Sąrašas:Lietuvos miestai

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. buvo 103 Lietuvos miestai. Žemiau pateikiami duomenys pagal statistikos departamento duomenis. ^[1]

Miestas	Atstumas iki sostinės, km ^[2]	Pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose ^[3]	Gautos miesto teisės ^[4]	Apskritis	Gyventojų skaičius (2019 m.)
Akmenė	274	1511 m.	1792 m.	Šiaulių	2363
Alytus	101	1377 m.	1581 m.	Alytaus	50421
Anykščiai	107	1442 m.	1792 m.	Utenos	8632
Ariogala	148	1253 m.	1792 m.	Kauno	2773
Baltoji Vokė	35	1950 m.	1958 m.	Vilniaus	1052
Birštonas	91	1387 m.	1946 m.	Kauno	2369
Biržai	202	XV a.	1589 m.	Panevėžio	10300
Daugai	88	XIII–XIV a.	1792 m.	Alytaus	980
Druskininkai	127	1635 m.	1946 m.	Alytaus	12196
Dūkštas	136	1737 m.	1956 m.	Utenos	765
Dusetos	134	1519 m.	1950 m.	Utenos	560
Eišiškės	71	1384 m.	1950 m.	Vilniaus	3071
Elektrėnai	48	1960 m.	1962 m.	Vilniaus	11276
Ežerėlis	127	1918 m.	1956 m.	Kauno	1637
Gargždai	292	1253 m.	1792 m.	Klaipėdos	13700
Garliava	111	1809 m.	1958 m.	Kauno	10067
Gelgaudiškis	178	XV a. pab.	1958 m.	Marijampolės	1603
Grigiškės	16	1923 m.	1958 m.	Vilniaus	10764
Ignalina	110	1810 m.	1950 m.	Utenos	4923
Jieznas	80	1492 m.	1956 m.	Kauno	1023
Jonava	102	1740 m.	1924 m.	Kauno	26715
Joniškėlis	179	XVII a. vid.	1950 m.	Panevėžio	1044
Joniškis	227	1523 m.	1616 m.	Šiaulių	8358
Jurbarkas	188	1258 m.	1611 m.	Tauragės	9831
Kaišiadorys	71	1782 m.	1946 m.	Kauno	7486
Kalvarija	155	1640 m.	1791 m.	Marijampolės	3858
Kaunas	102	1361 m.	1408 m.	Kauno	286763
Kavarskas	95	XV a.	1956 m.	Utenos	528
Kazlų Rūda	136	1737 m.	1950 m.	Marijampolės	5666
Kėdainiai	130	1372 m.	1590 m.	Kauno	23043
Kelmė	225	1295 m.	1947 m.	Šiaulių	7655
Kybartai	178	1561 m.	1924 m.	Marijampolės	4575
Klaipėda	311	1252 m.	1257–1258 m.	Klaipėdos	147898
Kretinga	314	1253 m.	1609 m.	Klaipėdos	16840
Kudirkos Naumiestis	180	1560 m.	1643 m.	Marijampolės	1480
Kupiškis	153	1480 m.	1791–1792 m.	Panevėžio	6076
Kuršėnai	239	1561–1563 m.	1946 m.	Šiaulių	10924
Lazdijai	145	1561 m.	1597 m.	Alytaus	3700
Lentvaris	18	1596 m.	1946 m.	Vilniaus	10050
Linkuva	199	XIV a.	1950 m.	Šiaulių	1277
Marijampolė	138	1667 m.	1792 m.	Marijampolės	35253
Mažeikiai	291	XVI a.	1924 m.	Telšių	32711
Molėtai	64	1387 m.	1956 m.	Utenos	5548
Naujoji Akmenė	269	1952 m.	1952 m.	Šiaulių	7266
Nemenčinė	23	1338 m.	1955 m.	Vilniaus	4502
Neringa	358	1385 m.	1961 m.	Klaipėdos	3464
Obeliai	158	1519 m.	1956 m.	Panevėžio	847
Pabradė	48	XV a. 2-oji pusė	1946 m.	Vilniaus	5435
