po nepriklausomybės paskelbimo dirbo Rokiškio ir Zarasų gimnazijose. 1920 m. rudenį parengė projektą dėl piešimo kursų steigimo. Jie po dvejų metų buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą, kurios direktoriumi ir tapo J. Vienožinskis. Dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų draugijos veikloje. 19351936 m. pirmininkavo Lietuvos dailės sąjungai.

19401946 m. dirbo dėstytoju Vilniaus dailės institute, 1946 m. profesorius. 19521956 m. LSSR dailės muziejaus bendradarbis. Mokiniai: Robertas Antinis, Juozas Bagdonas, Vytautas Ignas, Juozas Mikėnas, Napoleonas Petrulis, Augustinas Savickas, Liudvikas Strolis, Veronika Šleivytė, Arbit Blatas ir kt.

1928 m. Kaune, 1961 m., 1986 m. Vilniuje surengtos personalinės kūrybos parodos.

Mirė 1960 m. liepos 29 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

2011 m. išleistas J. Vienožinskiui skirtas pašto ženklas. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvojo laikotarpio kūriniams („Natiurmortas su daržovėmis”, „Natiurmortas su silkėmis”, žmonos portretas ir kt.) būdingas dekoratyvumas, aiškios formos. J. Vienožinskio piešinį ryškina juodas kontūras, o formą – spalvų refleksai. Vėlesnėje menininko kūryboje dominavo peizažai („Krantas”, „Gimtoji sodyba” ir kt.) ir portretai (motinos, Pauliaus Galaunės, dukters Elenos ir kt.), kurie pasižymi kompoziciniu apibendrinimu, tapybišku formų traktavimu, muzikalia, ritmine struktūra, subtiliai niuansuotu prislopintu koloritu.

Pokario metais nutapė lietuvių rašytojų, tokių kaip Antanas Vienuolis, Lazdynų Pelėda ir kitų meno ir kultūros veikėjų portretų, peizažų, teminę kompoziciją „Raudonoji gurguolė“. Yra parašęs dailės kritikos straipsnių, kuriuose keliamos dailės nacionalinio savitumo problemos, aiškinama plastinės išraiškos svarba, smerkiamas natūralizmas, kūrybos sustabarėjimas. [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Justinas Vienožinskis (sud. Dalia Ramonienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2004. – 371 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-99-5