Varėna
| Varėna | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Varėna | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Meras | Algis Kašėta | |||||||||||||||
| Gyventojų | 7 892 | |||||||||||||||
| Plotas | 11,7 km² | |||||||||||||||
| Tankumas | 675 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-65001 | |||||||||||||||
| Tinklalapis | Savivaldybės svetainė | |||||||||||||||
 Vikiteka |
VarėnaVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Rajono ir seniūnijos centras.
Yra 6 seniūnaitijos (Dzūkų, M. K. Čiurlionio, Parko, Šilo, Vytauto, Žalioji). Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas, geležinkelio stotis. Pro Varėną eina plantas 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės , keliai 5003 Varėna–Marcinkonys–Druskininkai , 5004 Varėna–Matuizos–Valkininkai , 5009 Varėna–Nedzingė–Merkinė , 5014 Varėna–Rudnia–Paramėlis–Katra .
Varėnos miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, pieno, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika – trijų aukštų pastate (vienas korpusas statytas 1968 m., kitas – 1982 m.) bei ligoninė.
Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis.
Didžiausia miesto šventė yra „Grybų šventė“, nuo 1996 m. kasmet vykstanti paskutinį rugsėjo šeštadienį.
4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų (po I pasaulinio karo išardytas). Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o 1933 m. perstatyta),[2] kūrėsi žydų krautuvės. Vėliau įsteigta miškų urėdija.[3]
Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“.[3] 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų.[2] Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru.[3] Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų.[3][2] Po karo apylinkėse veikė Dainavos apygardos partizanai.
1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).
1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1920–1926 m. | Varėnos valsčiaus centras | Lydos apskritis | |
| 1926–1939 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
| 1939–1940 m. | Valkininkų apskritis | ||
| 1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
| 1944–1946 m. | Alytaus apskritis? | ||
| 1946–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Varėnos valsčiaus centras | Varėnos apskrities centras | |
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Varėnos apylinkės centras | Varėnos rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| nuo 1995 m. | Varėnos seniūnijos centras | Varėnos rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1870 m.[2] | 1931 m.[4] | 1939 m.[2] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur. | 1976 m.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 50 | 1 255 | 1 800 | 2 401 | 4 478 | 7 100 | 8 015 | 12 291 | 10 845 | 9 240 | ||
| 2016 m. | 2020 m. | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| 8 600 | 7 895 | - | - | - | - | - | - | - | - | ||
| |||||||||||
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
2011 m. gyveno 9 240 žmonės:[11]
|
2001 m. gyveno 10 845 žmonės:[12]
|
Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Varėnos technologijos ir verslo mokykla
- 2 vidurinės mokyklos:
- Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
- Varėnos „Ryto“ progimnazija
- Varėnos specialioji mokykla
- 2 lopšeliai-darželiai: „Pasaka“, „Žilvitis“
- Varėnos viešoji biblioteka
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Varėnos TVM „Merkys“ (futbolas)
- ŪLA (rankinis)
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 dieną Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanisław Sztarejko (1895–1976) – Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės pulkininkas.
- Vaclovas Muraška (1914–1973) – teatro ir kino aktorius.
- Vytautas Kaziulionis (g. 1930) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
- Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931) – architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Vincentas Korkutis (g. 1931) – geologas, fizinių mokslų daktaras.
- Petras Lapinskas (g. 1936) – geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
- Stasys Vėlyvis (g. 1938) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.
- Petras Korkutis (g. 1938) – meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
- Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė, pedagogė.
- Giedrius Uždavinys (g. 1940) – chirurgas, profesorius.
- Romas Žmuidzinavičius (g. 1952) – dailininkas.
- Nora Ribokienė (g. 1956) – gydytoja, politikė.
- Vidmantas Bižokas (g. 1956) – veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Gediminas Jakavonis (g. 1958) – ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas.
- Arūnas Žėkas (g. 1966) – futbolininkas.
- Aušra Fridrikas (g. 1967) – buvusi Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Austrijos rankininkė, pasaulio čempionė.
- Jolanta Petkevičienė (g. 1967) – teisininkė.
- Rimantas Stašys (g. 1968) – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- Gintaras Kvitkauskas (g. 1969) – buvęs Vilniaus Žalgirio ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
- Dainius Šalenga (g. 1977) – krepšininkas.
- Vidmantas Balkūnas (g. 1982) – spaudos fotografas, žurnalistas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Varėnos pėsčiųjų Vasario 16-osios gatvė
Miesto laikrodis
Varėna
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ораны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 22 (43) : Опека — Оутсайдер. С.-Петербургъ, 1897., 88 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Varėna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Varėna II. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 415 psl.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Varėna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 453
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Varėnos savivaldybės svetainė
- Apie Varėną Archyvuota kopija 2007-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- Interaktyvus Varėnos istorijos žemėlapis
| ||||||||||||||
