Sąrašas:Lietuvos miestai
Išvaizda

Lietuvos miestų sąrašuose pateikiama informacija apie visus 103 Lietuvos miestus.
| Vieta | Gyventojai [a] | Plotas [b] |
|---|---|---|
| 1 | Vilnius – 600 876 gyv. | Vilnius – 286,48 km² |
| 2 | Kaunas – 304 524 gyv. | Kaunas – 156,88 km² |
| 3 | Klaipėda – 161 205 gyv. | Neringa – 138,77 km² |
| 4 | Šiauliai – 112 642 gyv. | Klaipėda – 97,95 km² |
| 5 | Panevėžys – 85 283 gyv. | Šiauliai – 82,49 km² |
| 6 | Alytus – 50 477 gyv. | Palanga – 79,11 km² |
| 7 | Marijampolė – 36 076 gyv. | Panevėžys – 50,11 km² |
| 8 | Mažeikiai – 33 250 gyv. | Alytus – 39,43 km² |
| 9 | Jonava – 26 620 gyv. | Kėdainiai – 26,97 km² |
| 10 | Utena – 25 458 gyv. | Druskininkai – 23,97 km² |
Sąrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemiau pateikiamas visų Lietuvos miestų sąrašas, nurodant jų priklausomybę, plotą 2025 m. Adresų registro duomenimis,[2] taip pat gyventojų skaičių 2025 m. pagal Lietuvos statistikos departamentą.[3]
Žemiau pateikiami duomenys pagal Lietuvos statistikos metraštį.[4] Atstumai iki sostinės Vilniaus pateikti Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir miesto teisių gavimas – Lietuvos istorijos instituto duomenimis.
| Miestas | Atstumas iki Vilniaus, km | Pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose | Gautos miesto teisės | Apskritis |
|---|---|---|---|---|
| 274 | 1511 m. | 1792 m. | Šiaulių | |
| 101 | 1377 m. | 1581 m. | Alytaus | |
| 107 | 1442 m. | 1792 m. | Utenos | |
| 148 | 1253 m. | 1792 m. | Kauno | |
| 35 | 1950 m. | 1958 m. | Vilniaus | |
| 91 | 1387 m. | 1946 m. | Kauno | |
| 202 | XV a. | 1589 m. | Panevėžio | |
| 88 | XIII–XIV a. | 1792 m. | Alytaus | |
| 127 | 1635 m. | 1946 m. | Alytaus | |
| 136 | 1737 m. | 1956 m. | Utenos | |
| 134 | 1519 m. | 1950 m. | Utenos | |
| 71 | 1384 m. | 1950 m. | Vilniaus | |
| 48 | 1960 m. | 1962 m. | Vilniaus | |
| 127 | 1918 m. | 1956 m. | Kauno | |
| 292 | 1253 m. | 1792 m. | Klaipėdos | |
| 111 | 1809 m. | 1958 m. | Kauno | |
| 178 | XV a. pabaiga | 1958 m. | Marijampolės | |
| 16 | 1923 m. | 1958 m. | Vilniaus | |
| 110 | 1810 m. | 1950 m. | Utenos | |
| 80 | 1492 m. | 1956 m. | Kauno | |
| 102 | 1740 m. | 1924 m. | Kauno | |
| 179 | XVII a. vidurys | 1950 m. | Panevėžio | |
| 227 | 1523 m. | 1616 m. | Šiaulių | |
| 188 | 1258 m. | 1611 m. | Tauragės | |
| 71 | 1782 m. | 1946 m. | Kauno | |
| 155 | 1640 m. | 1791 m. | Marijampolės | |
| 102 | 1361 m. | 1408 m. | Kauno | |
| 95 | XV a. | 1956 m. | Utenos | |
| 136 | 1737 m. | 1950 m. | Marijampolės | |
| 130 | 1372 m. | 1590 m. | Kauno | |
| 225 | 1295 m. | 1947 m. | Šiaulių | |
| 178 | 1561 m. | 1924 m. | Marijampolės | |
| 311 | 1252 m. | 1257–1258 m. | Klaipėdos | |
| 314 | 1253 m. | 1609 m. | Klaipėdos | |
| 180 | 1560 m. | 1643 m. | Marijampolės | |
| 153 | XVI a. pradžia | 1791–1792 m. [c] | Panevėžio | |
| 239 | 1561–1563 m. | 1946 m. | Šiaulių | |
| 145 | 1561 m. | 1597 m. | Alytaus | |
| 18 | 1596 m. | 1946 m. | Vilniaus | |
| 199 | XIV a. | 1950 m. | Šiaulių | |
| 138 | 1667 m. | 1792 m. | Marijampolės | |
| 291 | XVI a. | 1924 m. | Telšių | |
| 64 | 1387 m. | 1956 m. | Utenos | |
| 269 | 1952 m. | 1952 m. [d] | Šiaulių | |
| 23 | 1338 m. | 1955 m. | Vilniaus | |
| 358 | 1385 m. [e] | 1961 m. [f] | Klaipėdos | |
| 158 | 1519 m. | 1956 m. | Panevėžio | |
| 48 | XV a. 2-oji pusė | 1946 m. | Vilniaus | |
| 247 | 1281 m. | 1946 m. | Tauragės | |
| 184 | 1531 m. | 1950 m. | Šiaulių | |
| 326 | 1253 m. | 1791–1792 m. [g] | Klaipėdos | |
| 181 | 1591 m. | 1956 m. | Panevėžio | |
| Panemunė | 246 | XIX a. | 1968 m. | Tauragės |
| 136 | 1503 m. | 1791–1792 m. [h] | Panevėžio | |
| 182 | XIII a. pabaiga | 1946 m. | Panevėžio | |
| 287 | 1567 m. | 1792 m. | Telšių | |
| 307 | XVI a. 1-oji pusė | 1946 m. | Klaipėdos | |
| 101 | 1502 m. | 1791 m. | Kauno | |
| 191 | XVI a. pradžia | 1924–1926 m. | Šiaulių | |
| 146 | XIII a. | 1956 m. | Panevėžio | |
