Plungė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Plungė
   Plunge COA.gif   
Plunges fontanas.jpg
Fontanas miesto centrinėje aikštėje

Plungė
55°54′40″N 21°50′30″E / 55.91111°N 21.84167°E / 55.91111; 21.84167 (Plungė)Koordinatės: 55°54′40″N 21°50′30″E / 55.91111°N 21.84167°E / 55.91111; 21.84167 (Plungė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė: Plungės rajono savivaldybė
Gyventojų (2017): 18 042
Plotas: 30 km²
Tankumas (2017): 601 žm./km²
Altitudė: 119 m
Pašto kodas: LT-90001
Commons-logo.svg Vikiteka: PlungėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Plùngė
Kilmininkas: Plùngės
Naudininkas: Plùngei
Galininkas: Plùngę
Įnagininkas: Plùnge
Vietininkas: Plùngėje

Plungė (žem. Plongė) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Priemiestinės gyvenvietės: Varkaliai, Jovaišiškė, Babrungas, Kaušėnai, Noriškiai.

Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda, yra geležinkelio stotis. Šalia yra stadionas, Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas).

Centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine (1850 m.; architektūros paminklas), link rytų – senosios kapinės ir Gondingos HE tvenkinys, pačiuose pietuose – rajono centrinė ligoninė.

Mieste yra kultūros centras, paštas (LT-90001), senelių namai (priklauso parapijai), trejos kapinės. Stovi Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (nuo 1928 m.), šv. Florijono skulptūra (nuo 1894 m., autorius – knygnešys Kazys Barzdys), atstatyta Lurdo grota (1908 m.), Visų Šventųjų koplyčia (nuo 1858 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, dabartinės Plungės vietoje žmonės gyveno dar V–I a. pr. m. e. Po 1422 m. Melno taikos žemaičių giriose ėmė rastis gyventojų sodybos. Nuo XIV iki XVI a. 2-osios pusės Plungė įėjo į Gandingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. Vėliau Plungė ėmė augti sparčiau ir pralenkė Gandingą. 1567 m. minima kaip miestelis. 1575 m. kovo 24 d. Gandingos valsčiaus žemės matavimo ir ūkių sukeitimo aktai pasirašyti jau Plungėje. XVI amžiuje Plungė buvo seniūnija, kurią Žygimantas Augustas 1570 m. liepos 10 d. pavedė stalininkui Mikalojui Aleknavičiui. 1674 m. pastatyta trečioji Plungės bažnyčia.[3]

1792 m. sausio 13 d. Plungė gavo Magdeburgo teises. 18061873 m. Plungė priklausė Zubovams, o vėliau – grafams Oginskiams, kurie 1879 m. čia pastatė rūmus. 1925 m. įsteigta gimnazija, 1932 m. nutiestas geležinkelis.

Pirmoji privati ligoninė Plungės mieste buvo pastatyta 1939 m. Nuo to laiko Plungėje pradėjo veikti gimdymo, chirurgijos skyriai, operacinė.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė „Lino“ gamybinio susivienijimo fabrikas „Linų audiniai“, dirbtinių odų gamykla, šienainio bokštų statybos ir montavimo trestas, kombinuotųjų pašarų gamykla, „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmonė. 1987 m. įkurta žemės ūkio mokykla, veikė statybos technikumas, muzikos mokykla.

1997 m. patvirtintas dabartinis Plungės herbas.[4] 2009 m. Plungė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.–XVI a. 2-oji pusė seniūnijos centras, Gandingos valsčius (nuo 1658 m. jo centras) Žemaitijos seniūnija
18621915 m. Plungės valsčiaus centras
1915 m. Plungės apskrities centras
1915–1919 m.
1919–1947 m. Telšių apskritis
1947–1950 m. Plungės apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Plungės rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Plungės miesto seniūnija Plungės rajono savivaldybės centras Telšių apskritis


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per miestą tekančio Babrungo slenkstis
Šv. Florijono skulptūra

Miesto vardo kilmė nėra visiškai aiški. 1894 m. liepą kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matyti per miestą vingiuojanti, iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upelė, kuri rusiškomis raidėmis (kaip ir visi kiti žemėlapyje pažymėti objektai) įvardyta kaip Paplunga. Žemėlapis darytas po 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusio gaisro, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį. Žemėlapyje pažymėta, kurie pastatai sudegė, kurie liko.

