Ukrainiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ukrainiečių kalba
українська мова
Kalbama: Ukraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija
Kalbančiųjų skaičius: ~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 26
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - rytų slavų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Ukrainoje, Padniestrėje (Moldova)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: uk
ISO 639-2: ukr
ISO 639-3: ukr

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rusėnų kalbos. Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos valdymo metais tarpukariu ji patyrė didelę lenkų kalbos įtaką, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina
Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg


Rusifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Rusifikacijos padariniai ypač skaudūs Ukrainai – beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), iš dalies surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba – rusų; ją kaip gimtąją vartoja dauguma Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų. Įsigalėjo vadinamasis suržykas (pagal cу́ржик 'duona iš įvairių javų miltų mišinio') – pidžinas, kai žodynas daugiausia rusiškas, o tartis ir gramatikos elementai – ukrainietiški.

Rusijos imperijos era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Haliče, kuris aptiteko Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

Iš viso gyventojų kalbančių ukr. rusakalbių kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija 125 640 021 22 380 551 55 667 469 7 931 307
Miesto gyventojų 16 828 395 1 256 387 8 825 733 1 455 527
Kaimo gyventojų 108 811 626 21 124 164 46 841 736 6 475 780
Imperijos dalys
„Europinė Rusija“,
įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją
93 442 864 20 414 866 48 558 721 1 109 934
Vyslos kraštas 9 402 253 335 337 267 160 6 755 503
Kaukazas 9 289 364 1 305 463 1 829 793 25 117
Sibiras 5 758 822 223 274 4 423 803 29 177
Centrinė Azija 7 746 718 101 611 587 992 11 576
Administraciniai
vienetai
Besarabija 1 935 412 379 698 155 774 11 696
Voluinė 2 989 482 2 095 579 104 889 184 161
Voronežas 2 531 253 915 883 1 602 948 1 778
Dono Vojskas 2 564 238 719 655 1 712 898 3 316
Jekaterinoslavslio gubernija 2 113 674 1 456 369 364 974 12 365
Kijevas 3 559 229 2 819 145 209 427 68 791
Kurskas 2 371 012 527 778 1 832 498 2 862
Podolė 3 018 299 2 442 819 98 984 69 156
Poltavos gubernija 2 778 151 2 583 133 72 941 3 891
Tauridos gubernija 1 447 790 611 121 404 463 10 112
Charkovas 2 492 316 2 009 411 440 936 5 910
Chersono gubernija 2 733 612 1 462 039 575 375 30 894
Odesos miestas 403 815 37 925 198 233 17 395
Černigovo gubernija 2 297 854 1 526 072 495 963 3 302
Liublinas 1 160 662 196 476 47 912 729 529
Sedlcės vaivadija 772 146 107 785 19 613 510 621
Kubanės Provincija 1 918 881 908 818 816 734 2 719
Stavropolio kraštas 873 301 319 817 482 495 961

Sovietų Sąjungos era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau, kaip ir visoje Sąjungoje, mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.

Statistiniais duomenimis, SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“
Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose tuose regionuose, kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.

Tarmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993)[1].

Ukrainoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos gyventojai.
Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose
  • Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2]
  • Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
  • Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Abecelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai
Raidė Kursyvu Lot. atitikmuo Pavadinimas Tarimas Pastabos
А а А а a а /ɑ/ [ɑ]
Б б Б б b бе /bɛ/ [b]
В в В в v ве /ʋɛ/ [ʋ], [w] [1]
Г г Г г h ге /ɦɛ/ [ɦ]
Ґ ґ Ґ ґ g ґе /gɛ/ [g] [2]
Д д Д д d де /dɛ/ [d], [dʲ]
Е е Е е e е /ɛ/ [ɛ]
Є є Є є je є /jɛ/ [jɛ]
Ж ж Ж ж ž же /ʒɛ/ [ʒ]
З з З з z зе /zɛ/ [z], [zʲ]
И и И и y и /ɪ/ [ɪ]
І і І і i і /i/ [i]
Ї ї Ї ї ji, ï ї /ji/ [ji]
Й й Й й j йот /jɔt/, й /ɪj/ [j]
К к К к k ка /kɑ/ [k]
Л л Л л l ел /ɛl/ [l], [lʲ]
М м М м m ем /ɛm/ [m]
Н н Н н n ен /ɛn/ [n], [nʲ]
О о О о o о /ɔ/ [ɔ]
П п П п p пе /pɛ/ [p]
Р р Р р r ер /ɛr/ [r], [rʲ]
С с С с s ес /ɛs/ [s], [sʲ]
Т т Т т t те /tɛ/ [t], [tʲ]
У у У у u у /u/ [u]
Ф ф Ф ф f еф /ɛf/ [f]
Х х Х х x, ch ха /xɑ/ [x]
Ц ц Ц ц c це /ʦɛ/ [ʦ], [ʦʲ]
Ч ч Ч ч č че /ʧɛ/ [ʧ]
Ш ш Ш ш š ша /ʃɑ/ [ʃ]
Щ щ Щ щ šč ща /ʃʧɑ/ [ʃʧ]
Ь ь Ь ь м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ [◌ʲ] soft sign [3]
Ю ю Ю ю ju ю /ju/ [ʲu], [ju]
Я я Я я ja я /jɑ/ [ʲɑ], [jɑ]
апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ [j] apostrofas [4]

