Rytų Europos lyguma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rytų Europos lyguma

Rytų Europos lyguma (brus. Усходне-Эўрапейская раўніна, est. Ida-Euroopa lauskmaa, Vene tasandik kaz. Шығыс Еуропа жазығы, latv. Austrumeiropas līdzenums, mold. Cîmpia Europei de Est, lenk. Nizina Wschodnioeuropejska, rus. Восточно-Европейская равнина, Русская равнина, ukr. Східноєвропейська рівнина) – lyguma rytinėje Europos dalyje. Užima apie 4 000 000 km². Vidutinis aukštis apie 170 m. Šiaurinėje dalyje ją riboja Baltosios ir Barenco jūros. Rytuose – Uralo kalnai, Uralo upė ir Kaspijos jūra. Pietuose – Kaukazo kalnai ir Juodoji jūra. Krymo pusiasalyje riba eina pietine Krymo kalnų papėde. Šiaurės vakaruose – Skandinavijos kalnai. Vakaruose ir pietvakariuose – Karpatai ir Sudetai. Šalys kurių teritorija ar dalis jos priklauso šiai lygumai: Baltarusija, Estija, Kazachija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Moldova, Rusija ir Ukraina.

Rytų Europos lyguma aukščiausiai iškyla Kolos pusiasalyje (Chibinai, iki 1191 m), o žemiausiai nusileidžia Kaspijos jūros pakrantėje (-28 m). Rusijos aukštumoje (vidutinis aukštis – 170 m) yra keletas aukštumų (Timano kalvagūbris, Vidurio Rusijos, Pavolgio, Voluinės-Podolės ir kt. aukštumos). Pietuose ir pietryčiuose paviršius leidžiasi į žemumas – Juodosios jūros, Paazovės, Pakaspijo. Rytų Europos lygumos šiaurinei ir šiaurės vakarinei daliai būdingi ledyniniai kraštovaizdžiai, plokšti tarpupiai su moreninio-kalvoto paviršiaus ruožais. Centrinėje ir pietinėje dalyje paviršius išraižytas griovų ir raguvų.

Lyguma yra vidutinio klimato juostoje; einant iš vakarų į rytus klimatas keičiasi iš jūrinio į žemyninį. Šiaurinės dalies upės priklauso Arkties vandenyno baseinui (Mezenė, Onega, Pečiora, Šiaurinė Dvina), vakarinės – Baltijos jūros (Nemunas, Dauguva, Vysla), pietinės – Juodosios jūros (Dniepras, Dniestras, Pietinis Bugas, Donas) ir Kaspijos jūros (Volga, Uralas).

Rytų Europos lygumoje ryškiai atsispindi gamtinių juostų kaita – Barenco jūros pakrantėje plyti samanų ir kerpių tundra, pietuose ji pereina į miškų juostą, kuri driekiasi nuo Pabaltijo ir Polesės iki Uralo. Nuo Karpatų iki Uralo eina miškastepės juosta, kuri link Kaukazo pereina į stepę. Pakaspijo žemumai būdingos pusdykumės ir dykumos.[1]

Regionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 99 psl.