Pasak istoriko J. Drungilo, yra trys Plungės miesto vardo kilmės versijos: liaudies, antroponiminė ir hidroniminė. Pagal liaudies etimologiją Plungės vietovardis siejamas su veiksmažodžiu „plunktis“, kuris reiškia apipešioti – muštis (palyginimui – „Neik į Plungę, nes ten plunkiasi“. Taip esą sakydavo telšiškiai). Antroponiminės versijos autoriai miesto pavadinimą linkę kildinti iš pavardės Plungė, kuri, beje, buvo labiau paplitusi Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio ir Utenos rajonuose, o Šeduvoje vienu metu gyveno net 45 Plungės. Tačiau patikrinus ankstyviausius, dar XVI amžiaus pradžios, Žemaitijos valdovo valstiečių surašymus ir išlikusius Plungės miesto inventorius, istorikai tokios pavardės nerado. Todėl pati įtikinamiausia ir yra hidroniminė versija, kad Plungės vardas kilęs iš upelio, tekėjusio per miestelį, pavadinimo. Šią versi­ją paremia topografiniai, kalbiniai ir archeologiniai duomenys.

Paplungės upelis pradėtas kanalizuoti po Antrojo pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve pro UAB „Žemaitijos suvenyras“ ir Senamiesčio mokyklos teritorijas, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.[5]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs vakarinės žemaičių aukštumos plynaukštės šlaituose, todėl kritulių kiekis bene didžiausias šalyje (<800 mm). Per miestą teką viena upė (Babrungo upė ) ir keletas upelių. Į vakarus nuo Plungės Babrungo upė užtvenkta. Susidarė Gondingos hidroelektrinės tvenkinys, dažnai vadinamas – Plungės jūra. Reljefas nelygus, daug įdubų ir kalvų.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2017 m.
1823 m. 1868 m.*[2] 1897 m.sur. 1898 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1967 m.
1 400 3 593 4 500 3 583 4 236 5 200 8 700 12 200
1970 m.sur. 1976 m.[6] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. 2017 m.
13 826 18 300 18 829 22 535 24 436 23 055 20 041 18 042
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Dauguma gyventojų lietuviai (žemaičiai), taip pat yra šiek tiek rusų. Kaip ir daugumoje Lietuvos miestų gyventojų skaičius iš lėto mažėja nuo 1990 m. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno daug žydų.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 20 041 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 23 436 žmonės:[8]

1923 m. gyveno 4 236 žmonės:[9]

Plungės žydai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žydų holokausto vieta Kaušėnuose (Plungės raj.)
Pagrindinis straipsnis – Plungės žydai.

