Koplytstulpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mūrinis koplytstulpis
Žemaičių koplytstulpiai M.K.Čiurlionio tapyboje

Koplytstulpis – mažosios architektūros statinys. Tai maždaug apie 3-4 m aukščio stiebas, kurio viršūnėje pritvirtinta keturkampė su medinėmis skulptūrėlėmis koplytėlė, užsibaigianti kryželiu.

Koplytėlė būna atvira ar uždara (įstiklinta), dengta dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu, dažnai siaurėjanti į apačią. Lietuvoje iš pradžių labiausiai buvo statomi mediniai koplytstulpiai. Pasitaiko ir mūrinių koplytstulpių su nišomis skulptūrėlėms laikyti.

Mediniai koplytstulpiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūriniai koplytstulpiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]