Kaip skiriamasis ženklas, naudojama ir apostrofa (ji žymi kietumą – kaip ir rusų kalbos kietumo ženklas ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofa naudojama ir kaip minkštumo ženklas (atitinka rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Daiktavardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daiktavardis turi tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą; dviskaita pasitaiko kaip reliktas), septynis linksnius, jie tokie patys, kaip lietuvių kalboje: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas (būtinai su prielinksniu) ir šauksmininkas (pavyzdžiui, брат 'brolis' – братe! 'broli!', мама 'mamà' – мамо! 'mãma!'). Kitos rytų slavų kalbos (rusų ir baltarusių) reguliariai vartojamo šauksmininko nebeturi.

Išskiriamos keturios daiktavardžių linksniuotės.

Būdvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Atsižvelgiant į kamiengalį, išskiriamos dvi linksniuotės (kietojo ir minkštojo kamiengalių). Turima ir mišrioji linksniuotė.

Yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis nerodo jokio lyginimo (добрий 'geras').

Aukštesnysis laipsnis sudaromas arba su priesagomis -іш, -ш (добріший 'geresnis'), arba sudėtiniu būdu (яскравий 'ryškus' – більш яскравий 'ryškesnis („daugiau ryškus”)').

Aukščiausiasis laipsnis taip pat gali būti sudaromas vientisiniu būdu su priešdėliu най- prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio (міцніший 'stipresnis' – найміцніший 'stipriausias'), arba prie nelyginamojo laipsnio jungiant найбільш 'daugiausia (labiausiai)', від усіх (за всіх) 'virš visų (už visus)', над усе 'viršum visko (visų labiausiai)' (тривожний 'neramus' — найбільш тривожний, тривожніший над усе 'neramiausias').

Įvardis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainiečių kalbos įvardžiai skirstomi į asmeninius, savybinius, sangrąžinius, parodomuosius, žymimuosius, nežymimuosius, neigiamuosius, klausiamuosius-santykinius, klausiamuosius ir kt. Įvardžiai turi šešis linksnius (nėra šauksmininko), kai kurie linksniai sutampa. Gimininių įvardžių daugiskaita vienoda.

Vienaskaita Daugiskaita
1.'aš' 2.'tu' 1.'mes' 2.'jūs'
V. я ти ми ви
K.
G.
мене тебе нас вас
Vt. мені тобі
N. нам вам
Įn. мною тобою нами вами
Vienaskaita Daugiskaita
'jis' 'tatai (bev. g.)' 'ji' 'jie, tatai (bev. g.), jos'
V. він воно вона вони
K. його -- нього її -- неї їх -- них
G. його її
Vt. ньому
нім
ній них
N. йому їй їм
Įn. ним нею ними

Svarbiausios frazės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškai Ukrainietiškai
Lotynų abėcėle
ukrainiečių kalba українська мова
ukrajins’ka mova
lietuvių kalba литовська мова
lytovs’ka mova
labas привіт
pryvit
kaip laikaisi? як справи?
jak spravy?
mano vardas … мене звати
mene zvaty …
sudie до побачення
do pobačennja
ačiū дякую
djakuju
prašom будь ласка
bud' laska
aš tave myliu я тебе кохаю
ja tebe kochaju

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
  2. http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas ukrainiečių kalba
Wikipedia
Commons-logo.svg

Vikiteka