Varėna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Varėna
      
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 8 042
Plotas 11,7 km²
Tankumas (2023) 687 žm./km²
Pašto kodas LT-65001
Vikiteka Varėna
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Varėnà
Kilmininkas: Varėnõs
Naudininkas: Varė́nai
Galininkas: Varė́ną
Įnagininkas: Varė́na
Vietininkas: Varėnojè

rus. Ораны[2], lenk. Orany

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Varėnos rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra 6 seniūnaitijos (Dzūkų, M. K. Čiurlionio, Parko, Šilo, Vytauto, Žalioji). Miestas išsidėstęs į šiaurę Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio. Stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra paštas, Varėnos geležinkelio stotis. Pro Varėną eina plentas  127  BabriškėsVarėnaEišiškės , keliai  5003  VarėnaMarcinkonysDruskininkai ,  5004  VarėnaMatuizosValkininkai ,  5009  VarėnaNedzingėMerkinė  ,  5014  VarėnaRudniaParamėlisKatra . Miesto centre yra savivaldybė, kultūros namai. Šiaurės rytiniame miesto pakraštyje gausu pramonės įmonių (melioracijos, pieno, transporto ir kt.). Ten ir Varėnos poliklinika – trijų aukštų pastate (vienas korpusas statytas 1968 m., kitas – 1982 m.) bei ligoninė.

Didžiausia miesto šventė yra "Grybų šventė" (rengiama nuo 1996 m.)

Miesto laikrodis
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas kilo nuo senesnės gyvenvietės – Senosios Varėnos (tuomet vadinosi tiesiog Varėna), šalia kūrėsi naujoji, dabartinė Varėna.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėna yra Pietryčių Lietuvos lygumoje. Jos apskrityje teka Merkio, Ūlos, Varėnės ir Šalčios upės. Miestelis įsikūręs ant žemyninių kopų apaugusių mišku. Varėnos rajono miškingumas siekia 70,9 % ir užima 76,0 tūkst. ha viso ploto. Medžių rūšinė sudėtis: vyrauja spygliuočių miškai (pušynai ir eglynai). Pušynai skirstomi į brukniašilius, mėlynšilius ir kerpšilius. Eglynai skirstomi į kiškiakopūstinius ir mėlyninius. Dirvožemis: Lietuvos Pietryčių lygumoje vyrauja tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai. Būdingos fliuvioglacialinės ir senovinės aliuvinės smėlio nuogulos. 1966 m. rugpjūčio 30 d. Varėnoje užfiksuota žemiausia vasaros temperatūra Lietuvoje, nukritusi iki -2,9 °C.

Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys – vakarinė jo dalis vadinama pirmuoju tvenkiniu, rytinė – antruoju. Pirmojo tvenkinio šiaurės vakarinėje pakrantėje yra pusiasalis, kuriame stūkso Girežerio piliakalnis. 4 km į šiaurę yra Senoji Varėna, senoji Varėnos gyvenvietė, 1980–1994 m. priklausiusi Varėnos miestui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna).[3] Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos kaip Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų (po I pasaulinio karo išardytas). Prie stoties ėmė kurtis gyventojai – 1897 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1919 m. pertvarkyta į katalikų bažnyčią, o 1933 m. perstatyta),[4] kūrėsi žydų krautuvės. Vėliau įsteigta miškų urėdija.[5]

Per Lenkijos okupaciją 19201939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija), o pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“.[5] 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų.[4] Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru.[5] Per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų.[5][4] Po karo apylinkėse veikė Dainavos apygardos Kazimieraičio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru ir dėl to Varėnos miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. – rajono centras. Sovietmečiu pastatytas maisto pramonės kombinatas, gelžbetonio konstrukcijų, duonos, kombinuotųjų pašarų gamyklos, „Merkio“ pūkų ir plunksnų gaminių fabrikas, pieninė. Veikė profesinė technikos mokykla (buvo rengiami traktorininkai ir vairuotojai).

1980 m. prijungta Varėna I. 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Ūla“ (architektas A. Mikėnas). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19201926 m. Varėnos valsčiaus centras Lydos apskritis
19261939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19391940 m. Valkininkų apskritis
19411944 m. Eišiškių apskritis
19441946 m. Alytaus apskritis?
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas,
Varėnos valsčiaus centras
Varėnos apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Varėnos apylinkės centras
Varėnos rajono centras Vilniaus sritis
19531995 m.
1995 Varėnos seniūnijos centras Varėnos rajono savivaldybė Alytaus apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2021 m.
1870 m.[4] 1931 m.[6] 1939 m.[4] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1976 m.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
50 1 255 1 800 2 401 4 478 7 100 8 015 12 291 10 845 9 240
2016 m. 2020 m. 2021 m.sur. - - - - - - -
8 600 7 895 8 202 - - - - - - -


Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 9 240 žmonės:[13]

2001 m. gyveno 10 845 žmonės:[14]

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varėnos biblioteka

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Ораны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 22 (43) : Опека — Оутсайдер. С.-Петербургъ, 1897., 88 psl. (rus.)
  3. Orany (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 571 psl. (lenk.)
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Varėna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Varėna II. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 415 psl.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Varėna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 453
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  14. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]