1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija
Informacija
ValstybėLietuva
Ankstesnė1920 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija
Vėlesnė1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija
Turinys

Prie šios Konstitucijos rengimo prisidėjo tos pačios sudėties Steigiamasis seimas, kuris taip pat rengė ir priėmė 1920 m. Laikinąją Konstituciją, bet nuostatos jau buvo kardinaliai pasikeitusios.

Rengiant šią Konstituciją, socialdemokratų ir liaudininkų partijos norėjo panaikinti prezidento instituciją ir įvesti teisėjų rinkimus, taip pat norėta atskirti Bažnyčią nuo valstybės, užtikrinti streikų laisvę. Tuo tarpu krikščioniai demokratai pasisakė už prezidento instituciją, nenorėjo teisėjų renkamumo ir kitokių liberalių idėjų, taip pat norėjo suteikti Bažnyčiai daugiau privilegijų.

Taigi absoliučios daugumos balsų, krikščionių demokratų partijos balsais buvo priimta ši Konstitucija. Ji skelbė, kad suvereninė valdžia priklauso tautai ir kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Joks aktas negalėjo prieštarauti Konstitucijai, buvo nustatyta sudėtinga tvarka ją keisti. Konstitucija nustatė, kad tautos valią vykdo Seimas ir dvinarė vyriausybė susidedanti iš Respublikos Prezidento, Ministrų kabineto ir teismų.

Prezidentas kiekvienai naujo Seimo kadencijai buvo renkamas paties Seimo slaptu balsavimu. Pagal Konstituciją, Prezidentas atliko atstovaujamąją funkciją tarptautiniuose santykiuose, taip pat galėjo dalyvauti Ministrų kabineto posėdžiuose ir jiems pirmininkauti. Ministrų kabinetui pasiūlius, galėjo skelbti karo ar nepaprastąją padėtį. Kadangi Prezidento institucija nebuvo tokia įtakinga, Seimas galėjo nušalinti Prezidentą iš pareigų ir iškelti baudžiamąją bylą.

Pirmą kartą konstituciniu lygmeniu buvo įtvirtinta teismo padėtis valstybėje ir buvo nustatytos trys pagrindinės taisykles:

  • sprendimai priimami tik remiantis įstatymu;
  • sprendimai skelbiami respublikos vardu;
  • sprendimus keisti ir naikinti teisę turi tik teismas.

Konstitucija rėmėsi liberalios filosofijos nuostatomis, iškėlė asmenybę, skelbė ją visuomeninio gyvenimo centru. Nustatant piliečių teisinę padėtį, buvo skelbiamas asmens teisių ir laisvių sąrašas (žodžio ir spaudos laisvė, tikėjimo ir sąžinės laisvė, peticijos teisė ir pan.)

Kol galiojo ši Konstitucija atsirado politinis nestabilumas, prasidėjo vyriausybių kaita, įvyko pirmalaikis I Seimo paleidimas, partijos siekė valdžios, todėl 1926 m. gruodžio 17 d. įvyko perversmas, remiamas dešiniųjų partijos ir įvyko 1922 m. Konstitucijoje įtvirtintos santvarkos žlugimas.

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]