Varėna

Varėna

54°12′40″ š. pl. 24°34′20″ r. ilg. / 54.21111°š. pl. 24.57222°r. ilg.Koordinatės: 54°12′40″ š. pl. 24°34′20″ r. ilg. / 54.21111°š. pl. 24.57222°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Varėnos rajono savivaldybė

Meras

Algis Kašėta

Gyventojų

7 892

Plotas

11,7 km²

Tankumas

675 žm./km²

Altitudė

136 m

Pašto kodas

LT-65001

Tinklalapis

Savivaldybės svetainė

Vikiteka

VarėnaVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Varėnà
Kilmininkas:	Varėnõs
Naudininkas:	Varė́nai
Galininkas:	Varė́ną
Įnagininkas:	Varė́na
Vietininkas:	Varėnojè

rus. Ораны^[1]

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Rajono ir seniūnijos centras.

Yra 6 seniūnaitijos (Dzūkų, M. K. Čiurlionio, Parko, Šilo, Vytauto, Žalioji). Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas, geležinkelio stotis.

Varėnos miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, pieno, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika – trijų aukštų pastate (vienas korpusas statytas 1968 m., kitas – 1982 m.) bei ligoninė.

Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis.

Didžiausia miesto šventė yra „Grybų šventė“, nuo 1996 m. kasmet vykstanti paskutinį rugsėjo šeštadienį.

4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų, tačiau po I pasaulinio karo išardytas.

Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas. Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta.

1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).

1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1920–1926 m.	Varėnos valsčiaus centras	Lydos apskritis
1926–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1940 m.		Valkininkų apskritis
1941–1944 m.		Eišiškių apskritis
1944–1946 m.		Alytaus apskritis?
1946–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Varėnos valsčiaus centras	Varėnos apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Varėnos apylinkės centras	Varėnos rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Varėnos apylinkės centras	Varėnos rajono centras
nuo 1995 m.	Varėnos seniūnijos centras	Varėnos rajono savivaldybė	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1976 m.^[2]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

400

1 800

2 401

4 478

7 100

8 015

12 291

10 845

9 240

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 9 240 žmonės:^[3]

Lietuviai – 91,27 % (8 434);
Lenkai – 5,17 % (478);
Rusai – 1,68 % (156);
Baltarusiai – 0,97 % (90);
Ukrainiečiai – 0,22 % (21);
Kiti – 0,66 % (61).

2001 m. gyveno 10 845 žmonės:^[4]

Lietuviai – 91,24 % (9 896);
Lenkai – 4,85 % (526);
Rusai – 1,5 % (163);
Baltarusiai – 1,07 % (117);
Čigonai – 0,43 % (47);
Ukrainiečiai – 0,3 % (33);
Vokiečiai – 0,13 % (15);
Kiti – 0,44 % (48).

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėnos biblioteka

Varėnos technologijos ir verslo mokykla
2 vidurinės mokyklos:
- Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija
- Varėnos „Ryto“ progimnazija
Varėnos specialioji mokykla
2 lopšeliai-darželiai: „Pasaka“, „Žilvitis“
Varėnos viešoji biblioteka

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėnos TVM "Merkys" (futbolas)
ŪLA (rankinis)

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

**Geležinkelio ruožas**
Zervynos Varėna Matuizos

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 dieną Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.

Smėlžemiai (AR)

Arenosols – iš lot. arena smėlis; menkai išsivystę stambios granuliometrinės sudėties (tekstūros) dirvožemiai.

Tai dirvožemiai, turintys:

• stambesnę dirvožemio granuliometrinę sudėtį nei rišlus smėlis ( loamy sand,psn. s 1 , ar smulkus žvyras ) nors iki 100 cm gylio nuo (mineralinio) dirvožemio paviršiaus; ir

• mažiau kaip 35 (tūrio) proc. akmenų ar skeleto visuose pahorizončiuose 100 cm ribose nuo dirvožemio paviršiaus, išskyrus suplautumo ( fluvic )savybes turinčius dirvožemius; ir

• tik pilkšvąjį ( ochric ) ir/ar jaurinį ( albic ) diagnostinį dirvožemio horizontą, arba neryškų moliuotąjį ( hypoluvic ) pseudofibrų pavidalu ariliuvinį humusinį geležingąjį ( spodic ) horizontą, prasidedantį nuo dirvožemio paviršiaus giliau nei 150 (FAO – 200) cm.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.
Stanisław Sztarejko (1895–1976) – Antrosios Lenkijos Respublikos kariuomenės pulkininkas.
Vaclovas Muraška (1914–1973) – teatro ir kino aktorius.
Vytautas Kaziulionis (g. 1930) – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931) – architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
Vincentas Korkutis (g. 1931) – geologas, fizinių mokslų daktaras.
Petras Lapinskas (g. 1936) – geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
Stasys Vėlyvis (g. 1938) – teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir civilprocesualistas.
Petras Korkutis (g. 1938) – meteorologas, fizinių mokslų daktaras.
Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006) – režisierė, pedagogė.
Giedrius Uždavinys (g. 1940) – chirurgas, profesorius.
Romas Žmuidzinavičius (g. 1952) – dailininkas.
Nora Ribokienė (g. 1956) – gydytoja, politikė.
Vidmantas Bižokas (g. 1956) – veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Gediminas Jakavonis (g. 1958) – ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas.
Arūnas Žėkas (g. 1966) – futbolininkas.

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Aušra Fridrikas (g. 1967) – buvusi Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Austrijos rankininkė, pasaulio čempionė.
Jolanta Petkevičienė (g. 1967) – teisininkė.
Rimantas Stašys (g. 1968) – ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
Gintaras Kvitkauskas (g. 1969) – buvęs Vilniaus Žalgirio ir Lietuvos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas.
Dainius Šalenga (g. 1977) – krepšininkas.
Vidmantas Balkūnas (g. 1982) – spaudos fotografas, žurnalistas.