Pagėgiai	247	1281 m.	1946 m.	Tauragės	1579
Pakruojis	184	1531 m.	1950 m.	Šiaulių	4407
Palanga	326	1253 m.	1791–1792 m.	Klaipėdos	15666
Pandėlys	181	1591 m.	1956 m.	Panevėžio	752
Panemunė	246	XIX a.	1968 m.	Tauragės	210
Panevėžys	136	1503 m.	1791–1792 m.	Panevėžio	87148
Pasvalys	182	XIII a. pab.	1946 m.	Panevėžio	6490
Plungė	287	1567 m.	1792 m.	Telšių	16945
Priekulė	307	XVI a. 1-oji pusė	1946 m.	Klaipėdos	1246
Prienai	101	1502 m.	1791 m.	Kauno	8516
Radviliškis	191	XVI a. pr.	1924–1926 m.	Šiaulių	15183
Ramygala	146	XIII a.	1956 m.	Panevėžio	1415
Raseiniai	178	1253 m.	1792 m.	Kauno	9784
Rietavas	263	1253 m.	1792 m.	Telšių	3207
Rokiškis	155	1499 m.	1924 m.	Panevėžio	11993
Rūdiškės	41	1774 m.	1958 m.	Vilniaus	2030
Salantai	311	1556 m.	1950 m.	Klaipėdos	1360
Seda	304	XVI a. pr.	1950 m.	Telšių	953
Simnas	128	1382 m.	1626 m.	Alytaus	1269
Skaudvilė	212	1760 m.	1950 m.	Tauragės	1453
Skuodas	337	1253 m.	1572 m.	Klaipėdos	5289
Smalininkai	200	XV a. pab.	1946 m.	Tauragės	446
Subačius	165	1873 m.	1958 m.	Panevėžio	892
Šakiai	164	1599 m.	XIX a. 1-oji pusė	Marijampolės	5003
Šalčininkai	46	1311 m.	1956 m.	Vilniaus	6753
Šeduva	176	XVI a. pr.	1654 m.	Šiaulių	2541
Šiauliai	213	1236 m.	1713 m.	Šiaulių	100119
Šilalė	245	XVI a. pr.	1952 m.	Tauragės	4728
Šilutė	286	1511 m.	1941 m.	Klaipėdos	15109
Širvintos	51	XIV–XV a.	1950 m.	Vilniaus	5584
Švenčionėliai	97	1861 m.	1939 m.	Vilniaus	4856
Švenčionys	84	XIII–XIV a.	1800 m.	Vilniaus	4139
Tauragė	230	1499 m.	1924 m.	Tauragės	21685
Telšiai	285	1450 m.	1791 m.	Telšių	21548
Tytuvėnai	203	XV a. pab.	1956 m.	Šiaulių	1889
Trakai	27	XIII–XIV a.	XIV a. pab. – XV a. pr.	Vilniaus	4238
Troškūnai	126	1506 m.	1956 m.	Utenos	372
Ukmergė	72	XIII–XIV a.	1792 m.	Vilniaus	20391
Utena	96	1261 m.	1924–1926 m.	Utenos	25496
Užventis	249	1527 m.	1956 m.	Šiaulių	649
Vabalninkas	176	1554 m.	1795 m.	Panevėžio	875
Varėna	84	1413 m.	1946 m.	Alytaus	7987
Varniai	253	1314 m.	1417 m.	Telšių	995
Veisiejai	139	1501 m.	1956 m.	Alytaus	1211
Venta	268	1966 m.	1978 m.	Šiaulių	2213
Viekšniai	280	1253 m.	1725 m.	Telšių	1670
Vievis	37	1522 m.	1950 m.	Vilniaus	4508
Vilkaviškis	161	XVI a. pr.	1660 m.	Marijampolės	9621
Vilkija	131	1364 m.	1792 m.	Kauno	1898
Vilnius	0	1323 m.	1387 m.	Vilniaus	557440
Virbalis	174	1536 m.	1593 m.	Marijampolės	885
Visaginas	152	1975 m.	1977 m.	Utenos	18185
Zarasai	145	XV a.	1843 m.	Utenos	6140
Žagarė	259	1253 m.	1924 m.	Šiaulių	1366
Žiežmariai	63	1348 m.	1792 m.	Kauno	3214

