Lietuvos žaliųjų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos žaliųjų partija
LyderisRemigijus Lapinskas
Įkurta2011 m.
BūstinėŠermukšnių g. 6A
Vilnius
Narių skaičius2190 [1] (2016)
Politinė ideologijaŽalioji politika
Vietų skaičius Seime
1 / 141
Svetainė
www.lzp.lt

Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) – Lietuvos politinė partija, įregistruota 2011 m. gegužės 11 d. Vilniuje, Šermukšnių g. 6A. Partijos pirmininkas: Remigijus Lapinskas.

Žaliųjų partija kelia ekologijos, žaliosios energetikos plėtros problemas. Partijos ideologijos pamatą sudaro ne atskiri „žali“ politikos elementai, o naujas, „žalias" požiūris ir į ekonomiką, ir energetiką.[2]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2011–2012: Juozas Dautartas (1959), biologas, aplinkosaugininkas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
  • 2012 m. gegužė–lapkritis: Albinas Morkūnas (1944), miškininkas, ekonomistas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
  • 2012–2016: Linas Balsys (1961), žurnalistas, Seimo narys, buvęs Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas
  • 2016–: Remigijus Lapinskas (1968), verslininkas, koncerno „Rubicon group“ („ICOR“) bendrasteigėjas, Biomasės asociacijos (WBA) prezidentas

Valdymo organai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai Lietuvos žaliųjų partijos valdymo organai yra:

Veikia Etikos ir procedūrų komisija ir Kontrolės komisija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki pat XXI amžiaus antrojo dešimtmečio Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nebuvo žaliųjų partijos.

2009 m. spalio pradžioje įvyko steigiamasis žaliųjų partijos aktyvistų susirinkimas (iniciatyvinės grupės pirmininkas - Juozas Dautartas). Tuomet aplinkosaugos visuomeninės organizacijos deklaravo, kad 2010 metų pavasarį arba rudenį ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, dalyvauti savivaldos rinkimuose (žr. 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai), tačiau kūrimosi procesas vyko pernelyg lėtai, todėl ketinimų dalyvauti 2011 m. savivaldos rinkimuose buvo atsisakyta.

2010 m. buvo parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą. Idėją steigti Žaliųjų sąjūdžio partiją 2010 metų vasarą rėmė apie 500 žmonių.

2011 m. kovo 20 d. Steigimo susirinkime, vykusiame „Karolinos“ viešbutyje Vilniuje, dalyvavo 173 steigėjai, turintys 2448 steigėjų įgaliojimus. Svarstant įstatus, steigiamos partijos jaunimas (atstovas Linas Kranauskas, galimas pretedentas į partijos pirmininko postą), teikė alternatyvą, kad partijos pirmininko kadencijos laikas būtų sutrumpintas iki 2 metų, tačiau tokie alternatyvūs įstatai patvirtinti nebuvo. Renkant pirmininką, už J. Dautartą balsavo 2033 steigėjai, už L. Kranauską - 279 steigėjai. Partijos vadovu išrinktas J. Dautartas buvo tuometis ekologijos klubo „Žemyna“ pirmininkas.[3] Suvažiavime vienbalsiai priimtas pareiškimas dėl atominių elektrinių Lietuvoje, Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje projektų nutraukimo.

2011 m. gegužės 11 d. nauja politinė partija įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Naujai įsteigtas „Lietuvos žaliųjų sąjūdis” tapo 41-ąja politine partija Lietuvoje. Lietuvos žaliųjų judėjimas (pirmininkas Rimantas Braziulis) išreiškė nepasitikėjimą nauju politiniu dariniu ir atsiribojo nuo partijos veiklos, esą „su žaliųjų veikla nieko bendro neturintys žmonės spekuliuoja judėjimo vardu, klaidina Lietuvos žmones“.

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” neeilinis suvažiavimas. Jame dalyvavo 98 delegatai. Buvo pakoreguoti partijos įstatai, naujai suformuoti valdymo organai. Partijos pirmininku tapo miškininkas Albinas Morkūnas, rinkimuose gavęs 65 delegatų balsus. Į partijos vadovo postą taip pat kandidatavo Juozas Dautartas ir Virginija Vingrienė, suvažiavimo metu išrinkti naujojo pirmininko pavaduotojais.

2012 m. LŽS kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.

2012 metų Seimo rinkimuose Lietuvos žąliųjų sąjūdis dalyvavo kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), sudarydami bendrą kandidatų sąrašą, kuriame antruoju numeriu buvo įrašytas Žaliųjų sąjūdžio vadovas Albinas Morkūnas, šeštuoju – LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas, dešimtąja – LŽS vicepirmininkė Virginija Vingrienė. Du „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai vėliau perėjo į kitą partiją – LVŽS, kurioje abu pradėjo eiti aukštas partines pareigas: A. Morkūnas tapo LVŽS Miškų politikos komiteto pirmininku (2013); Virginija Vingrienė, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio bendrasteigėja ir LŽS pirmininko pavaduotoja (2012–2013), 2014 m. perėjusi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 2014 m. tapo LVŽS pirmininko pavaduotoja, o kaip LVŽS sąrašo kandidatė 2016 rudenį buvo išrinkta į 2016–2020 m. Seimą, kuriame 2016 m. tapo Aplinkos apsaugos komiteto nare, laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ nare.

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai LŽS partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Karoliniškių (Nr.8) apygardoje buvo išrinktas žurnalistas Linas Balsys (1961), buvęs LR Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas. Rinkimų II ture jam pralaimėjo konservatorė Danutė Bekintienė.

2012 m. lapkričio 24 d. neeilinio suvažiavimo metu partijos pavadinimas pakeistas į „Lietuvos žaliųjų partija", pirmininku išrinktas žurnalistas, politikas Linas Balsys.[4]

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Panerių (Nr. 11) apygardoje buvo išrinktas Linas Balsys (1961). Rinkimų II ture (2016-10-23) jam pralaimėjo konservatorė Aistė Gedvilienė.

2016 m. spalio 29 d. partijos pirmininku išrinktas iki tol Tarybos pirmininko pareigas ėjęs teisininkas, atsinaujinančios energetikos ekspertas Remigijus Lapinskas, vienas iš VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ įkūrėjų. Tarybos pirmininku tapo visuomenininkas Laurynas Okockis, aktyvus įvairių aplinkosauginių organizacijų narys.

Komitetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]