Europos Sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Europos Sąjunga
Europos Sąjungos vėliava
(Detaliau)
Devizas: „Suvienijusi įvairovę“
Himnas: Odė džiaugsmui
EU28 on a globe.svg
Kalba 24 oficialios kalbos
Sostinės
Tarybos pirmininkas Donald Tusk
Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker
Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens

4 381 376 km² (7)
3,08
Gyventojų
 – Iš viso (2012)
 – Tankis

503 492 041 (7)
116.2 žm./km² (69)
BVP
 – Iš viso (2006)
 – BVP gyventojui
1 vietoje
13 500 000 000 000 €
28 100 €
Valiuta
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
Daugiausia UTC, UTC+1, UTC+2
Daugumoje šalių
Įkurta
Paryžiaus sutartis
 – 1951 m. balandžio 18 d.
Mastrichto sutartis
 – 1992 m.

vasario 7 d.

Interneto kodas .eu

Europos Sąjunga (ES, angl. European Union – EU) – dvidešimt aštuonių valstybių ekonominė bei politinė bendrija. Jos pirmtakė yra 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). 19-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 500 mln.

Europos Sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas.

Šalys narės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai: Europos Sąjungos valstybės narės, Europos Sąjungos plėtra, Kopenhagos kriterijai

Dabartinės ES narės:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos istorija.
Europos Sąjungos plėtra
Iškilmės Briuselyje 2004 m. gegužės 1 d., į Europos Sąjungą priėmus dešimt naujų narių

Valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Sąjungos institucijos.

Komisija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Europos komisija.

Europos Komisija yra Sąjungos vykdomasis organas, įstatymų leidžiamoji valdžia, atsakinga už kasdienę jos politiką. Komisija atstovauja visai Europos Sąjungai ir oponuoja Vadovų Tarybai, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai, ginantys savo valstybių nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja Europos integraciją, jai atstovauja po vieną eurokomisarą iš kiekvienos šalies narės, taigi jų šiuo metu yra 28 [1].

Komisijos pirmininką ir komisarus skiria Vadovų Taryba, tačiau tiek vadovą, tiek pačią Komisiją dar turi patvirtinti Parlamentas.

Parlamentas[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Parlamento salė Strasbūre
Pagrindinis straipsnis – Europos parlamentas.

Europos Parlamentas sudaro pusę Sąjungos įstatymų leidžiamojo organo. 751 jo narius (europarlamentarus) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES piliečiai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstybė turi atitinkamą vietų skaičių Parlamente (jis priklauso nuo šalies dydžio, neoficialiai – ir dėl įtakos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leidžia įstatymus bendradarbiaudami, o atskirose politinėse sferose – vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teisę atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos Sąjungos biudžeto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja Parlamento pirmininkas. Pirmininką ir vicepirmininkus kas 2,5 metų renka Parlamentas.

Deputatų skaičiaus pasiskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Atminimo ženklas, skirtas Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą. Bernotai, Vilniaus rajonas
Europos parlamento iškaba Europos Sąjungos kalbomis
  Rug.
1952
Kov.
1957
Sau.
1973
Bir.
1979
Sau.
1981
Sau.
1986
Bir.
1994
Sau.
1995
Geg.
2004
Bir.
2004
Sau.
2007
Bir.
2009
Geg.

2014

Vokietija 18 36 36 81 81 81 99 99 99 99 99 99 96
Prancūzija 18 36 36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 74
Italija 18 36 36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 73
Belgija 10 14 14 24 24 24 25 25 25 24 24 22 21
Nyderlandai 10 14 14 25 25 25 31 31 31 27 27 25 26
Liuksemburgas 4 6 6 6 6 6 6 8 6 6 6 6 6
Jungtinė Karalystė     36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 73
Danija     10 16 16 16 16 16 16 14 14 13 13
Airija     10 15 15 15 15 15 15 13 13 12 11
Graikija         24 24 25 25 25 24 24 22 21
Ispanija           60 64 64 64 54 54 50 54
Portugalija           24 25 25 25 24 24 22 21
Švedija               22 22 19 19 18 20
Austrija               21 21 18 18 17 18
Suomija               16 16 14 14 13 13
Lenkija                 54 54 54 50 51
Čekija                 24 24 24 20 21
Vengrija                 24 24 24 20 21
Slovakija                 14 14 14 13 13
Lietuva                 13 13 13 12 11
Latvija                 9 9 9 8 8
Slovėnija                 7 7 7 7 8
Kipras                 6 6 6 6 6
Estija                 6 6 6 6 6
Malta                 5 5 5 5 6
Rumunija                     36 33 32
Bulgarija                     18 17 17
Kroatija 11
Iš viso 78 142 198 410 434 518 567 626 788 732 786 732 751

Vadovų taryba[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Europos Vadovų Taryba.

Europos Sąjungai politiškai vadovauja Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas. Šalis narė gali pasirinkti, ką išrinkti sau atstovauti – valstybės ar vyriausybės vadovą – pavyzdžiui, prezidentą arba ministrą pirmininką. Taryba susitinka mažiausiai keturis kartus per metus viršūnių susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujančios ES valstybės atstovas. Šios ES institucijos nereikėtų maišyti su Europos Taryba, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Du pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai yra šalių integracija ir plėtra. Pastarasis uždavinys – labiausiai politikuotas dalykas, mat jos rėmėjai, pavyzdžiui, Europos Komisija, teigia, jog Sąjunga skatina demokratinę santvarką ir atskirų valstybių ekonomiką, o priešininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma dėl skirtingų kultūrų poveikio ir politinės sistemos galimybių. Viešoji ir kai kurių politinių partijų nuomonė šiuo klausimu tapo gana skeptiška po 2004-ųjų, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir mažai teatsižvelgiant į teisės aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta dešimt naujų narių. Norinčios įstoti į Sąjungą Turkijos atžvilgiu, tai komplikuota situacija.

Euroskeptikai nerimauja ir dėl paties integracijos proceso, mat pasak jų, ilgainiui, Sąjungą sudarančios šalys galėtų prarasti suverenumą.

2004 m. valstybių vadovai ir ES institucijos priėmė Europos Konstituciją. Tačiau ji neįsigaliojo dėl referendumų Nyderlanduose bei Prancūzijoje, kai viešoji tų šalių gyventojų nuomonė jai nepritarė. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spalį Europos lyderiai parengė naują Lisabonos sutartį, kurią praktiškai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pašalinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulkūs elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Priėmus Reformų sutartį, ji suteiktų Tarybai didesnės galios balsuojant, o Parlamentui – daugiau įgaliojimų. Sutartis taip pat pakeistų ES kolonų struktūrą. Europos Sąjunga vaidintų didesnį pasaulinį vaidmenį, t. y. pagalba bei kitais klausimais padėtų ne tik tarpvyriausybiniu Sąjungos narių lygiu.

Europos Sąjungos istorija, struktūra ir sutartys
1952 1958 1967     1993 1999 2003  ?  
  Europos Bendrijos (EB)   Europos Sąjunga (ES)
Europos anglių ir plieno bendrija    
  Euratomas
Europos Ekonominė Bendrija (EEB)     Europos Bendrija (EB)  
    Teisė ir vidaus reikalai  
Policijos ir teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
Bendroji Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika
Paryžiaus sutartis Romos sutartis Briuselio sutartis     Mastrichto sutartis Amsterdamo sutartis Nicos sutartis Lisabonos sutartis  

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

2. Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis). – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 519 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-64-2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka Vikicitatos