Kiti miestų duomenys

Didžiausi Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2020 m. pradžioje:

Vilnius – 550 834 gyv.
Kaunas – 289 364 gyv.
Klaipėda – 149 116 gyv.
Šiauliai – 101 511 gyv.
Panevėžys – 85 885 gyv.
Alytus – 49 895 gyv.
Marijampolė – 34 975 gyv.
Mažeikiai – 32 470 gyv.
Jonava – 26 423 gyv.
Utena – 25 397 gyv.

Didžiausios Lietuvos miestų savivaldybės 2010 m. duomenimis:

Vilnius – 401 km²
Kaunas – 157 km²
Klaipėda – 98 km²
Neringa – 94,4km²
Šiauliai – 88 km²
Palanga – 79 km²
Visaginas – 58 km²
Panevėžys – 52 km²
Alytus – 48 km²

Tankiausiai ir rečiausiai apgyvendinti svarbesni Lietuvos miestai, 2010 m. duomenimis:

Jonava – 3 201,0 žmonės/km²
Mažeikiai – 2 869,0 žmonės/km²
Kaunas – 2 221,0 žmonės/km²
Marijampolė – 2 203,0 žmonės/km²
Panevėžys – 2 153,0 žmonės/km²
Utena – 2 115,0 žmonės/km²
Klaipėda – 1 864,0 žmonės/km²
Tauragė – 1 752,0 žmonės/km²
Šiauliai – 1 426,0 žmonės/km²
Alytus – 1 392,0 žmonės/km²
Vilnius – 1 369,0 žmonės/km²
Visaginas – 495,3 žmonės/km²
Palanga – 222,9 žmonės/km²
Neringa – 31,5 žmonės/km²

Miestų dydis

Pateikiama lentelė apie Lietuvos miestų skaičių pagal gyventojus nuo 1959 iki 2020 metų:^[5]

Gyventojų skaičius, tūkst.	Miestų skaičius
Gyventojų skaičius, tūkst.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	2001 m.	2020 m.
Iki 2	46	34	24	27	27	32
2–3	21	19	20	18	11	7
3–5	18	22	15	9	8	15
5–10	19	18	21	21	21	22
10–20	7	13	18	21	20	13
20–50	1	4	10	11	13	9
50–100	2	2	1	2	1	1
100–250	2	1	3	2	3	2
250–500	0	2	2	2	1	1
virš 500	0	0	0	1	1	1
Iš viso	116	115	114	114	106	103

Pastaba: 1959–1989 m. miestai kartu su miesto tipo gyvenvietėmis.

Istorija

XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos miestai priklausomai nuo dydžio ir administracinio statuso priskirti I arba II eilės miestams:

I eilės (4 miestai; apskrities miestai) – apskričių centrai, turintys > 10.000 gyventojų;
II eilės (22 miestai; valsčiaus miestai) – valsčių centrai, turintys > 3000 gyventojų, ir apskričių centrai, turintys < 10.000 gyventojų.

1931 m. gegužės 2 d. priimtas savivaldos įstatymas. Pagal jį miestai perskirstyti:

apskrities miestai (10 miestų) – Alytus, Biržai, Kaunas, Kėdainiai, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Vilkaviškis, Vilkmergė;
valsčiaus miestai (21 miestas).

1939 m. Lietuvoje buvo 55 miestai ir miesteliai. 1941 m. sausio 1 d. buvo 37 miestai, iš jų 4 respublikinio pavaldumo (Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius). 1946 m. rugpjūčio 3 d. priimtas įsakas dėl LSSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo įvardijos tokias miesto gyvenvietes:

miestai – 5 respublikinio pavaldumo (Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius) ir 49 apskrities pavaldumo;
kurortai – 2 (Birštonas ir Likėnai);
vasarvietės – 5 (Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Nida, Preila).

1951 m. sausio 1 d. buvo 70 miestų, tarp jų 5 srities pavaldumo ir 65 rajoninio pavaldumo. 1953 m. panaikinus sritis, srities pavaldumo miestai tapo respublikinio pavaldumo. 1959 m. sausio 1 d. buvo 88 miestai (7 respublikinio ir 81 rajoninio pavaldumo), 1980 m. sausio 1 d. – jau 92 miestai (11 respublikinio pavaldumo – Alytus, Birštonas, Druskininkai, Kapsukas, Kaunas, Klaipėda, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius – ir 81 rajoninio pavaldumo).

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir po to 1994 m. įvykus administracinei teritorinei reformai – 10 miestų tapo apskričių,^[6] 55 – rajonų ir miestų savivaldybių centrais (Alytus, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius buvo ir miesto, ir savivaldybės centrai).

Žemėlapis

Taip pat skaityti

Šaltiniai ir literatūra

↑ Lietuvos Statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=
↑ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys.
↑ Lietuvos istorijos instituto duomenys.
↑ Lietuvos istorijos instituto duomenys.
↑ Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 162.
↑ Lietuvos miestai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-11.

Lietuvos miestų vardai (sud. Aleksandras Vanagas, Vitalija Maciejauskienė). – 2-asis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 291 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01531-5
Lietuvos miestai (sud. Zigmantas Kiaupa). – Kaunas: Šviesa, 2007. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04549-7

Nuorodos

Vikiteka: Lietuvos miestai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Lietuvos Statistikos departamentas http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010210&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3239&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

[2] Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys.

[3] Lietuvos istorijos instituto duomenys.

[4] Lietuvos istorijos instituto duomenys.

[5] Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 162.

[VLE-6] Lietuvos miestai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-11.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]