| 178 | 1253 m. | 1792 m. | Kauno | |
| 263 | 1253 m. | 1792 m. | Telšių | |
| 155 | 1499 m. | 1924 m. | Panevėžio | |
| 41 | 1774 m. | 1958 m. | Vilniaus | |
| 311 | 1556 m. | 1950 m. | Klaipėdos | |
| 304 | XVI a. pradžia | 1950 m. | Telšių | |
| 128 | 1382 m. | 1626 m. | Alytaus | |
| 212 | 1760 m. | 1950 m. | Tauragės | |
| 337 | 1253 m. | 1572 m. | Klaipėdos | |
| 200 | XV a. pabaiga | 1946 m. | Tauragės | |
| 165 | 1873 m. [i] | 1958 m. | Panevėžio | |
| 164 | 1599 m. | XIX a. 1-oji pusė | Marijampolės | |
| 46 | 1311 m. | 1956 m. | Vilniaus | |
| 176 | XVI a. pradžia | 1654 m. | Šiaulių | |
| 213 | 1236 m. | 1713 m. [j] | Šiaulių | |
| 245 | XVI a. pradžia | 1952 m. | Tauragės | |
| 286 | 1511 m. | 1941 m. | Klaipėdos | |
| 51 | XIV–XV a. | 1950 m. | Vilniaus | |
| 97 | 1861 m. | 1939 m. | Vilniaus | |
| 84 | XIII–XIV a. | 1800 m. | Vilniaus | |
| 230 | 1499 m. | 1924 m. | Tauragės | |
| 285 | 1450 m. | 1791 m. | Telšių | |
| 203 | XV a. pabaiga | 1956 m. | Šiaulių | |
| 27 | XIII–XIV a. | XIV a. pabaiga – XV a. pradžia | Vilniaus | |
| 126 | 1506 m. | 1956 m. | Utenos | |
| 72 | XIII–XIV a. | 1792 m. | Vilniaus | |
| 96 | 1261 m. | 1924–1926 m. | Utenos | |
| 249 | 1527 m. | 1956 m. | Šiaulių | |
| 176 | 1554 m. | 1792 m. | Panevėžio | |
| 84 | 1413 m. | 1946 m. | Alytaus | |
| 253 | 1314 m. | 1417 m. | Telšių | |
| 139 | 1501 m. | 1956 m. | Alytaus | |
| 268 | 1966 m. [k] | 1978 m. | Šiaulių | |
| 280 | 1253 m. | 1725 m. [l] | Telšių | |
| 37 | 1522 m. | 1950 m. | Vilniaus | |
| 161 | XVI a. pradžia | 1660 m. | Marijampolės | |
| 131 | 1364 m. | 1792 m. | Kauno | |
| 0 | 1323 m. | 1387 m. | Vilniaus | |
| 174 | 1536 m. | 1593 m. | Marijampolės | |
| 152 | 1975 m. | 1977 m. [m] | Utenos | |
| 145 | XV a. | 1843 m. [n] | Utenos | |
| 259 | 1253 m. | 1924 m. | Šiaulių | |
| 63 | 1348 m. | 1792 m. | Kauno | |
- ↑ Didžiausi Lietuvos miestai pagal gyventojų skaičių 2025 m. liepą
- ↑ Didžiausi Lietuvos miestai pagal plotą 2024 m. duomenimis:[1]
- ↑ Savivalda buvo įvesta, bet privilegijų nespėta gauti.
- ↑ 1952-01-31 Karpėnų kaimui suteiktas Naujosios Akmenės vardas ir miesto tipo gyvenvietės teisės.
- ↑ Minimas Neringos centras Nida.
- ↑ Iš Nidos, Preilos ir Juodkrantės vasarviečių sudarytas Neringos miestas. Nors 1946 m. šios vasarvietės buvo pripažintos miestais, bet 1947 m. prijungtos prie Klaipėdos miesto.
- ↑ Savivalda buvo įvesta, bet privilegijų nespėta gauti.
- ↑ Savivalda buvo įvesta, bet privilegijų nespėta gauti.
- ↑ Už 4 km esantis Subačiaus miestelis žinomas nuo 1589 m.
- ↑ Savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijų.
- ↑ Bauskos ir Purvių kaimai sujungti į Ventos gyvenamąją vietovę.
- ↑ Ši savivaldos privilegija valdovo nebuvo patvirtinta, o 1792 m. suteikta nauja.
- ↑ Suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, o 1995 m. – miesto teisės.
- ↑ Paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti 1836 m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti iš Ežerėnų į Novoaleksandrovską.
Taip pat skaityti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Adresų registro gyvenamųjų vietovių erdviniai duomenys. data.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2025-07-14.
- ↑ Adresų registro gyvenamųjų vietovių erdviniai duomenys. Data.gov.lt (atnaujinta 2025-07-18).
- ↑ Lietuvos miestų gyventojai 2025-07-01. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Osp.stat.gov.lt)
- ↑ Lietuvos statistikos metraštis 2013 m. – Vilnius, 2013.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos miestų vardai (sud. Aleksandras Vanagas, Vitalija Maciejauskienė). – 2-asis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 291 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01531-5
- Lietuvos miestai (sud. Zigmantas Kiaupa). – Kaunas: Šviesa, 2007. – 71 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04549-7
| |||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||