Istoriškai žydai mieste sudarė ženklią gyventojų dalį – 1928 m. Plungėje gyveno 1815 žydų, o tai sudarė 44 % visų miestiečių. Iš 5 sinagogų komplekso išlikusios 3 sinagogos – viena medinė, kitos dvi baroko stiliaus, kurios 2007 m. buvo nugriautos. Išliko senovinių raudonų plytų pastatas – buvusi žydų gimnazija ir žydų biblioteka. Jakovas Bunka, kartu su kitais menininkais, 19861989 m. sukūrė Kaušėnų memorialą atminti Holokausto aukas.[10]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Yosef Yozel Horwitz (1847–1919) – rašytojas ir visuomenės veikėjas;
  • Chaim Yitzchak Bloch Hacohen (1865–1948) – Lietuvos ir JAV rabinas;
  • Lazarus Goldschmidt (1871–1950) – rašytojas ir vertėjas;
  • Lippy Lipshitz (1903–1980), Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos skulptorius ir dailininkas.
  • Zenonas Ivinskis (1908–1971) – istorikas;
  • Pranciškus Erelis (1919–2008) – gydytojas reumatologas, mokęsis Plungės kapucinų gimnazijoje;
  • Vitalius Vladas Andriušaitis (1927–2006) – šachmatų treneris;
  • Karolis Dapkus (g. 1933) – aktorius;
  • Vanda Rutkevič (1943–1992) – viena žymiausių pasaulio alpinisčių;
  • Giedrė Kaukaitė-Žebriūnienė (g. 1943) – dainininkė, muzikos pedagogė, 2008 m. Plungės garbės pilietė;
  • Petras Vyšniauskas (g. 1957) – saksofonininkas;
  • Rimantas Benetis (g. 1957) – kardiologas;
  • Olga Rajecka (g. 1962) – Latvijos dainininkė;
  • Žilvinas Kempinas (g. 1969) – vizualaus meno kūrėjas;
  • Jurgita Jurkutė (g. 1985) – fotomodelis, konkurso „Mis Lietuva 2007“ nugalėtoja, aktorė, laidų vedėja;
  • Mantas Armalis (g. 1992) – ledo ritulininkas, fotomodelis.
  • Bronislovas Lubys (1938–2011) – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, chemikas, KTU docentas, KTU ir Klaipėdos universiteto (KU) garbės daktaras, mecenatas, Plungės miesto ir Jonavos rajono garbės pilietis, didžiausios asocijuotos verslo struktūros Lietuvoje (LPK) vadovas, antro pagal dydį lietuviško kapitalo koncerno „Achemos grupė“ vadovas ir pagrindinis akcininkas (valdė ~51 % akcijų); ilgą laiką buvo laikomas turtingiausiu žmogumi Lietuvoje.

Miesto dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2009 m. miestas suskirstytas į 13 seniūnaitijų:[11]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio stotis

Šalia miesto eina keliai  A11  ŠiauliaiPalanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ),  164  MažeikiaiPlungėTauragė ,  166  PlungėVėžaičiai ,  169  SkuodasPlungė . Yra geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plungė tampa vis patrauklesniu turizmo centru. VšĮ Terra Publica 2013 m. sudarytame sąraše Plungė įvardinta kaip 20-a patraukliausia Lietuvos vieta vietiniam turizmui. Suteiktas BAB+ reitingas. Viena lankomiausių Plungės vietų – Plungės dvaro ir parko ansamblis.[12]

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos mieste Mendene Peterio ir Ūlos Amslerių iniciatyva įsteigta veikia partnerystės draugija „MENDENAS-PLUNGĖ“ – http://menden-plunge.de (vok. Hilfe für Plunge).[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Плунгяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 23А (46) : Петропавловский — Поватажное. С.-Петербургъ, 1898., 932 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Плунгяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 130 psl. (rus.)
  3. „Atskleista turtinga Plungės bažnyčios istorija“. Žemaičio laikraštis. 2013-10-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-29. Nuoroda tikrinta 2016-04-29. 
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=39832
  5. „Iš ko kilęs gimtojo miesto vardas?“. pzinios.lt. 2009-07-09. Suarchyvuotas originalas 2016-08-08. Nuoroda tikrinta 2016-09-01. 
  6. Plungė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 401 psl.
  7. 2011 m. surašymo duomenys
  8. 2001 m. surašymo duomenys
  9. 1923 m. surašymo duomenys
  10. [1]
  11. Seniūnijos jau suskirstytos į seniūnaitijas
  12. Paskelbti 2013 metų vietinio turizmo reitingai
  13. http://www.hilfe-fuer-plunge.de/hfp-web/archiv0405/pr-kontakte-nach-litauen.htm

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Plungė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 67 psl.
  • Senosios Plungės pėdsakais (sud. Stasys Stropus). – Vilnius: Mokslo aidai, 2004. – 372 p.: iliustr. – ISBN 9955-591-11-0
  • Plungė: fotoalbumas (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-116-0
  • Plungė ir plungiškiai (sud. Kostas Slivskis). – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 192 p.: iliustr. – ISBN 9986-31-160-8
  • Plungės švietimo istorija: praeitis ir dabartis (sud. Danutė Ardavičienė). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2011. – 256 p.: iliustr. – ISBN 978–609-432-023-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]